"Nuodėmės mokesčio" nuodėmės

Nuodėmės mokesčiu vadinami akcizai, nes taikomi prekėms, kurių vartojimas visuomenėje smerkiamas ir turi neigiamų pasekmių pačiam vartotojui (alkoholis, tabakas), arba kenkia aplinkiniams ir aplinkai (degalai).

Kenksmingųjų prekių branginimas specialiais, tik joms taikomais mokesčiais vertinamas kaip "kova su blogiu", "visuomenei sukurtų nuostolių kompensavimu", t. y. teigiamai. Pasiūlymai nekelti "nuodėmės mokesčių" laikomi nuodėmės propagavimu. Siekiama sudaryti įspūdį, kad "nuodėmės mokestis" pats yra be nuodėmės. Iki šiol žmogaus protas neišrado mokesčio, kuris toks būtų, tad, kaip ir kitų mokesčių atveju, akcizo ydos didėja neatsilikdamos dydžiu nuo paties mokesčio ir šiuo metu jau pasiekė aptarimo vertas aukštumas.

Didelės kainos.

Pradėti reikia nuo to, kad akcizais siekiama didelių kainų - tai nėra netikėta akcizų pasekmė. Kuo brangiau "nuodėmingoji prekė" kainuos, tuo mažiau gyventojai jos vartos. O jeigu vis dėlto pirks daug - valstybės kišenė nuo to tik pilnės. Atrodytų, dėl akcizų pakeltas kainas turėtume priimti kaip akcizo teikiamą vertybę - tikslas pasiektas. Paradoksalu, bet vos pakyla akcizu apmokestinamos prekės - šiuo atveju degalų akcizo - kaina, atliekamas tyrimas, kas kaltas. Nepaisant fakto, kad akcizas sudaro apie 46 proc. degalų kainos ir būtent tai yra kainos liūto dalis bei jos mažinimo galimybė, didelių kainų byloje visada ieškoma arba kartelinių susitarimų tarp degalinių, arba monopolinio gamintojo kaltės.

Itin įdomiai ši "eilinė metinė" byla nuskambėjo nuo sausio 1-osios pakėlus akcizų mokesčius. Per naktį litras populiariausio benzino pabrango apie 40 centų. Latvijoje ir Lenkijoje akcizai taip smarkiai nekilo, o dėl kritusio zloto Lenkijoje santykinai dar atpigo degalai Lietuvos vartotojams. Šalyje kaimynėje degalai kainuoja pigiau nei Lietuvoje, tad visi, kas tik gali, jų pilsis būtent ten. Mažės degalų pirkimas Lietuvoje (bet ne vartojimas ir ne teršimas), mažės ir valstybės biudžeto pajamos iš degalų akcizo.

Šešėlinė ekonomika

Kai "nuodėmingoji prekė" skirtingai kainuoja gretimose ar netolimose šalyse, arba jeigu prekės gamyba pigi, tik pardavimo kaina dėl akcizo didelė, savo galias atskleidžia šešėlinė ekonomika. Kuo labiau koncentruota "nuodėmės prekė" (maža, stipri), tuo labiau klesti nelegali prekyba. Sunku būtų patikėti, kad kai kuriuose Lietuvos pakraščiuose žmonės gyvena neįtikėtinai sveikai - nerūko, negeria, nenaudoja degalų. Būtent apie tai bylotų legalaus "nuodėmės prekių" pardavimo statistika. Žmonės renkasi ne "prekę lietuvišką" ar užsienietišką, o prekę pigią - nuodėmė elastinga kainai.

Prasta draudimų istorija ir miglota ateitis

Akcizas vienas tų mokesčių, kuris sudaro iki 70 proc. kainos. Todėl pirkdamas šią prekę sumoki baudą už vartojimą ir dar šiek tiek gamintojui bei pardavėjui. Pakilus akcizams ir padidėjus kainai priartėjama tarsi prie faktiško prekės uždraudimo. Jeigu ne visiems vartotojams, tai bent jau gaunantiesiems mažiausias pajamas. Nuolat didėjantys akcizai mažiausiai uždirbantiems žmonėms yra tarsi prekės įsigijimo uždraudimas. Atrodytų, kad to siekia Europos Komisija, siūlydama kelti minimalų cigarečių akcizo tarifą nuo 64 iki 90 eurų. Lietuva, vos sudurdama galą su galu, irgi padidino akcizus - šiais metais du kartus, pirmasis jų jau kovo 1 dieną????. Ankstesnius akcizų didinimus bent šiek tiek kompensuodavo augančios gyventojų pajamos - šių metų pakėlimui amortizuoti didėjančių pajamų nebus.

Nuodėmės pamokos

Pamokos yra bent jau trys. Pirma, akcizai turi būti mažesni nei kaimynų. Mažesni tiek, kad devalvuojamos šalių kaimynių valiutos nesikėsintų į potencialias Lietuvos biudžeto pajamas. Idealu, jei jie būtų mažiausi, kokie tik leidžiami ES - problemų turėtume dėl Kaliningrado ir Baltarusijos pasienio, t. y. gerokai mažiau. Antra, kai Europoje bus mėginama kelti minimalius akcizus, Lietuva turi prisiminti veto galimybę ir derėtis dėl mažesnio akcizo bei ilgesnio pereinamojo laikotarpio, nemainydama šių tikslų į jokius neapibrėžtus Europos pažadus, kad ir, pavyzdžiui, dėl energetikos. Trečia, reikia nustoti nuolat ieškoti konkurencijos pažeidimų ten, kur jų nėra, o daugiau pasikliauti mokesčių konkurencijos galia.

Rūta Vainienė