Skolininkų ieško net socialiniuose tinkluose

 Jolita ŽVIRBLYTĖ

Gyventojų skoloms toliau nemažėjant, skolų išieškojimo kompanijoms jas išieškoti darosi vis sunkiau. Įsiskolinę, nematantys išeities žmonės neatsiliepia į raginimus susimokėti, slapstosi. Todėl bėgančius nuo įsipareigojimų vykdymo skolininkus bandoma gaudyti net populiariuose socialiniuose tinkluose.

"Laba diena, pone Vardeni, ieškome Vardenio Pavandenio, gimusio 1990 04 12. Jeigu tai Jūs, prašytume skubiai susisiekti su mumis nurodytais kontaktais dėl skolos, nes sprendžiamas teisminio skolos išieškojimo klausimas. Jei ieškome Jūsų antrininko, prašytume atleisti už intervenciją į Jūsų puslapį. Pagarbiai kreditų vadybininkas iš skolų išieškojimo bendrovės", - panašiu tekstu šiuo metu kreipiamasi į kai kuriuos užsiregistravusius įvairiuose socialiniuose tinkluose asmenis.

Tokį priminimą gavęs LŽ skaitytojas sakė iš pradžių suglumęs ir susimąstęs, kam galėtų būti skolingas, tik atsigavęs iš nuostabos supratęs, kad ieškomas žmogus - ne jis, nes skiriasi gimimo datos.

Raginimus ignoruoja

Dar prieš metus, kol krašte nebuvo taip įsismarkavęs sunkmetis, populiariausia skolų išieškojimo priemonė buvo laiškas skolininkui, o nesulaukus jo reakcijos į laišką jau skambinta telefonu ir ieškota kitokių kontaktų. Taip LŽ pasakojo bendrovės "Skolų valdymo centras" kreditų ir informacijos valdymo departamento direktorė Ramunė Sinicaitė.

Tačiau dabar situacija keičiasi. "Anksčiau laiškai buvo itin veiksminga priemonė skolininkui - žmonės į juos aktyviai reaguodavo. Laiškai primindavo įsipareigojimus iš tiesų pamiršusiesiems susimokėti arba paveikdavo tuos, kurie delsia atsiskaityti, kol sulaukia papildomo kreditoriaus dėmesio. Todėl išsiuntus tokius laiškus pasipildavo skolininkų mokėjimai. Tačiau dabar į kreditorių laiškus kreipiama mažai dėmesio, todėl tenka ieškoti labiau individualių dėmesio priemonių. Dažniausiai neapsieinama be skambinimo telefonu, trumposios žinutės ar asmeniško elektroninio laiško", - dėsto R.Sinicaitė.

Jos teigimu, paprastai į tokius priminimus nenoriai reaguojantys žmonės yra skolingi ne vienam kreditoriui - ir telekomunikacijų bendrovei, ir bankui, ir lizingui. Jų taktika - jeigu turi laisvą 100 litų, pirmiausia sumokės tam kreditoriui, kuris atkakliausiai primins apie neįvykdytą įsipareigojimą.

Pirmiausia suraskite

Pasak pašnekovės, šiuo metu atsirado dar vienas iššūkis skolų išieškotojams - sunku ne vien įkalbėti skolininką sumokėti skolą, bet pirmiausia jį sunku surasti. "Iš to kilo poreikis plėsti paieškos priemones ir imtis tokių neįprastų paieškos būdų kaip socialiniai tinklai, kuriuose yra užsiregistravę daug žmonių. Šie bandymai duoda rezultatų. Kai kurie žmonės, ypač gyvenantys užsienyje, gali net nežinoti apie skolą, nes jiems atrodė, kad išvažiuodami atsiskaitė, tačiau likęs likutis gali gadinti jų kredito istoriją ateityje. Todėl tokie skolininkai net padėkoja, kad buvo surasti ir perspėti, jie iš karto padengia skolas", - sako R.Sinicaitė.

Ji pripažįsta, kad vienas iš skolininkų paieškos socialiniuose tinkluose pavojų tas, kad žinutė gali pasiekti žmogų tuo pačiu vardu ir pavarde kaip skolininkas, bet iš tikrųjų visai niekuo dėtą asmenį.

"Tokių atvejų jau yra buvę, todėl rašomas kreipimosi tekstas nėra gąsdinantis ir į jį reikėtų reaguoti ramiai. Ieškodami skolininkų nesistengiame jų išgąsdinti", - tikina R.Sinicaitė.

Ji sako, kad iki krizės vėluojanti mėnesio įmoka siekdavo 300-800 litų, šiuo metu skolininkai neturi net tiek lėšų sumokėti, o mažesnių sumų kažkodėl nedrįsta nė siūlyti, dėl to ir vengia išieškojimo bendrovių, nors šios galėtų padėti išdėlioti skolą, ją atidėti ir t. t.

"Turime bylų, kuriose laiku gaunami mokėjimai po 50 litų tenkina ir kreditorių, ir išieškotoją. Bet kuriuo atveju geranoriškas dialogas duoda geresnių rezultatų nei bandymas pabėgti nuo problemos", - sako ji.

Nesprendžia skolų augimo priežasčių

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mareckas LŽ sakė, kad vis daugiau vartotojų neįstengia atsiskaityti už suteikiamas paslaugas ar turimus finansinius įsipareigojimus ir susiduria su skolų išieškotojais. "Dabar mokesčiai ir gyventojų įsipareigojimai tokie dideli, kad atsiskaitymų vėlavimas beveik neišvengiamas. Todėl žmonės, siekdami nesusidurti su teismais, stengiasi paklusti visoms skolų ieškotojų priemonėms, pvz., su komunikalinių paslaugų teikėjais netgi pasirašo skolų vekselius. Tačiau problema yra giliau - juk pagal pajamas žmonės negali sau leisti tokio malonumo kaip šildymas, tačiau negali atsisakyti šios paslaugos - jų skola kaupiama prievarta ir jie privalo ją sumokėti", - sako P.Mareckas.

Pasak pašnekovo, paslaugų teikėjai nedaro nieko, kad sumažintų kainas, o tik verkšlena, kiek daug ir kaip sparčiai daugėja jiems skolingų žmonių, bei skuba kreiptis į skolų išieškotojus, nors šie esminių problemų neišsprendžia.

"Skolų išieškojimo taisyklės leidžia iš skolininkų išskaičiuoti daug įvairių papildomų mokesčių, neabejotinai skolų išieškojimo kaina yra didesnė nei patiriamos sąnaudos", - sako P.Mareckas. Jeigu žmogus neturi pinigų susimokėti turimos skolos kreditoriui, pašnekovo nuomone, skolų išieškotojų paslaugos tik dar padidina jam užkrautą nepamatuotą skolos administravimo naštą.

Skolos toliau didėja

Neturima tikslios statistikos, kiek skolininkų, su kuriais bankams, kitiems kreditoriams ir skolų išieškotojams neįmanoma susisiekti turimais kontaktais, slapstosi nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. "Vertinant pagal klientų atsiliepimus, tokių "nepasiekiamųjų" gali būti iki 50 procentų. Tačiau dažnai skolininkų aktyviai ieškoma, kol atliekamos visos pačiam klientui žinomos paieškos procedūros. Vėliau vėluojantys laiku susimokėti asmenys stebimi ir jų paieška atnaujinama tik radus kokių nors svarbių faktų, pavyzdžiui, tas pats įsiskolinęs žmogus bando gauti naują kreditą arba užfiksuojama naujų jo pradelstų skolų", - LŽ sakė kreditų biuro "Creditinfo" teisininkas Anatolijus Kisielis. Pasak jo, kreditoriai turi įvairių būdų, kaip surasti skolininką. Vieni apsiriboja standartiniais laiškais, kiti kontaktų ieško per kaimynus, darbovietes ar giminaičius, socialinius tinklus internete ir pan.

"Mūsų vertinimu, skolų išieškojimo priemonės turėtų būti adekvačios. Kuo labiau didėja ir sensta skolininko pradelstos skolos, tuo turėtų būti taikomos griežtesnės poveikio priemonės bei didesnė materialinė ar kitokia atsakomybė. Taigi vertinant, ar kreditorius, skolų išieškojimo kompanija "neperlenkia lazdos" taikydama priemones, reikia vertinti, kokio laipsnio yra pažeidimas - ar galima įžvelgti piktybiškumą, ar, pavyzdžiui, tik užmaršumą", - teigia A.Kisielis.

"Creditinfo" duomenimis, gyventojų pradelstos skolos kovo mėnesį padidėjo beveik 32 mln. litų ir pasiekė 1,42 mlrd. litų. Kovą, palyginti su vasariu, gyventojų pradelstos skolos augo beveik tris kartus lėčiau. Vasarį gyventojų pradelstos skolos padidėjo beveik 90 mln. litų.