Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsena: vidutiniškai šilumos sąnaudos 2009 m. modernizuotuose daugiabučiuose sumažėjo 42,1 proc.

UAB "Mieto renovacija" Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu parengė 2009 metais atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą. Kadangi buvo lyginamos faktinės (perskaičiuotos norminėmis sąlygomis) daugiabučių namų energijos sąnaudos prieš ir po modernizavimo, bei atlikti energetinių parametrų matavimai, ataskaita parengiama tik praėjus šildymo sezonui po modernizavimo darbų daugiabučiuose įgyvendinimo.

Rengiant ataskaitą, detaliai analizei buvo atrinkta dvidešimt 2009 metais modernizuotų daugiabučių namų skirtinguose Lietuvos miestuose. Tyrimo metu palyginus daugiabučių namų išlaidas patalpų šildymui prieš modernizavimą ir po jo, nustatyta, kad vidutiniškai šilumos sąnaudos namuose sumažėjo 42,1 %. Pasak tyrimą atlikusios bendrovės UAB "Miesto renovacija" direktoriaus Mindaugo Šimkaus, buvo ir tokių daugiabučių, kurie energijos sąnaudas šildymui sumažino 60%.

Bendros faktinės visų (37 vnt.) modernizavimo projektų investicijos 2009 metais sudarė 36.7 mln. Lt, iš jų 16.6 mln. Lt (45,3 %) sudarė valstybės parama. Vidutinės faktinės modernizavimo projektų investicijos sudarė 1.1 mln. Lt, iš jų vidutinė valstybės parama - 0,49 mln. Lt.

Pasak Mindaugo Šimkaus, pagal 2009 m. modernizuotų daugiabučių skaičių šalyje pirmavo Šiauliai - 8 projektai. Vilniuje ir Panevėžyje buvo įgyvendinta po 7 projektus, Kaune - 5. Įvertinus valstybės suteiktą paramą, gyventojų investuotų lėšų atžvilgiu atnaujinimo (modernizavimo) projektų atsipirkimo laikas (perskaičiavus pagal šiuo metu 2010.12.01 galiojančias šilumos energijos kainas) siekia nuo 8,5 iki 32,4 metų (vidutiniškai 19,7 metų). Populiariausios pastatų modernizavimo priemonės analizuotuose namuose buvo pastatų langų keitimas ir išorės sienų šiltinimas. Nei viename iš analizuotų pastatų nebuvo šiltinamos apatinio aukšto grindys bei nebuvo tvarkoma ventiliacijos sistema. Anot UAB "Miesto renovacija" direktoriaus Mindaugo Šimkaus - "daugiabučių namų savininkai vėdinimo sistemų modernizavimui ateityje turėtų skirti daugiau dėmesio, nes tai susiję ne tik su šilumos nuostolių sumažinimu, bet ir tinkamų komforto bei sveikos gyvenamosios aplinkos sąlygų užtikrinimu".

Remiantis analizės rezultatais, daugiabučio pastato modernizavimo projektą, turintį didesnes atsipirkimo galimybes galima apibūdinti kaip tokį, kuriame bendrosios sąlyginės investicijos neviršija 420 Lt/m² pastato šildomo ploto ir kuriame išorės sienų šiltinimui ir langų keitimui numatyta skirti ne mažiau kaip 70 % lėšų, skirtų su energijos sąnaudų mažinimu susijusioms priemonėms įdiegti.

Rengiant ataskaitą buvo apklausti 20-ies detaliai nagrinėtų pastatų bendrijų pirmininkai ir gyventojai. Apklausos parodė, kad bendrijų apsisprendimą dėl dalyvavimo atnaujinimo (modernizavimo) programoje dažnai stabdo nepastovi ir nuolat kintanti valstybės pozicija bei programos paramos dydis. Anot bendrijų pirmininkų - nepastovumas skatina laukti. Į apklausos klausimą kas paskatino priimti sprendimą atnaujinti (modernizuoti) savo namą, 90% gyventojų ir pirmininkų atsakė, kad norėjo gyventi jaukiau ir šilčiau. 85% apklaustųjų taip pat teigė, kad apsisprendimui daug įtakos turėjo noras sumažinti šildymo išlaidas, 47% tikėjosi tuo pačiu padidinti būsto vertę.

Anot gyventojų bei pirmininkų - būtų tikslinga turėti instituciją, kuri būtų atsakinga už modernizavimo darbų kokybę, kadangi daugeliui atnaujintų daugiabučių bendrijų reikėjo papildomai kviestis įmones atlikusias modernizavimo darbus, kad jos pašalintu trūkumus iškilusius po modernizavimo (reikia pažymėti, kad šiuo metu tokios priežiūros funkcijas pradės vykdyti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra). Didelę dalį trūkumų yra sudėtinga pašalinti ir tai reikalaus papildomų gyventojų lėšų, kadangi garantiją už darbus suteikusios įmonės šiuo metu yra likviduojamos arba jau bankrutavusios. Su tokia problema susidūrė mažiausiai septyni daugiabučiai namai iš dvidešimties apklaustų.