Metų našta ilgiau dirbti netrukdys?

Valdžia kuria planus, kaip per kelerius metus padidinti pensinį amžių. Taip tikimasi užlopyti "Sodros" skyles. Ekspertai abejoja apčiuopiama tokio žingsnio nauda, nors daugelyje Europos valstybių į pensiją išeinama kur kas vėliau nei Lietuvoje.

Jaukios senatvės vizija sulaukus 62 ar 60 metų supamajame krėsle palinkti prie knygos arba megzti anūkams kojines tolsta. Tokius planus būsimiems pensininkams veikiausiai teks atidėti bent keleriems metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys perspėja, kad jau 2010-aisiais gali tekti gelbėti "Sodrą" nuo žlugimo. Neatmetama tikimybė, kad tai daryti reikės keičiant pensinį amžių.

Tarsis su visuomene.

Lietuvoje vyrai į pensiją šiuo metu gali išeiti nuo 62,5 metų, moterys - nuo 60 metų. R.Dagys mano, kad dėl sudėtingos "Sodros" padėties ateityje gyventojai į pensiją turėtų išeiti vėliau. "Didinti vyrų ir moterų pensinį amžių Vyriausybė siūlė dar 2005 ir 2008 metais, tačiau mūsų kabineto pozicija yra kitokia - pirmiausia tarsimės su visuomene, nepriimsime vienašališkų sprendimų", - tvirtino ministras.

R.Dagys aiškino, kad šiuo metu "Sodros" padėtis yra stabili ir nekyla jokia grėsmė neišmokėti pensijų. Tačiau jau po metų situacija gali pasikeisti. Pastaraisiais metais dirbančiųjų mažėja, o pensininkų - daugėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) jau sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, ko imtis finansiniam pensijų sistemos tvarumui išsaugoti. Pasak R.Dagio, darbo grupei baigus darbą visuomenei bus pateikti galimi problemos sprendimo būdai ir tik vėliau imtasi veiksmų.

Milijardai pensijoms

Šiuo metu senatvės pensijos mokamos 593 tūkst. gyventojų. Pernai visų rūšių socialinio draudimo pensijoms išmokėti iš "Sodros" biudžeto buvo skirta beveik 8 mlrd. litų. Vidutinė pensija dabar siekia 830 litų.

Senatvės pensijos mokamos iš biudžeto lėšų - tai yra iš draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų "Sodros" įmokų. Jas gali gauti asmenys, kurie atitinka tam tikrus socialinio draudimo stažo reikalavimus: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių, turi minimalų (bent 15 metų) pensijų socialinio draudimo stažą.

Pensijos po mirties?

Laisvosios rinkos instituto (LRI) prezidentė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad SADM sumanymas didinti pensinį amžių skirtas tik šlubuojančiai sistemai gelbėti, o ne žmonėms padėti. Jos nuomone, dabar veikianti valstybinio socialinio draudimo sistema visiškai nepajėgi išlaikyti demografinio spaudimo. "Galime fantazuoti, kad į "Sodros" sistemą įtrauksime naujų darbo rinkos dalyvių, padidinsime pensinį amžių. Tačiau kyla klausimas, kam reikalinga valstybinio socialinio draudimo sistema, kuri pensijas faktiškai mokės po mirties?" - stebėjosi R.Vainienė.

Kaip vieną galimų "Sodros" problemų sprendimo būdų LRI prezidentė nurodo privačius pensijų fondus. "Toks pensijos kaupimas galėtų panaikinti negatyvius valstybinio socialinio draudimo reiškinius. Fondai nepriklausomi nuo demografijos, tik nuo ekonomikos padėties", - aiškino R.Vainienė. Tačiau darbą pradėjusi naujoji valdančioji koalicija priėmė įstatymus dėl įmokų į pensijų fondus mažinimo. Pagal juos "Sodros" įmokos į privačius pensijų fondus buvo sumažintos nuo 5,5 iki 3 procentų.

Teks pasirūpinti darbais

Socialinių tyrimų instituto ekspertas Romas Lazutka įsitikinęs, kad pensinio amžiaus didinimas skylėto "Sodros" biudžeto neišgelbės. "Kasmet į pensiją išeina apie 15 tūkst. žmonių. Nemanau, kad metus kitus į pensiją neišėjęs toks gyventojų skaičius gerokai palengvintų "Sodros" situaciją", - įsitikinęs ekspertas.

R.Lazutkos nuomone, taisyti padėtį galima suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių, peržiūrint neįgaliųjų įdarbinimo tvarką, "Sodrą" subsidijuojant iš padidintų mokesčių, tokių kaip pridėtinės vertės mokestis.

R.Lazutka mano, kad padidinus privalomą pensinį amžių valstybei teks pasirūpinti ir pagyvenusių dirbančiųjų aktyvumo didinimu. Šiuo metu nemažai daliai vyresnių žmonių sunkiai pavyksta susirasti darbą. "Privačiame sektoriuje gajus stereotipas, kad vyresnis žmogus yra netinkamas dirbti. Argumentų, kodėl nenorima jų įdarbinti, visada atsiranda nemažai", - tikino ekspertas.

Skirtingi amžiaus limitai

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šiuo metu keturiolikoje Bendrijos valstybių vyrų pensinis amžius siekia 65-66 metus. Danijoje jis varijuoja nuo 65 iki 67, Švedijoje - nuo 61 iki 67 metų. Aštuoniose ES valstybėse vyrų pensinis amžius siekia 62-63 metus. Prancūzijoje vyrai į pensiją gali išeiti sulaukę 60, Čekijoje - 61,5, o Maltoje - 61 metų amžiaus.

Trylikoje ES valstybių moterys į pensiją gali išeiti tokio paties amžiaus kaip vyrai. 14 šalių jų pensinis amžius mažesnis nei vyrų. Belgijoje ir Maltoje moterys į pensiją gali išeiti metais anksčiau nei vyrai. Latvijoje ir Slovėnijoje moterų privalomasis pensinis amžius - nuo 1,5 iki 2,5, Estijoje - 3,5 metų mažesnis nei vyrų. Čekijoje moterys į pensiją gali išeiti nuo 55 iki 60 metų.

Roberta Tracevičiūtė