Kaip investuoti pinigus

2020-11-25 16:05   Peržiūros : 343   Spausdinti


Sparčiai pilnėjančios gyventojų sąskaitos bankuose rodo, kad nerandama būdų, kur pelningai įdarbinti pinigus. Bankai geriausiu atveju siūlo 1 procentą palūkanų terminuotiems indėliams, kai infliacija kasmet "suėda" 2 procentus vertės.
Siūlančių įdarbinti pinigus daugybė. Tačiau patirtis rodo, kad per investicijas pavagiama dešimtis kartų daugiau pinigų nei tai padaro visų tipų įsilaužėliai. Daug kas prisimena filmą „Volstryto vilkas". Ten vikrių vaikinų komanda pardavinėjo beverčių kompanijų akcijas net nesiruošdami gautus pinigus grąžinti. Tokių gudručių yra daugelyje sričių, ištisa industrija, kuri bando išvilioti patiklių žmonių pinigus. Tačiau neabejotinai ši industrija išlieka klestinti dėl daugybės sėkmingų investavimo pavyzdžių. Kur ir kaip investuoti pinigus, kad jie papildytų jūsų, o ne sukčių kišenes?

 

Finansinių piramidžių apgaulių schemos

 


Nežiūrint į, atrodytų, paprastas ir dažnai atvirai matomas apgaulių schemas, ant jų vis užkimba daugybė „investuotojų". Dažniausiai tai greitą praturtėjimą siūlančios schemos, kurios suvilioja dalyvius dideliais pirmųjų dalyvių uždarbiais. Dar šiek tiek uždirba vidurinės grandies dalyviai. Už viską sumoka žemutinės grandies dalyviai, sunešę pinigus ir praktiškai jų niekada neatgaunantys. Dažniausiai surinkti pinigai niekur neinvestuojami, o jais dengiami „investuotojų" procentai. Kai baigiasi „investuotojų" pritekėjimas, schemos sumanytojai nebeturi iš ko mokėti procentų, nebegali grąžinti „indėlių". Finansinė piramidė žlunga.

 

Primityvios finansinės piramidės

 


Primityvios finansinės piramidės dažniausiai kuriamos perparskirstant schemos dalyvių pinigus. Dažniausiai nėra aiškinama, apie tai, kur investuojami pinigai, iš kur bus mokamos milžiniško dydžio palūkanos. Primityvios finansinės piramidės dar vadinamos Ponzi schemomis. Charles Ponzi pasiūlė investuoti į verslą, kai pašto kuponai vienoje šalyje perkami pigiau ir parduodami brangiau kitoje šalyje. Tačiau iš tiesų paties verslo nebuvo, ankstesni investuotojai gaudavo pinigus iš savo pačių sumokėtų pinigų ir tai pritraukė daug naujų dalyvių, susiviliojusių didelėmis palūkanomis. Verslas žlugo žiniasklaidai išaiškinus schemą. Tačiau tokių finansinių piramidžių netrūksta ir šiais laikais. Vien JAV per 2019 metus išaiškinta apie 60 tokių schemų, kurių apyvarta sudarė apie 3 milijardus JAV dolerių.
Iš tokių gana primityvių schemų mums žinomi rusiškas MMM ir Lietuvoje veikęs "Sekundė" bankas. Investuotojai buvo viliojami milžiniškomis palūkanomis. Tokių schemų dalyvių skaičius auga geometrine progresija, tačiau ateina laikas, kai augimas natūraliai sustoja pasibaigus tokiomis schemomis susiviliojusių žmonių kiekiui.


Ponzi schemų požymiai:


Siūlomos gerokai didesnės nei rinkoje palūkanos;
Neaiškiai, tačiau labai skambiai įvardinamos investavimo schemos bei naudojami terminai - forex, stocks, fjučersai;
Gana nemažas, tačiau vidurinei klasei priimtinas pradinis įnašas;
Paini valdymo struktūra, neaiški registracija, painios veiklos ir investavimo schemos. Nors eilinis "investuotojas" gali matyti, atseit, labai tikslius savo "uždarbius", net online;
Sudėtingos pinigų gražinimo procedūros, didelės premijos neatsiimant pinigų;
Stiprios reklaminės ir PR kampanijos, didžiulis presingas aiškinant apie milžiniškus dalyvių uždarbius;
Šiais laikais tokios finansinės piramidės gerokai patobulėjo. Dažniausiai tai schemos, kai procese dalyvauja apčiuopiamos prekės. Tokias schemas kartais netgi sudėtinga atskirti nuo tinklinio marketingo kompanijų. Tinklinis marketingas labai dažnai priskiriamas prie Ponzi schemų. Nors, pavyzdžiui, Amwey sugebėjo teisminiu keliu gauti pripažinimą, kad jie nėra finansinė piramidė. Arčiau finansinių piramidžių yra tos bendrovės, kurių pagrindinės dalyvių pajamos yra iš pritrauktų dalyvių stojimo mokesčių. Dažniausiai tokiose schemose prekiaujama gana geromis prekėmis, tačiau, norint tapti pardavėju, reikia įsigyti tam tikrą kiekį prekių. Įtraukus naują pardavėją gaunama dalis jo komisinių. Veikla vykdoma labai atvirai, rengiami sėkmingiausių pardavėjų susitikimai, konferencijos. Tačiau dažniausiai tai nėra sėkminga pinigų investicija, tai normalus darbas, kuriame aktyviai dirbdamas gali netgi padaryti karjerą. Kaip ir bet kuriame kitame darbe.

 

Sudėtingos finansinės piramidės

 


Kai kurias finansines piramides sunku pavadinti sukčiavimo schemomis, į jas įtraukiama galybė protingų, sąžiningų, tačiau godžių žmonių. Pirmąja sudėtinga ir ilgalaike finansine piramide galima pavadinti „Tulpių karštinę". Septynioliktojo amžiaus pradžioje Olandijos kilmingųjų dvaruose ėmė plisti tulpės. Už jas mokėta daug, sparčiai kilo kainos. Karštinė tęsėsi ištisus 20 metų, kai jau ėmė, savaime suprantama, atrodyti, kad tulpės turi didžiulę vertę. Retos veislės tulpė galėjo kainuoti tiek pat, kiek ir namas. Už tulpių svogūnėlius užstatydavo gamyklas. Viskas baigėsi 1637 metų vasario 3 dieną. Niekas net nežino tikslių priežasčių, bet pakako neįvykusio aukciono, kad žlugtų visa industrija.
Sudėtingos finansinės piramidės kur, atrodytų, investuojama į vertą verslą, dažnai pasitaiko akcijų rinkose. Ypač pavojingas metas būna, kai susikuria nauja perspektyvi industrija. Tada prie teisingai sukurtų verslų prisiplaka įvairių aferistų kuriami projektai. Labai dažnai netgi ne aferistų, bet nemokšų projektai, kai projekto kūrėjai neuždirba ir investuotojai praranda pinigus.

 

Privačios verslo angelų investicijos į ankstyvos stadijos įmones

 


Šio amžiaus pradžioje atsirado net kelios perspektyvios industrijos, kurios žinomos kaip dotkomų (2000) ir bitkoinų ( 2018) burbulai. Kaip žinoma, abiem šiais atvejais ne visi nukentėjo, buvo ir yra netgi labai gerai uždirbančių. Abiem atvejais rinkai buvo pasiūlyti revoliuciniai produktai. Sparčiai plintant internetui prireikė visai naujos infrastruktūros, kuri ateityje galėjo pakeisti esamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Google paieškos sistema labai palengvino reikiamos informacijos radimą taip atlikdama bibliotekų, parodų funkciją. Genialūs investuotojai suprato Google svarbą, perprato verslo modelį. Jų investicijos leido patobulinti įrankį ir užtikrinti konkurencinį pranašumą.


Pirmieji Google "investuotojai" buvo sistemos kūrėjai, jų draugai, artimieji. Tarp pirmųjų investuotojų buvo Amazon.com įkūrėjas Jeff Bezos, Stanfordo Universiteto profesorius David Cheriton. Tokie pirminiai investuotojai dar vadinami verslo angelais. Investuodami jie dažniausiai įsigyja įmonės akcijų dalį. Verslo angelu gali tapti bet kuris įžvalgus ir pinigų turintis žmogus. Lietuvoje turime tiek pozityvių, tiek negatyvių verslo angelų istorijų.


Donatas pardavė butą ir nežinojo, kur ir kaip investuoti pinigus. Kaip tik kelių draugų kompanija sugalvojo įkurti reklamos gamybos kompaniją. Donatas investavo reikiamą sumą su sąlyga, kad gaus tiek kompanijos akcijų, kiek po metų draugai nesugebės grąžinti. Po metų Donatas tapo pusės akcijų savininku ir įmonės vadovu. Per penkis metus įmonė prasimušė į rinkos lyderius ir kasmet leisdavo uždirbti tiek, kiek Donatas investavo į kompanijos pradžią. Po 10 metų Donatas savo dalį pardavė už 20 kartų didesnę sumą nei buvo pirminė investicija. Bendrai suskaičiavus 1 euras įdėtas į kompaniją Donatui atnešė apie 30 eurų pelno.


Verslininkas Pranas į verslą įsitraukė Nepriklausomybės atgavimo pradžioje. Kartu su keliais bendradarbiais privatizavo gamyklą, kurioje dirbo. Skirtingai nuo daugelio "privatizatorių", sugebėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų, ėmė gaminti produkciją Europos ir JAV rinkoms. Pritraukė papildomų investuotojų, atnaujino įrangą ir gamykla tapo konkurencinga bei modernia. Prieš keletą metų investuotojai atpirko Prano ir jo kolegų akcijas.
Turimi pinigai buvo įvairiai investuojami. Kaip negatyvią praktiką Pranas prisiminė savo verslo angelo investicijas. Jis golfo klube susipažino su jaunu kelionių verslo atstovu. Šis dirbo vadovaujančiose pozicijose didelėje kelionių agentūroje, tačiau svajojo apie savo verslą. Verslo planai buvo tvarkingi, verslo perspektyvos tiesiog stulbinančios. Pranas pakalbino dar keletą savo pažįstamų ir jie investavo į naują turizmo verslo kompaniją. Verslas puikiai startavo, apyvartos ir keliautojų srautai sparčiai augo. Viskas atrodė puiku, kol po kurio laiko naujasis pažįstamas nepaprašė naujos investicijų dozės. Tam, kad sukurtų keliautojų srautus, teko dempinguoti kainas ir tai buvo daroma iš investuotojų pinigų. Šį kartą buvo patikėta perspektyvomis, tačiau verslas į priekį judėjo tik dempinguojant kainas. Galiausiai investuotojų kantrybė išseko ir negaudama investuotojų injekcijų bendrovė žlugo. Pasak Prano, dar keletas tokių investicijų ir nebeliks per gyvenimą uždirbtų pinigų.


Pranas ir dar keli patirties turintys verslo angelai rekomenduotų:
* Investuodami į naujai kuriamą verslą pirmiausia vertinkite žmones. Jie turi būti pasiekę maksimumą patirties savo srityje. Turi būti užsidegę savo idėja, tačiau šaltai sudėlioję visą verslo planą ir įvertinę visus galimus netikėtumus.
* Kritiškai įvertinkite konkurencinę situaciją. Net patyrusiems specialistams aršios konkurencijos sąlygomis ambicijos greičiausiai liks ambicijomis. Kainų dempingavimas jau susiformavusioje rinkoje dažniausiai veda prie kompanijos žlugimo. Naujas verslas turi pateikti originalių naujų idėjų, kaip bus apeiti konkurentai be kainų dempingo.
* Reikia atsargiai žiūrėti į projektus, kurie mėgdžioja sėkmingą projektą, tačiau neturi tinkamų specialistų projektui vystyti. Arba projektas sukurtas grynai tam, kad pritrauktų investuotojų pinigus. Idėja lyg ir labai "novatoriška", tačiau prieštaraujanti elementariai verslo logikai. Panašūs projektai buvo bandyti ir neturėjo pasisekimo kitose srityse.
Pastaroji priežastis buvo tiek dotkomų, tiek bitkoinų krizių problema. Dotkomų eroje buvo prikurta daugybė projektų, kurie galėjo sulaukti daugybės lankytojų, bet neturėjo monetarizavimo mechanizmo. Arba suteikiama vertė buvo tokia, kad nevertėjo mokėti. Arba sukuriama vertė buvo pernelyg maža lyginant su įdedamomis investicijomis. Arba pakakdavo prastesnių žinių, kildavo panika ir įmonės akcijos nuvertėdavo. Pavyzdžiui, Blucora 2000 pasiekė 31 milijardo dolerių kapitalizaciją ir akcija kainavo apie 1305 dolerio. Jau po dviejų metų, po žinių apie neteisingai teikiamas žinias apie įmonės veiklos rezultatus, akcijos kaina krito iki 2.67 dolerio. Tačiau tai nesutrukdė įmonei vystyti verslą iki šių dienų. Dabar akcija kainuoja apie 13 dolerių. Tie, kas pirko akcijas burbulo metu nukentėjo, investavę krizės metu gali džiaugtis sėkmingu sandoriu.
Bitkoinų karštinėje nukopijavus kelių valiutų sėkmę buvo prikurta naujų valiutų, kasyklų tam, kad tik būtų sukurtos. Todėl dauguma tokių projektų ir valiutų kasyklų buvo pasmerktos kaip ir daugybė dotkomų.

Lietuvoje verslo angelams yra galimybių gana saugiai investuoti pinigus. Jei nesuprantamos IT technologijos, tai yra daug "vinių gamyklėlių" variantų. Tai bendri projektai regionuose su perdirbimo gamyklėlėmis. Jų Lietuvoje dar trūksta ir investicijos į naujovišką verslą nedidelėje konkurencinėje aplinkoje gali būti pelningos. Investavus savo lėšas, papildomai tokios gamyklėlės dar gali gauti ir ES paramą. Svarbu pasirinkti patikimą partnerį.

Verslo angelų investicijos

Blucora trumpa šlovės akimirka dotkomų burbulo eroje. Kažkas greitai praturtėjo, dar greičiau prarado pinigus

 

Investicijos per rizikos kapitalo fondus

 


Bandydami sumažinti riziką investuotojai sprendimą patiki dirbantiems investavimo srityje. Tai rizikos kapitalo (venture capital) fondai. Tai yra kompanijos, kurių veikla yra surinkti iš verslo mažaraščių ir nedidelių investuotojų pinigus ir juos investuoti į perspektyvias bendroves jų kūrimosi metu. Yra ir kitų įplaukų, kaip, pavyzdžiui, iš pensijų fondų, draudimo bendrovių, bankų. Įdedant savo pinigus į rizikos kapitalo fondą, mažiau pinigų praradimo galimybių. Rizikos kapitalo fondų veikla dažniausiai kontroliuojama, veikla apdraudžiama. Dažniausiai investicijos būna paskirstomos per keletą projektų. Tai dar sumažina riziką. Tačiau juose mažesnės uždarbio galimybės, nes didelė pinigų dalis lieka pačiame fonde specialistams, investicijų priežiūrai, draudimams, pačios kompanijos veiklai. Gana dažnai rizikos kapitalo fondas veikia kaip tarpininkas suvesdamas verslo angelą su investicijų ieškančia bendrove.

1999 metais keli rizikos kapitalo fondai į Google kompaniją investavo apie 25 milijonus dolerių. Atsižvelgiant į milžinišką uždarbį iš Google, jiems tikrai atsipirko daugybė nesėkmingų sandorių, kokių buvo daug dotkomų krizėje.
Žvelgiant į Lietuvos situaciją nematyti sėkmingų rizikos fondų projektų skaitmeninių technologijų srityje. Didžiausia dalis sėkmingai išplėtotų projektų pastebėti užsienio investuotojų. Pavyzdžiui, pirmasis Lietuvos vienaragis - "Vinted" buvo pastebėtas ir toliau vystomas užsienio investuotojų lėšomis. Lietuvių fondams, matyt, trūksta žinių ir įžvalgos. Kelios reklamuojamos investicijos į skaitmeninius projektus sukelia daugiau abejonių nei pasitikėjimo. Tačiau vietiniai fondai visai neblogai susitvarko su investicijomis į ‘vinių fabrikėlius". Nors šiais laikais iš to gerokai mažesni uždarbiai nei į naujas technologijas.


Kaip pasirinkti rizikos kapitalo fondą savo investicijoms:
* Rizikos kapitalo fondo veikla skaidri, pakankamai daug informacijos apie sėkmingus ir nesėkmingus projektus. Abejotina ar matysite nesėkmingus sandorius, teks padaryti namų darbus ir panagrinėti investicijas ir jų rezultatus;
* Rizikos kapitalo fondo valdytojams nėra normalu, kad žlunga 9 iš 10 startuolių. Ypač, jei tai jų pasirinkti startuoliai.
* Patys valdytojai nėra iš tų, kurie kūrė 9 startuolius, kol 10-as pavyko. Nors tai rodo atkaklumą, tačiau taip pat rodo didelį pasitikėjimą atsitiktinumu ir mažą dėmesį analitikai, skaičiavimams.


Elitinės finansų piramidės

 


Bernie Madoff yra garsiausias "investicijų" patarėjas. Teigiama, kad jo investicijos buvo elementari Ponzi schema, kai didelės palūkanos tiems, kas jam patikėjo pinigus buvo išmokamos iš tų pačių ir kitų investuotojų pinigų. Sužaidė žmonių puikybė ir godumas. Madoff buvo žinomas ir aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose besisukantis verslininkas. Sudarydavo labai įtakingo ir sėkmingo žmogaus įspūdį. Manoma, kad jis surinko apie 60 milijardų dolerių ir padarė apie 18 milijardų nuostolių investuotojams.
Kalbintų specialistų nuomone, visai tikėtina, panašių situacijų sulaukti ir Lietuvoje. Jų teigimu kai kurie asmenys kuria savo personalinį investuotojo prekinį ženklą. Jų nuomone, tai gana atsitiktiniai žmonės investavimo versle ir visai tikėtinos Ponzi tipo schemos.
Apie smulkesnes Ponzi schemas vis tenka išgirsti ir Lietuvoje. Schema gana panaši: solidus žmogus skolinasi iš pažįstamo pinigus, gražina greitai su didelėmis palūkanomis. Kaip ir procentai nuo gero prasukto bizniuko. Pažįstamas rekomenduoja keliems pažįstamiems ir jie taip pat gauna atgal pinigus ir su didelėmis palūkanomis. Kai "investuotojų" padaugėja besiskolinantis veikėjas staiga dingsta.

 

Investicijos į akcijas

 


2004 metais Google paskelbė IPO (Initial public offering) - pirminį viešą akcijų siūlymą. Tuo metu akcija kainavo 85 dolerius ir su tokia kaina bendra Google vertė (kapitalizacija) siekė 23 milijardus dolerių. IPO yra itin laukiama verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų diena. Tada jie supranta, kiek realiai rinka vertina jų kūrinį. Dabar Google akcijos kaina siekia 1800 dolerių.

Investicijos į akcijas

Google pastoviai plėtėsi kryptingai kurdamas ir pirkdamas kontekstinio pobūdžio projektus. Stiprūs specialistai monetarizuojantys veiklą. Pozicijas sustiprino Youtube kuriems google komanda greitai ėmė generuoti pajamas. Dabar Google surenka beveik pusę pasaulio interneto pajamų. Tik daugybė investicijų leido išlaikyti dominuojančią padėtį, ilgai dirbti negeneruojant didelio pelno.


Po IPO įmonės akcijų gali nusipirkti eilinis žmogus. Tai galima padaryti tiesiogiai internetu per kokio nors finansų tarpininko siūlomus įrankius. Galima pasinaudoti tarpininkų, finansinių patarėjų, netgi draudimo bendrovių paslaugomis. Tik visada reikia atsiminti, kad tarpininkas gali ir neinvestuoti pinigų, o investavęs visada pasiims aptarnavimo ir dažniausiai sėkmės mokestį. Kuris dažnai būna gana didelis. O atsiradus nuostoliui, jo nepadengs.
Tomas savarankiškai investuoja į akcijas nuo 2006 metų. Akcijų pirkimui ir pardavimui naudojosi Finastos įrankiu. Pirko lietuviškų kompanijų akcijas. Pradžia buvo visai įkvepianti, per metus investuoti pinigai padidėjo vidutiniškai 40 procentų. Tačiau atėjo 2009 metai, kai dauguma akcijų nuvertėjo ir pasidarė nelikvidžios. Nelikvidžios - reiškia, trūksta pirkėjų. Ištisus 3 metus Tomas net nežiūrėjo į tą pusę. Tačiau kai 2012 metais prireikė pinigų ir Tomas nutarė parduoti akcijas, nustebo, kad jų vertė netgi aplenkusi geruosius 2008 metus.
Dabar Tomas perka ir parduoda akcijas per kito finansų tarpininko internetinį įrankį. Prekiauja viso pasaulio įmonių akcijomis. Vidutiniškai per metus jo investicijos išauga 20-25 procentais. Nors, pasak Tomo, jo akcijų paketas gana konservatyvus, tai garsios įmonės iš įvairių sričių, IPO perka itin retai. Tomui patinka ne tik augančios investicijos, bet ir tai, kad stebėjimas leidžia plėsti akiratį. Tomas jaučiasi gyvenantis pasaulio verslo bendruomenėje, stebėdamas įvykius jis mato pokyčius akcijų rinkose.


Suprasti akcijų dinamiką nėra labai paprasta. Kartais net didžiosios įmonės klastoja veiklos duomenis ir tam išaiškėjus jų akcijų kaina gali smarkiai nukristi. Daug įtakos turi įvairūs veiksniai, netgi klimato pokyčiai. Kokios nors kultūros derliui sumažėjus ar padidėjus tai gali atsiliepti gamintojų, o kartais net prekiautojų akcijoms. Didelius svyravimus atnešė Covid pandemija. Kelionių, aviakompanijų akcijos drastiškai krito, tačiau farmacijos kompanijų akcijos kilo.
Pasak Tomo, investicijos į akcijas yra geras būdas padauginti pinigus. Tačiau yra ir kitų gerų būdų. Tomas 2002 metais nusipirko apleistą butą Naujamiestyje. Dabar panašų butą kaimynai pardavė 10 kartų brangiau nei Tomas buvo mokėjęs. Todėl, jo nuomone, likvidaus nekilnojamo turto pasirinkimas gali atnešti daugiau pelno nei spekuliacijos akcijomis.

 

Investicijos į nekilnojamą turtą

 


Tikriausiai Lietuvoje populiariausia investuoti į nekilnojamą turtą. Konkretus suprantamas objektas, kartais kaina krenta, tačiau vėl sugrįžta. Nekilnojamo turto investuotojai pralošia tik nekilnojamojo turto burbulų sprogimo metu. Turėjome tokį besipučiantį 2007 - 2008 metais ir sprogusį 2009 metais.
Investicijos į nekilnojamąją turtą nėra itin paprastos. Į šią investiciją reikia žiūrėti vertinant ateitį. Namo, rajono ir net miesto, kuriame perkamas butas, patrauklumas gali pasikeisti. Daug uždirbo tie, kas pirko būstą 2000 metų pradžioje tuomet nepatraukliame Vilniaus Naujamiestyje. Būsto kaina čia pakilo apie 5 - 10 kartų. Ypač tiems, kas pirko apleistą būstą ir jį sutvarkė.
Tačiau gali būti miesto rajonas ar namas, kuriame net sutvarkius būstą bus sunku atsiimti pirkimo ir remonto kaštus. Smarkiai kainas numuša rajono sutankinimas ir naujo namo pastatymas prieš langus. Perkant būstą būtina išmanyti miesto planavimą ir išsiaiškinti miesto bendrojo plano pokyčius, gretimų sklypų paskirtį.
Kainas gali sumažinti rajono ar namo asocializacija. Įsikeliantys asocialūs gyventojai sumažina gretimų būstų kainas. Mažėjančios būsto kainos vėl traukia keltis naujus asocialius gyventojus. Su tuo susiduria ištisi rajonai. Netgi naujos statybos namas gali tapti nepatrauklus, jei apsuptas pigaus nekilnojamo turto.
Senstant visuomenei Europoje populiarėja senyvų žmonių rajonai, komunos, kaimeliai. Tokiuose rajonuose vystoma senyviems žmonėms reikalinga infrastruktūra, statomi namai. Viskas prasideda nuo sklypų pirkimo, vėliau investicijų į būsto statybą.

Romo tėvai pardavė senelių butą ir padalino pinigus tarp Romo ir jo sesers. Pirmą butą Romas nupirko 2004. Jis gavo paskolą, o ketvirtadalį gautų pinigų panaudojo pirmai įmokai įmokėti ir remontui. Butas buvo gana apleistas, Romas jį sutvarkė ir apstatė baldais. Išnuomavus butą jis už nuomos pinigus dengia paskolą. Visai šalia kasmet Romas pirko po panašų butą, tvarkė ir nuomojo.

Dabar Romas jau baigia išsimokėti  butus įdėjęs savo vieno buto pinigus. Butų vertė pakilo beveik 3 kartus. 
Pasak Romo butų nuoma nėra paprastas verslas. Sudėtingiausias etapas tai surasti patikimą nuomininką. Romas dirba jėgos struktūrose ir tai jam labai padeda atskirti tinkamus nuomininkus. Po kelerių metų nuomos verslo jis turėti tik vieną kartą probleminius nuomininkus.


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Bankai, kredito unijos, paskolos, Verslo rizikos, kreditų draudimas

Verslo plano rašymas: 10 didžiausių klaidų

Kaip parašyti gerą verslo planą. Žlugdančios verslo plano klaidos, kurias daro dauguma pradedančiųjų verslininkų. 

kaip išsaugoti verslą krizės metu

Kaip išsaugoti verslą krizės metu

Kaip elgtis krizės metu, kaip vystyti verslą per krizę, pirkėjo elgsena krizėje 

Affiliate rinkodara

Tarpininkavimo (affiliate) rinkodara

Kaip uždirbti iš affiliate rinkodaros 

atostogu biudzetas

Kaip tinkamai planuoti atostogų biudžetą?

Atostogos - džiugus ir daugelio laukiamas metas, tačiau, pagalvojus apie pinigų kiekį reikalingą savo ar šeimos atostogų vizijoms įgyvendinti, atostogų planavimas iš malonumo greitai virsta galvos skausmu. 

Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

© Monalyn Gracia/Corbis

Už ką vartotojas pasirengęs mokėti maksimalią pinigų sumą?

Kodėl vienus produktus galima parduoti brangiau nei tuo metu rinkoje esančius analogus. Kuo čia dėtas pasakymas "elitinis". 

įstatų keitimas

Kalėdų senelis verslininkams atneš baudų ir ženkliai išaugusią paslaugų kainą?

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksą, baudos, kuria gali būti nubaustas verslas už nesutvarkytus įmonės įstatus, gali siekti netgi 1448 €. 

Elektroninių sąskaitų deklaravimas gyventojams – tik pasiekus 15 tūkst. € apyvartą (įplaukas)

Informuoti Mokesčių inspekciją apie 2015 ir 2016 metais atidarytas bei uždarytas sąskaitas galima iki 2017 metų gegužės 1 dienos  

Pakeista pajamų, gautų iš veiklos su verslo liudijimu, apmokestinimo tvarka

Pajamų dalis, viršijanti 4,5 tūkst. eurų, apmokestinama kaip įregistruotos individualios veiklos su pažyma pajamos 

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Turtinės žalos dydžio nustatymas. Nepriklausomi žalų ekspertai. 

Svarbiausias metų pokytis verslui, kurį būtina suplanuoti dar prieš vasaros atostogas

Ką SEPA reiškia praktikoje? Į ką atkreipti dėmesį SEPA darbus planuojant jau dabar?  

Rekomendacijos verslui dėl grynųjų pinigų valdymo euro įvedimo Lietuvoje metu

Rekomendacijos prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, esančioms Lietuvoje, kurios vykdydamos ūkinę komercinę veiklą naudojasi grynaisiais pinigais.  

Ar auksas praranda saugios investicijos statusą?

Aukso kaina su pasišokinėjimas tęsia smukimo tendenciją 

Bankai ima švęsti būsto rinkos atsigavimą, bet kaip yra iš tikrųjų?

Bankai ima švęsti būsto rinkos atsigavimą, bet kaip yra iš tikrųjų?

Nekilnojamojo turto burbulą išgyvenę rinkos žaidėjai iš klaidų pasimokė  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Lietuva


1 ... 7 8 9 10 11 12 13

Vaikų g. 19 - 34, Vilnius
Telefonas: +370-5-2136205, Mobilus: +370-659-65925, El. paštas: uab.oktida@gmail.com

Galvydžio g. 5, Vilnius
Telefonas: +370-5-2123379, El. paštas: v.ramanauskiene@obi-consulting.eu

Svajonės g. 40-205, Klaipėda
Telefonas: +370 46 382284, +370 689 30191, Mobilus: +370 46 492865, +370-46-236236, El. paštas: info@pajurio-auditas.lt

Lūkšio g. 32 ("Domus galerija"), 5 aukštas, Vilnius
Mobilus: +370-687-41384, El. paštas: vaidas@paprastas-sprendimas.lt

Vokiečių 28/17-16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2100000, El. paštas: info@peritus.lt

Vytenio g. 6 - 407, Vilnius
Telefonas: +370-5-2711531 , El. paštas: info@projektorama.lt

A. Tumėno g. 4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2595668, El. paštas: info@pkt.lt

Stoties g. 11, Tauragė
Telefonas: +370-446-51800, +370 648 80274, Mobilus: +370-699-20233, +370-699-20227, El. paštas: info@prgrupe.lt

Dysnos g.2/Mėsinių g.5, Vilnius
Telefonas: +370-5-2468378, +370-5-2431144, El. paštas: info@prudentis.lt

Žemaičių pl. 25, Kaunas
Telefonas: +370-685-47983, Mobilus: +370-37-311101, El. paštas: info@rbf.lt
1 ... 7 8 9 10 11 12 13
1 2 3
Kompanijų produkcija
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo, audito paslaugos
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo paslaugos

Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto rea...

Turto vertinimas
Turto vertinimas

Kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimas

Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos

Finansinės apskaitos valdymas
Finansinės apskaitos valdymas

Finansinės apskaitos valdymo modulis

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos

Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...

Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas
Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas

Kreditinės-finansinės ataskaitos

Verslo konsultacijos
Verslo konsultacijos

Konsultacijos, informacija ir praktiniai patarimai

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune
Buhalterių kursai Kaune

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune, buhalterio kvalifika...

Mažųjų Bendrijų apskaita ir valdymas

MB valdymo ir apskaitos kursai. Akcija!

1 2 3