Investavimo priemonės

Rinkoje vyraujančios žemos palūkanų normos nežadina norinčiųjų kaupti motyvacijos. Todėl vis dažniau dairomasi pelningesnių nei indėliai finansinių instrumentų. Tokių yra ne vienas, tačiau jie susiję su papildoma rizika, tad norint juos sėkmingai panaudoti, reikia turėti bent šiek tiek žinių. Tęsdami edukacinį ciklą „Ar žinote, kad", šį kartą glaustai supažindiname su populiariausiomis investavimo priemonėmis, prieinamomis fiziniams asmenis.

Nuo ko pradėti investuoti

Visų pirma, svarbu atminti, jog į investicijas turi būti nukreipiamos ne visos turimos ar tikslinės paskirties (pavyzdžiui, santaupos studijoms) lėšos, o „laisvų" lėšų dalis. Antra, prieš pradedant prekiauti vertybiniais popieriais (VP), būtina banke atsidaryti specialią vertybinių popierių sąskaitą. Jai taikomi kiti aptarnavimo mokesčiai nei įprastai banko sąskaitai. Vertybinių popierių sąskaitoje ateityje bus apskaitomi asmens įsigyjami ir parduodami vertybiniai popieriai.

Prieš renkantis naują investavimo priemonę nevertėtų strimgalviais ten „mesti" visų savo pinigų. Esant galimybei, siūlome išbandyti save imitaciniuose žaidimuose, kur sudaromos realios investicinės aplinkos sąlygos, tik pinigai, kuriais disponuojate žaidimo metu, yra netikri. Tokiose platformose galite įgyti praktinių ir techninių investavimo įgūdžių, susipažinti su terminologija ir eiga - tai dažniausiai yra kur kas sudėtingesnis procesas nei indėlio sutarties sudarymas.

Taip pat svarbu neužmiršti, jog investicinės pajamos yra apmokestinamos. Mokestinė aplinka dažnai keičiasi, todėl būtina ją stebėti, vertinti įtaką galutinei grąžai. Pavyzdžiui, pelno dalis iš finansinių priemonių sandorių (indėlių ir obligacijų palūkanos, finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn sandoriai) iki 10 000 litų, gauta nuo 2014 m., bus neapmokestinama. O dalis, viršijanti 10 000 litų ribą, bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), siekiančiu 15 proc. Nuo kitų metų keičiamas ir dividendų apmokestinimas - mažinamas nuo 20 iki 15 proc.

Investicijos į akcijas

Įsigydami įmonės akcijų (pakanka net ir vienos), tampate ne tik investuotoju, bet ir įmonės bendrasavininku, o jūsų investicijų grąža priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. Grąžą galite gauti dividendais arba prekybos akcijomis metu. Kasdien svyruojantis akcijų kursas suteikia gerų galimybių jas parduoti brangiau nei jos buvo pirktos ir taip papildyti kišenes pelno suma. Tačiau gali būti ir atvirkščiai: nei vienas investuotojas dėl gerų įmonių rezultatų negali būti užtikrintas, todėl akcijos yra itin rizikinga investicinė priemonė.

Bene aktualiausia akcijų klasifikacija - paprastosios ir privilegijuotosios akcijos. Esminis skirtumas tas, jog privilegijuotųjų akcijų savininkai turi pirmumo teisę į dividendus bei likviduojamos bendrovės turtą. Kita vertus, jie neturi balsavimo teisės dėl įmonės veiklos ir sprendimų visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

Jeigu ryžotės investuoti į akcijas, tuomet, atsidarę VP sąskaitą, internetinės bankininkystės sistemoje iš pasirinkto tarpininko siūlomo šalies ar kitų rinkų bendrovių sąrašo galite pasirinkti įmonę (-es), į kurią (-ias) investuosite, bei pageidaujamų įsigyti akcijų kiekį. Sprendimą galite priimti patys, remdamiesi aktualia verslo informacija, arba pasitarti su investavimo specialistu. O tuomet belieka atlikti mokėjimą.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingi tarpininkai gali pasiūlyti skirtingų bendrovių, ypač kalbant apie užsienio, sąrašą - tai svarbu įsivertinti renkantis investicijų kryptį.

Investicijos į obligacijas

Įsigydami obligaciją(-ų) - skolinate įmonei ar valstybei, o mainais gaunate sutarto dydžio palūkanas.  Todėl obligacijos dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais arba fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais dėl iš anksto aptartų sąlygų ir žinomos grąžos.

Prieš investuojant į obligacijas vertėtų išsiaiškinti keletą esminių dalykų:

• vienos obligacijos kainą (arba nominalią jos vertę);
• išpirkimo datą (laikotarpį, kuriam skolinama);
• palūkanų dydį ir mokėjimo būdą (fiksuota ar kintama palūkanų norma, mokama kasmet ar termino pabaigoje);
• obligacijos tipą (diskontuotoji (įsigyjama žemesne nei nominalia verte, o ją išperkant atgaunama nominali vertė taip išmokant palūkanas) ar konvertuojama (paskolinta suma grąžinama tos pačios įmonės akcijomis)).

Prekyba skolos vertybiniais popieriais vyksta per tarpininkus, ne VP biržoje. Šie sandoriai dar vadinami OTC (angl. over the counter) rinka arba kitaip - užbiržine prekyba. Svarbu paminėti, jog nepaisant sutarto termino, skolos vertybinis popierius gali būti parduotas kitam investuotojui, nesulaukus išpirkimo datos. Tačiau VP galiojimo laikotarpiu obligacijos kaina kinta priklausomai nuo situacijos rinkoje, investuotojų lūkesčių, tad gali atsitikti taip, jog tektų parduoti nuostolingai.

Investicinė grąža garantuota, jei bendrovė nesusiduria su finansiniais sunkumais. Tai vienas iš skirtumų nuo įmonės akcininkų, kuriems grąža garantuota nėra. Taip pat obligacijų turėtojai turi pirmumą prieš akcininkus dalinant įmonės turtą bankroto atveju. Vis dėlto, įmonių obligacijos laikomos rizikingesne investicine priemone nei Vyriausybių skolos VP, nes laikoma, jog valstybės nemokumas yra mažiau tikėtinas nei įmonės.

LR Vyriausybės VVP skirstomi į tris grupes pagal jas įsigyti galinčius subjektus ir trukmę:

• Vyriausybės obligacijas - kai jų trukmė ilgesnė nei vieneri metai;
• Taupymo lakštus - tai tik fiziniams asmenims skirtos obligacijos. Jų negali įsigyti įmonės, turinčios AB ir UAB statusą;
• Iždo vekselius - kai jų trukmė trumpesnė nei metai.

Vyriausybių vertybiniai popieriai įsigyjami komerciniuose bankuose, pašto skyriuose ar per specialią svetainę www.vtl.lt.

Investicijos per investicinius fondus

Atseikėję dalį laisvų lėšų į investicinį fondą, patikėsite savo pinigus profesionalams ir tapsite investuotojų draugijos kompanionu. Mat fonde sukaupti daugelio investuotojų pinigai, už kuriuos valdytojas, remdamasis fondo strategija, perka VP.

Pavyzdžiui, nusprendžiate investuoti į investicinį fondą tariamu pavadinimu „Rytų Europos fondas". Tai dažniausiai reikštų, jog iš investuotojų surinkti pinigai profesionalaus fondų valdytojo yra išskaidomi ir investuojami į Rytų Europos šalių įmonių bei vyriausybių vertybinius popierius. Fondo strategija gali būti apibrėžta ne tik geografiškai, bet ir, pavyzdžiui, pagal pramonės, ekonomikos šakas, bendrovių dydį ir pan.

Ką dar reikėtų žinoti? Investuojant į investicinį fondą įsigyjami investiciniai vienetai, kurių kaina apskaičiuojama fonde sutelktų investicijų vertę padalinant iš fondo įsigytų vertybinių popierių skaičiaus. Taigi, šiuo atveju, apibrėžiama investuojama suma, tarkime 100 litų, ir apskaičiuojama, koks skaičius investicinių vienetų įsigyjamas už tą sumą pagal sandorio dienos galutinę vieno vieneto kainą. Ilgainiui, tokio vieneto kaina gali tiek augti, tiek kristi - taip prisiimama investicinė rizika.

Pasirinkus šį investicijų būdą, teks apsispręsti dėl investicinio fondo/investicijų krypties, o kartu ir dėl fondo valdytojo. Paprastai tokias paslaugas siūlo komerciniai, investiciniai bankai bei brokerių įmonės. Atsidarę VP sąskaitą, galite investuoti vienkartinę sumą arba sudaryti periodinio investavimo sutartį, kuri reikš, kad nustatytu periodiškumu iš Jūsų sąskaitos bus pervedama konkreti suma fondo vienetų pirkimui. Verta žinoti, jog pasirinkus tokią investicijos formą, svarbu įvertinti fondo valdytojo taikomus administracinius ir pelno mokesčius.

Kokia yra rizika? Būdami fondo nariu, turite likvidžias investicijas, kitaip tariant, investicinius vienetus galima parduoti bet kuriuo metu. Tai galima padaryti pelningai arba ne, priklausomai nuo situacijos rinkoje. Vis dėlto tokio pobūdžio investicijas patariama laikyti 3-5 metus. Šio pobūdžio investicijų rizika priklauso nuo fondo strategijos (investuojama į obligacijas, VVP ar akcijas ir tų turto klasių proporcijas), tačiau paprastai toks investavimas laikomas mažiau rizikingu nei investavimas, pavyzdžiui, tiesiogiai į vienos įmonės akcijas. Pirmiausia - dėl didesnės diversifikacijos, antra - dėl fondo valdytojo profesionalumo.

Investicijos į išvestinius vertybinius popierius

Įsigydami tokius VP, tapsite savotišku žaidėju, nes šio finansinio instrumento vertė, taigi ir Jūsų nauda, priklauso nuo kitų VP kainų, jų pokyčių, indeksų ar kito turto vertės kitimo.

Populiariausios yra keturios pagrindinės tokių VP rūšys: ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai, apsikeitimo sandoriai ir pasirinkimo sandoriai. Šių sandorių esmė - susitarimas (su teise ir(ar) įsipareigojimu) dėl galimybės tam tikrą turtą perleisti/įsigyti už iš anksto sutartą kainą.

Pavyzdžiui, įsigydami pasirinkimo sandorį, įgyjate teisę, bet ne įsipareigojimą, pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybinių popierių, valiutos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje. Tai dienai atėjus, Jūs galite arba pasinaudoti savo teise (jei situacija rinkoje palanki Jums gauti pelno) arba ne. Jei savo teise nepasinaudojate, prarandate tarpininkui už pasirinkimo sandorį sumokėtą mokestį (premiją).

Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, sudarote pasirinkimo sandorį banko investicinio fondo vienetams įsigyti. Tądien vieneto vertė - 10 litų ir jūs norėtumėte po metų įsigyti 10 vienetų. Vadinasi, pasinaudodami šia teise, po metų sumokėtumėte 100 Lt. Už šią teisę sumokate tam tikrą tarpininko nustatytą mokestį, paprastai išreikštą procentine dalimi nuo sandorio vertės. Tarkime, 9 proc., tai šiuo atveju yra 9 litai. Praėjus metams, jūs įvertinate situaciją: jei to investicinio fondo vertė išaugo, pavyzdžiui, bent 10 proc., ir yra didesnė nei buvo prieš metus (buvo 10, dabar 11 Lt), net įvertinus sumokėtą mokestį jūs uždirbate, t.y. už 100 Lt (+9 sumokėtus kaip mokestį) įsigyjate 110 litų vertės investicijų. Tačiau jei investicinio fondo vieneto vertė neišaugo arba išaugo mažiau nei 10 proc., jūs galite jų nepirkti ir prisiimti jau sumokėtų 9 litų nuostolį.

Kaip, ko gero, jau supratote, šios investicinės priemonės skirtos ne nuosekliam ir ilgalaikiam finansinio turto kaupimui, o kainos rizikos mažinimui, kitaip tariant, siekiant apsidrausti nuo nepalankios susietų priemonių kainos pokyčių. Be abejo, galima pasipelnyti iš spekuliacijos šiomis priemonėmis, tik tam reikia aktyviai domėtis investicijų valdymu. Tiesa, apsikeitimo sandoriai yra mažiau spekuliatyvūs ir daugiau skirti kainos rizikai mažinti ilgesniu laikotarpiu, todėl dažniau naudojami juridinių nei fizinių asmenų.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja vadinamieji sandoriai dėl kainų skirtumo  (CFD - angl. contract for difference). Šie sandoriai veikia panašiu, jau aptartu išvestinių priemonių principu, tačiau jiems sudaryti nereikia fiziškai turėti išteklių, su kurių kainos svyravimais susietas konkretus instrumentas. Sandoris vyksta tik finansiniu skirtumų principu, t.y. pirkėjas ir pardavėjas sutaria kontrakto pabaigoje vienas kitam sumokėti piniginį skirtumą (vienai pusei pelną, kitai - nuostolį). Visgi tai yra sudėtinga, aukštos rizikos finansinė priemonė, todėl pradedantiesiems investuotojams griežtai nerekomenduotina.

Prekyba valiutų rinkoje

Prekyba valiutų rinkoje, žinoma pavadinimu FOREX, dažniausiai yra žmonių, galinčių manipuliuoti didelėmis pinigų sumomis, užsiėmimas. Tačiau pastaraisiais metais tuo dažnai susidomi ir smulkesni investuotojai. Jiems galimybę dalyvauti stambių finansinių operacijų rinkoje sudaro tarpininkai, suteikiantys reikalingus finansinius išteklius. Pvz., maklerio įmonė sudaro galimybę pervedus 1000 litų manipuliuoti valiutų rinkoje 10 kartų didesne suma, šiuo atveju - 10 000 litų. Tačiau už tokią galimybę reikia mokėti palūkanas, taip pat tam tikrą sumą nuo sudarytų sandorių ir gautos grąžos. Pelnas, dalyvaujant FOREX prekyboje, yra gaunamas iš spekuliacijų, t.y. pelnantis iš palankių valiutų kursų skirtumų.

Prekybą valiutų rinkoje vertėtų pradėti nuo reikiamų žinių bagažo sukaupimo. Žaisti, žinoma, niekas negali uždrausti, tačiau yra ir paprastesnių būdų prarasti pinigus. Kuomet jausitės pakankamai tvirtai ir ryžtingai, kitas žingsnis bus prekybos platformos įdiegimas kompiuteryje ar telefone, sąskaitos atsidarymas su reikalaujamu minimaliu įnašu, siekiančiu nuo 10 iki 50 000 ir daugiau JAV dolerių ar kitos populiaros užsienio valiutos. Tokiu atveju pirmiausia rekomenduotumėme prisiminti imitacinius žaidimus ir platformas, ir tik juos išbandžius bei įgijus reikalingų žinių ir įgūdžių, pradėti realią prekybą.

Investicijos į tauriuosius metalus

Kalbėdami apie investicijas į tauriuosius metalus, omenyje turime ne juvelyrinius dirbinius ar dantų karūnėles, o investicinį auksą ar kitą taurųjį didelio grynumo metalą, kuris paprastai įsigyjamas luitelių ar monetų forma. Žinoma, laisvas lėšas galite skirti kam panorėję, įskaitant ir juvelyrinius dirbinius, tačiau tokios investicijos vargiai duos trokštamos grąžos. Mat juvelyriniai gaminiai dažniausiai gaminami iš lydinių, o ne grynųjų metalų, be to, meninei dirbinio vertei, sukuriančiai investicinę vertę, įvertinti reikia daug žinių ir patirties.

Istoriniai duomenys rodo, jog investicijos į tauriuosius metalus yra labiau pinigų vertės išlaikymo būdas nei turto prieaugio priemonė, nes jų verčių pokyčiai nedideli. Be to, priėmus sprendimą taip investuoti, svarbu numatyti saugojimo būdą bei įvertinti jo kainą.

Meninę vertę turinčių juvelyrinių dirbinių galima įsigyti pas juvelyrus ir meno galerijose, tuo tarpu investicinio aukso - specializuotose įmonėse. Pavyzdžiui, už 100 g aukso luitelį, parduodamą specializuotose įmonėse, teks sumokėti apie 12 000 litų.

Kalbant apie investicijas į tauriuosius metalus ir žaliavas (naftą, dujas, naudingąsias iškasenas, kavos pupeles ir pan.), vis dažniau omenyje turimas ne fizinis šių objektų įsigijimas, o vertybinių popierių, susietų su žaliavų ar metalų kainos svyravimais ar netgi investiciniais fondais, pirkimas. Šiuo atveju neapsieisite be tarpininkų - komercinių ir investicinių bankų, brokerių, maklerių įmonių, kurie biržose sudarys sandorius Jūsų vardu.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą

Nors priimta manyti, kad namų, butų ir kitokio pobūdžio patalpų pirkimas yra konservatyvi investicija, kurios grąža auga metams bėgant, pastaroji recesija parodė, kad nekilnojamojo turto vertė gali ir staigiai kristi. Be to, tai nėra likvidi investicijos forma. Nors šį turtą parduoti galite bet kuriuo metu, tačiau paklausa bei jo vertė nėra garantuotos, o ir pats pardavimo procesas užtrunka pakankamai daug laiko.

Investuojant į nekilnojamąjį turtą paprastai perkamos gyvenamosios paskirties patalpos, kurios vėliau išnuomojamos. Asmeninei panaudai įsigytas nekilnojamasis turtas taip pat gali būti laikytinas investicija, jei, pavyzdžiui, išėję į pensiją planuojate jį parduoti, nusipirkti mažesnį butą, o gautą skirtumą panaudoti asmeninėms reikmėms. Į nekilnojamą turtą taip pat galima investuoti per fondus, kurie investuoja į nekilnojamo turto bendroves ir(ar) valdo nekilnojamą turtą.

Kiekvienam, mąstančiam apie tokio pobūdžio veiklą, būtina žinoti, kad tai didelių pradinių lėšų sumos reikalaujanti investicijų forma, be to, tam reikia išmanyti nekilnojamo turto rinką. Galiausiai, teks investuoti ir į turto vertės išlaikymą (remontai ir pan.). Tik tokiu atveju galima įsigyti bei išlaikyti potencialiai augsiančios vertės bei maksimaliai likvidų būstą.

Investicijos į meno kūrinius

Paveikslai, skulptūros, juvelyriniai dirbiniai, vyno kolekcijos, monetos yra iš pirmo žvilgsnio patrauklios investicijos, tačiau jų grąžos gali tikėtis tik tam tikros srities ekspertai. Daugeliu atveju jų investicinė vertė yra meninė, o didžiausią galvosūkį sukuria mažas šių daiktų likvidumas. Tad tokio pobūdžio investicijas dažniau galima laikyti laisvalaikio ir pomėgių išdava nei kryptingu lėšų investavimu tikintis finansinės naudos.

Geriausios investicinės priemonės

Nors išvardijome toli gražu ne visas Lietuvos ir pasaulio finansų rinkose egzistuojančios investavimo priemones, tai, ką apibūdinome, galima laikyti pradžiamoksliu ieškant alternatyvos savo santaupų gausinimui. Šių priemonių išmanymas gali atverti daug kelių į turtingesnį gyvenimą, tačiau visuomet verta laikytis dviejų paprastų, bet „auksinių" investuotojų taisyklių. Investicijoms skiriamos lėšos jokiu būdu negali būti visos Jūsų santaupos ar juo labiau - skolintos lėšos. Mat visų pirma šie pinigai skirti ne turto išsaugojimui, o bandymui padidinti jo vertę sudarant didesnės rizikos sandorius. Be to, nepamirškite, kad lauktina grąža yra tiesiogiai proporcinga prisiimamai rizikai, todėl retai verta vaikytis didžiausio žadamo pelno.

Žemiau pateiktoje lentelėje galite palyginti aptartas investicines priemones.

Informacija ©manofinansai.lt