Susitarimas - tik kelio pradžia

2009-04-28 08:17   Peržiūros : 9   Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas žengė ilgai lauktą politinį žingsnį | Nuotr. ©Lietuvos žinios"


Baltijos valstybes elektros tiltu su Švedija sujungs į mūsų kraštą nutiestas kabelis. Per kelerius metus Lietuva, Latvija ir Estija savo energetines sistemas integruos į bendrą elektros rinką.

Vakar Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas pasirašė deklaraciją dėl bendros Baltijos valstybių elektros energijos rinkos sukūrimo ir elektros kabelio iš Švedijos į Lietuvą tiesimo.

Tai tik pirmas politinis žingsnis įgyvendinant šiuos svarbius projektus. Po jų bus ilgas derybų, vėliau - tyrimų ir darbų maratonas. Planuojama, kad projekto įgyvendinimas gali trukti 7 metus. Be to, siekiant įsijungti į bendrą Europos Sąjungos (ES) elektros energijos tinklą, reikia elektros tilto į Lenkiją.

Latviai nusileido.

Kelerius metus dėl elektros tilto tiesimo į Švediją nesutarusios Lietuvos ir Latvijos vyriausybės pagaliau pasiekė susitarimą. Latviai sutiko, kad jungtis būtų tiesiama į Lietuvą. Latvijos premjeras V.Dombrovskis tvirtino, kad pritarti dabartiniam projekto variantui jo kraštą paskatino šiam reikalui ES atseikėti pinigai. Sutarta, kad dalis jų bus skirta Latvijos perdavimo tinklams stiprinti.

Elektros tiltas turėtų sujungti Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkas. Manoma, kad kabelio su švedais galingumas galėtų siekti apie 700-1000 megavatų, šį projektą reikėtų pradėti vykdyti iki 2010-ųjų. Dar šiemet ketinama atlikti Baltijos jūros dugno tyrimus.

Jungčių projekte turėtų dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos elektros bendrovės. Deklaracijoje numatyta, kad visos trys valstybės turėtų būti lygiavertės projekto partnerės.

Kurs bendrą rinką

Pasirašyta deklaracija padėjo pagrindą ir bendram Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimui. Ji pagal Šiaurės šalių elektros rinkos "Nordpool" modelį, A.Kubiliaus teigimu, galėtų atsirasti iki 2013 metų.

Lietuvos premjeras pabrėžė, kad pasirašyta deklaracija parodo politinę valią spręsti energetikos problemas regione. "Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad dėl bendro tikslo sugeba rasti visoms joms priimtinus sprendimus", - pabrėžė jis.

Latvijos premjeras V.Dombrovskis taip pat džiaugėsi, kad vakar buvo žengtas svarbus žingsnis Baltijos šalių energetikos rinką integruojant į ES sistemą. "Anksčiau ši rinka buvo tarsi izoliuota sala. Lietuvai ir Estijai įsipareigojus atverti savo sistemas, Latvija nebesijaučia vieniša ir atskirta tarp Baltijos valstybių", - tikino jis.

Anksčiau ne kartą kalbėta, kad su Švedija susijungti pavyktų tik sukūrus bendrą Baltijos valstybių rinką. "Švedijos mokesčių mokėtojai nėra pasirengę tiesti jungties tik tam, kad pagerintų energetikos saugumą mūsų regione. Jie nori būti tikri, kad galės pirkti ar parduoti elektrą mūsų rinkai. Visiškai aišku, kad bendra rinka yra lemiamas dalykas", - aiškino Estijos premjeras A.Ansipas.

Brangus malonumas

"Swedlink" projektui ES yra skyrusi 175 mln. eurų (apie 604 mln. litų), juos reikia panaudoti iki kitų metų pabaigos. Remiantis ankstesniais skaičiavimais, visa projekto kaina gali siekti 2 mlrd. litų.

Vienos iš trijų jungtį tiesiančių įmonių Švedijos bendrovės "Svenska Kraftnat" generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas vakar tvirtino, kad, be ES paramos, jungties tiesimo projektui įgyvendinti gali tekti pridėti 600 mln. eurų (apie 2,1 mlrd. litų). "Kokią dalį finansuos Švedija - atvira diskusija. Kalbėdamiesi dar nenuėjome taip toli, kad nuspręstume, jog šios jungties sąnaudas dalysimės po 33 procentus", - aiškino M.Odenbergas. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad išlaidas jungčiai tarp Suomijos ir Švedijos tiesti jo bendrovė bei suomių operatorius pasidalijo perpus.

M.Odenbergo nuomone, didžioji dalis iš ES skirtų lėšų turėtų atitekti jungčiai tiesti. Mažesnė dalis - elektros tinklams Vakarų Latvijoje statyti. Jo įsitikinimu, elektros jungtis galėtų būti baigta iki 2016 metų. "Pirkimų, leidimų gavimo procesai, kabelio tiesimas, stočių statyba, tinklų gerinimas truks kelerius metus. Jei jungtis funkcionuotų 2016-aisiais, planas visiškai sutaptų su jungties tarp Suomijos ir Švedijos tiesimu", - pasakojo M.Odenbergas.

Roberta TRACEVIČIŪTĖ


Kategorijos: Finansai, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Asociacijos, Verslo planų ir projektų rengimas
Pelningumo skaičiavimas

Pelningumo skaičiavimas

Kaip skaičiuojamas verslo rentabilumas 

Ligos išmokos individualios veiklos vykdytojams

Individualios veiklos ligos draudimas, ligos ir nedarbingumo išmokos 

Akcijų perkaitimo požymiai

Akcijų perkaitimo požymiai

Kaip atpažinti, kad akcijos kaina pasiekė maksimumą ir gali laukti kainos kritimas 

Džinio koeficientas

Džinio koeficientas

Pajamų pasiskirstymo rodiklis tarp turtingiausių ir vargingiausių šalies gyventojų 

Savikainos skaičiavimas

Savikainos skaičiavimas

Kas yra savikaina? Kaip ir kodėl skaičiuoti savikainą 

Formuojasi naujas burbulas akcijų rinkoje

Formuojasi naujas burbulas akcijų rinkoje?

UBS svarsto apie galimą burbulo formavimąsi akcijų rinkoje 

Vokietijos ekonominė krizė

Vokietijos ekonominė krizė

Kas įtakojo Vokietijos ekonominę krizę kurią dabar prilygina Vokietijos deindustrializacijai 

4 didžiausios finansinės aferos

4 didžiausios finansinės aferos

4 aferos kurių pasekmės jautėsi valstybės ar net pasaulinės rinkos lygiu 

Kaip suvaldyti išlaidas kai išauga pajamos

Parkinsono dėsnis: kodėl didėjant pajamoms auga ir išlaidos

Kaip suvaldyti išlaidas kai išauga pajamos 

Kas yra KPI

Kas yra KPI

Kaip KPI naudojamas įmonės veiklai tobulinti, KPI rodiklio skaičiavimas 

Kaip investuoti pinigus

Kaip investuoti pinigus

Kaip ir kur investuoti pinigus, investicijos į akcijas, įmones, nekilnojamą turtą 

Kaip paimti paskolą

Kaip paimti paskolą

Pradinis įnašas. Būsto paskolos skaičiuoklės. Paskolos sąlygos. Kintamos ir fiksuotos palūkanos. 

Ofšorinės jurisdikcijos

Ofšorinės jurisdikcijos

Kas yra ofšorinės kompanijos, ofšorinių kompanijų registracija, geriausi ofšorai, kiek legalios ofšorinės kompanijos 

Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 13
1 2 3
Kompanijų produkcija
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo, audito paslaugos
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo paslaugos

Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto rea...

Turto vertinimas
Turto vertinimas

Kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimas

Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos

Finansinės apskaitos valdymas
Finansinės apskaitos valdymas

Finansinės apskaitos valdymo modulis

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos

Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...

Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas
Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas

Kreditinės-finansinės ataskaitos

Verslo konsultacijos
Verslo konsultacijos

Konsultacijos, informacija ir praktiniai patarimai

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune
Buhalterių kursai Kaune

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune, buhalterio kvalifika...

Mažųjų Bendrijų apskaita ir valdymas

MB valdymo ir apskaitos kursai. Akcija!

1 2 3