Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - pinigų junginys P3 (platieji pinigai) balandžio mėn. mažėjo lėčiau, nei prieš mėnesį. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, jo mažėjimą lėmė grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje spartesnis mažėjimas. Einamųjų sąskaitų ir populiariausių iki 2 metų trukmės indėlių nominalūs likučiai, sudarantys per 80 % viso pinigų junginio P3, skirtingai nuo ankstesnių mėnesių, nors ir saikingai, bet padidėjo. Ir tai lėmė indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas, kuris vyko keleriopai sparčiau, nei likučių nacionaline valiuta.

Toliau mažėjo pinigų pasiūla, išreiškiama bankų vidaus kredito mažėjimu. Skolinimas sustojo ir mažėjo visoms skolinimo sritims. Sparčiai plinta jau suteiktų paskolų refinansavimas, keičiant skolinimo sąlygas, palūkanas bei valiutą.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, balandžio mėn. mažėjo dar sparčiau, nei kovo bei vasario mėn.. Ir tai sąlygojo paspartėjęs motininių bankų lėšų ,,išėjimas" iš šalies ekonomikos, kuris balandžio mėn. buvo itin reikšmingas: per mėnesį ,,išėjo" beveik 72 % viso praėjusio pirmojo ketvirčio ,,išėjimo".

Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., nors ir saikingai, bet toliau didėjo namų ūkių ir įmonių indėliai, sudarantys daugiau nei 90 % rezidentų indėlių, kurie, savo ruožtu, sudaro reikšmingą (virš 43 %) kredito išteklių dalį.

Mažėjo skolinimo nacionaline valiuta palūkanos, bet jų atotrūkis nuo skolinimo eurais palūkanų liko nepakitęs ir reikšmingas.

Vidaus kredito ir plačiųjų pinigų junginio P3 mažėjimas reiškia pinigų pasiūlos šalies ekonomikai mažėjimą. O tai gali sudaryti prielaidas infliacijai mažėti.

Vyksta nuolat spartėjantis nacionalinių pinigų ,,išstumtas" iš šalies ekonomikos, juos pakeičiant užsienio valiutomis, kuriose dominuoja euras. Euras intensyviai įvedamas ,,de facto" ir vienašališkai, nepaisant stojimo į euro zoną reikalavimų. Ir tai reikšmingai skatina skolinimo nacionaline valiuta brangumas (beveik 1,7 karto !!!), palyginti su skolinimo eurais kaina. Per VILIBOR'o nustatymo procesą dalyvaujant (ar pasyviai stebint?) ir Lietuvos bankui.

Skolinimo nacionaline valiuta branginimas, palyginti su skolinimu eurais, dažnai aiškinamas didesne ir sparčiau didėjančia skolinamos valiutos, t. y. lito, rizika. Ar ,,valiutos" rizika galima suprasti kitaip, nei jos devalvacijos grėsmę? Ar toks skolinimo litais branginimo ,,motyvavimas" (o gal tik branginimo pridengimas?) papildomai nedidina nepasitikėjimą nacionaline valiuta bei spartina jos išstūmimą iš šalies ekonomikos?

Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - pinigų junginys P3 (platieji pinigai), toliau mažėjo. Tiesa, šis mažėjimas tapo ,,saikingesnis", palyginti su mažėjimu praėjusiais mėnesiais - vos - 57 mln. Lt, arba tik -0,1 % jo nominalaus likučio (lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.2.

O einamųjų sąskaitų ir populiariausių iki 2 metų trukmės indėlių nominalūs likučiai, sudarantys per 80 % viso pinigų junginio P3, skirtingai nuo ankstesnių mėnesių, nors ir saikingai, bet padidėjo 1,0 ir 0,1 %. Kaip ir praėjusį mėnesį, paminėtų indėlių likučiai nacionaline ir užsienio valiutomis kito skirtingai. Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai nacionaline valiuta per mėnesį sumažėjo 1,0 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo net 7,8 %. Terminuotųjų iki 2 m. trukmės indėlių likučiai nacionaline valiuta per mėnesį sumažėjo 2,3 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo 4,6 %.

Viso pinigų junginio P3 mažėjimą lėmė grynųjų nacionalinių pinigų likučių apyvartoje mažėjimas: - 183 mln. Lt, arba - 2,5 %. Ir tai taip pat lėmė grynųjų pinigų užsienio valiutomis skverbimasis į šalies valiutų rinką.

Galima teigti, kad euro įvedimas šalies ekonomikoje jau senai vyksta ,,de fakto" ir jau turime bivaliutinę pinigų sistemą. O tai ir matome šioje lentelėje (užsienio valiutų dalis, laikotarpio pabaigoje, %):

Lentelė Nr. 2

*)Autoriaus skaičiavimai, paremti grynųjų pinigų likučių nacionaline ir užsienio valiutomis bankų kasose, santykių kaita.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. ir 2.5.6.

Balandžio mėn. skolinimas (vidaus kredito nominalus likutis) mažėjo visoms pagrindinėms skolinimo sritims. Bet, palyginti su mažėjimu kovo mėn., šio mėn. mažėjimas buvo lėtesni (lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

Kalbant apie skolinimą būsto įsigijimui, kaip ir ankstesnių mėnesių apžvalgose, svarbiu papildomos informacijos šaltiniu yra Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenų apie ,,...pasirašytas naujas būsto paskolas..." ir Lietuvos banko (LB) duomenų apie suteiktas naujas paskolas, naudojamų vidutinių svertinių palūkanų normų skaičiavimams, palyginimas (lentelė Nr.4)

Lentelė Nr. 4

Šaltinis: LBA ir LB interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normos, lentelė 3.1.2.

Šių duomenų skirtumas atspindi būsto paskolų refinansavimo apimtis. O ji jau yra didėlė ir sparčiai bei grėsmingai didėjanti: nuo 50,1 % lapkričio mėn. iki 76,4 % kovo mėn. Balandžio mėn. šis procesas dar suintensyvėjo (+5,9 % p.) ir sudarė jau 82,3 % visų LB rodomų suteiktų būstui įsigyti paskolų. Paskolų refinansavimas - tai anksčiau suteiktų paskolų naujas įforminimas dėl skolinimo sąlygų keitimo tiek banko tiek skolininko iniciatyva (dėl paskolos valiutos, skolinimo užstato vertės, palūkanų normos keitimo bei kitų priežasčių).

Lieka nežinoma, kiek refinansuojamų būsto paskolų refinansuotos dėl valiutos keitimo (iš nacionalinės į eurus) ir kiek - dėl kitų, jau skolininkus slegiančių, priežasčių. Taip pat nežinoma, kiek šis, grėsmingas ir nerimą keliantis reiškinys, yra paplitęs kitose skolinimo srityse.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, balandžio mėn. mažėjo sparčiau (- 0,5 %), nei kovo (-0,4 %) ir vasario mėn. (-0,2 %). Kaip ir sausio - vasario mėn., tai sąlygojo bankų išorės įsipareigojimų mažėjimas 947 mln. Lt, arba net - 2,3 %, t. y. motininių bankų lėšų ,,išėjimas" iš šalies ekonomikos, kuris balandžio mėn. buvo itin reikšmingas: per mėnesį beveik 72 % viso praėjusio pirmojo ketvirčio atsitraukimo (lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr. 5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.2.2.

Galima jau ir pasidžiaugti, kad balandžio mėn. kredito ištekliuose didėjo ne tik kapitalas ir atsargos, kur apskaitomi ir atidėjimai blogoms paskoloms, bet ir rezidentų indėliai: + 418 mln. Lt arba + 1,1%.

Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., nors ir saikingai, bet toliau didėjo namų ūkių ir įmonių indėliai, sudarantys daugiau nei 90 % rezidentų indėlių (lentelė Nr. 6).

Lentelė Nr.6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)* centrinės + vietos valdžios

Valdžios (centrinės ir vietinės) indėlio didėjimas ,,pasiektas" didėjančio skolinimo sąskaita.

Skolinimo nacionaline valiuta palūkanos (suteiktoms naujoms paskoloms įmonėms ir namų ūkiams) sumažėjo nuo 8,20 % kovo mėn. iki 7,78 % balandžio mėn., t. y. skolinimas nacionaline valiuta per mėnesį atpigo 5,1 %. Tuo metu skolinimas eurais atpigo 8,3 %: - nuo 5,06 % kovo mėn. iki 4,64 % balandžio mėn. Skolinimo kainų (palūkanų) skirtumas (,,žirklės") nepakito ir sudarė 3,14 % punktų. Skolinimo kainų (palūkanų normų) kaitos peripetijas matome šiame grafike:

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelė 3.1.

Skolinimo nacionaline valiuta palūkanų nustatymo pagrindu laikytas 6-rių mėn. trukmės VILIBOR'as, jau nuo š. m. sausio mėn. neturėjo kažkokios praktinės reikšmės, kadangi jo kaita ,,paržengė" paskolų nacionaline valiuta palūkanų reikšmes (vidutines mėnesio), kas matosi šiame grafike bei lentelėje Nr. 7:

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelė 3.1.

Dar ,,įspūdingiau" atrodo jo kaitos peripetijos šioje lentelėje:

Lentelė Nr. 7

Turime visiškai keistą reiškinį: skolinimo LT palūkanos susilygino su jų nustatymo ,,pagrindu" - 6 mėn. VILI'u ir jį net pralenkė, t. y. paskolų palūkanos vasario- balandžio mėn. tapo net 0,3 - 0,6 procentinio punkto mažesnės už patį jų nustatymo pagrindą - mistinį VILĮ !!! Galima teigti, kad, skolinant nacionaline valiuta, paskolos teikimo kaina jau nustatoma kaip ir visame versle: išteklių kaina (indėlių palūkanos) + banko pelno marža.

Vykstant intensyviam nacionalinės valiutos ,,išstūmimui' iš šalies pinigų rinkos ir užsienio valiutos (ir euro) dalies didėjimui šalies piniguose, atskiro dėmesio nusipelno pinigų kiekį bei jų pasiūlą apibūdinantys pinigų junginiai P3 (platieji pinigai) ir vidaus kreditas (VK). Per šių metų 4 mėn. pinigų P3 likutis sumažėjo 5,6 %, kai VK likutis sumažėjo tik 2,6 %, t. y. pinigai P3 mažėjo daugiau nei dvigubai sparčiau, nei mažėjo VK. Galima teigti, kad tai vyksta dėl spartaus ir spartėjančio grynųjų nacionalinių pinigų ,,išstūmimo" iš plačiųjų pinigų P3, kur grynieji pinigai užsienio valiutomis neapskaitomi.

Todėl kyla tam tikros abejonės pinigų junginio P3 (o ir P1 bei P2) pakankamu reprezantatyvumu pinigų kiekio ir jų pasiūlos apibūdinimui dėl grynųjų nacionalinių pinigų spartaus išstūmimo eurais ir kitomis užsienio valiutomis.

Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
2009 06 04

obuolys

geras, paskaiciau neatsikvepdamas, kodel tokios info gali tik netycia rasti?

2009-06-10 14:37