Lietuvos Respublkos audito įstatymas
2008-04-14 11:32 Peržiūros : 1562 SpausdintiPIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas reglamentuoja audito atlikimą, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių, atestuotų auditorių ir auditoriaus padėjėjų profesinę veiklą bei jos priežiūrą, Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.
2. Kiti įstatymai audito įmonėms, atestuotiems auditoriams ir auditoriaus padėjėjams taikomi tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.
3. Šio Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atestuotas auditorius (toliau - auditorius) - asmuo, kuris atitinka šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą (toliau - pažymėjimas) ir yra Auditorių rūmų narys.
2. Audito ataskaita - įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada pateikiamas dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą informaciją apie audito rezultatus. Audito ataskaitos reikalavimus nustato Auditorių rūmai.
3. Audito įmonė - įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau - audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė.
4. Audito tinklas - sistema, kuriai priklauso audito įmonė bei su ja susijusios įmonės ir kurioje naudojamas tas pats prekės ženklas arba kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.
5. Auditoriaus išvada - dokumentas, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas bei auditorius ir kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę atskaitomybę arba apie įmonių grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
6. Auditoriaus padėjėjas - atitinkantis šio Įstatymo reikalavimus ir į auditoriaus padėjėjų sąrašą įrašytas fizinis asmuo.
7. Auditorių profesinės etikos kodeksas - Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio elgesio normas ir privalomas visiems auditoriams.
8. Auditorių rūmai - viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldą.
9. Auditorius kontrolierius - Audito kokybės kontrolės komiteto paskirtas auditorius atlikti auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus.
10. Audituojama įmonė - įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama.
11. Darbo dokumentai - visa medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti, auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Darbo dokumentai gali būti įvairių formų: rašytiniai, užfiksuoti filmo juostoje ar saugomi naudojantis elektronine įranga ir kitokiomis priemonėmis.
12. Europos Sąjungos valstybė narė - Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė" apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
13. Finansinės atskaitomybės auditas (toliau - auditas) - nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau - įmonė) finansinės atskaitomybės arba įmonių grupės konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas. Išvadoje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus.
14. Kitos paslaugos - visa teisėta audito įmonės veikla, išskyrus audito atlikimą.
15. Klientas - įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama ir (arba) kuriai teikiamos kitos paslaugos.
16. Nacionaliniai audito standartai (NAS) - Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių audito atlikimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką, visuma. Šiais standartais privalo vadovautis auditoriai atlikdami auditą ar teikdami kitas paslaugas.
17. Priežiūros institucijos - Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija.
18. Susijusi įmonė - kiekviena įmonė, kurią su audito įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė ar vadovai, nesvarbu, kokia jos teisinė forma.
19. Tarptautiniai audito standartai (TSA) - Tarptautinės apskaitininkų federacijos Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti Tarptautiniai audito standartai ir su jais susiję Tarptautiniai audito praktiniai nurodymai.
20. Užsakovas - juridinis arba fizinis asmuo, sudarantis sutartį dėl audito atlikimo.
21 dalies redakcija iki 2008 m. kovo 1 d.:
21. Visuomenės intereso įmonės - įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio (kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).
21 dalies redakcija nuo 2008 m. kovo 1 d.:
21. Visuomenės intereso įmonės - įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio (kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
Nr. X-1307, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4776 (2007-11-15)
3 straipsnis. Audito tikslai
Audito tikslai yra:
1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus;
2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;
3) įvertinti, ar įmonės metiniame pranešime (konsoliduotame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės) duomenis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-716, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)
4 straipsnis. Auditorių veiklos principai
Auditorių veiklos pagrindiniai principai yra:
1) nepriklausomumas. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir audituojamos įmonės;
2) sąžiningumas ir objektyvumas. Auditorius neturi tyčia iškraipyti faktų ir jo nuomonė neturi būti veikiama kitų nuomonės;
3) profesinė kompetencija. Auditorius turi turėti profesinių žinių ir įgūdžių, suteikiančių galimybę profesionaliai teikti paslaugas;
4) konfidencialumas. Auditorius privalo laikyti paslaptyje kliento patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims;
5) atsakomybė visuomenei. Palaikant normalią verslo eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų visuomenės ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir sąžiningumu. Šis pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei.
ANTRASIS SKIRSNIS
AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS
5 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo sąlygos
Auditoriaus padėjėjui auditoriaus vardas suteikiamas jo prašymu, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
3) atliko ne trumpesnę kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo darbo praktiką audito įmonėje;
4) moka valstybinę kalbą;
5) yra nepriekaištingos reputacijos;
6) išlaikė kvalifikacinius auditoriaus egzaminus;
7) davė auditoriaus priesaiką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
6 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
3) yra atleistas iš įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio, finansininko, auditoriaus padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
4) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas Auditorių garbės teismo sprendimu;
5) nesilaiko Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
7 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo tvarka
1. Auditoriaus padėjėjas, siekiantis auditoriaus vardo, Auditorių rūmams turi pateikti prašymą suteikti auditoriaus vardą. Prašyme turi būti nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jam negalėtų būti suteiktas auditoriaus vardas.
2. Sprendimą dėl auditoriaus vardo suteikimo per 30 dienų nuo prašymo pateikimo priima Auditorių rūmai ir informuoja apie galimybę priimti auditoriaus priesaiką. Auditorių rūmai išsiunčia auditoriaus padėjėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
3. Auditorių rūmai, spręsdami klausimą dėl auditoriaus vardo suteikimo, turi teisę pareikalauti dokumentų, įrodančių šio Įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytas aplinkybes.
4. Auditoriaus padėjėjui, davusiam auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiam, suteikiamas auditoriaus vardas ir išduodamas auditoriaus pažymėjimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
8 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai
1. Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ir žinių patikrinimo egzaminus (toliau - kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai) rengia Auditorių rūmai.
2. Disciplinas, iš kurių laikomi kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, egzaminų laikymo taisykles ir mokesčio už juos dydį Auditorių rūmų teikimu tvirtina finansų ministras.
3. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės žinios:
1) bendrosios apskaitos teorijos ir principų;
2) finansinės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą reglamentuojančių teisės aktų;
3) tarptautinių apskaitos standartų;
4) finansų analizės;
5) išlaidų ir valdymo apskaitos;
6) vidaus audito;
7) audito;
8) auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir profesinių standartų;
9) tarptautinių audito standartų.
4. Be šio straipsnio 3 dalyje išvardytų dalykų, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių dalykų žinios tiek, kiek jie susiję su auditu:
1) įmonių teisės ir įmonių valdymo, bankroto procedūrų;
2) mokesčių įstatymų;
3) civilinės ir komercinės teisės;
4) įstatymų, reglamentuojančių socialinį draudimą, ir Darbo kodekso;
5) informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų;
6) verslo, bendrosios ir finansų ekonomikos;
7) matematikos ir statistikos;
8) įmonių finansų valdymo pagrindinių principų.
5. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinami praktiniai įgūdžiai, reikalingi auditoriui.
6. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.
7. Auditorių rūmai kvalifikacinius auditoriaus egzaminus rengia ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.
9 straipsnis. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisija
1. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau - Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų - komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, apskaitos ar finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 auditorius Egzaminų komisijos nariais skiria Auditorių rūmų narių susirinkimas.
2. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai Egzaminų komisijos narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio komisijos nario kadencijos pabaigos. Pasibaigus Egzaminų komisijos nario kadencijai, jis toliau eina komisijos nario pareigas, iki paskiriamas komisijos narys kitai kadencijai. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti komisijos nario pareigų. Komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus kadencijai.
3. Egzaminų komisiją techniškai ir materialiai aptarnauja Auditorių rūmai.
10 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių auditorių pripažinimo tvarka
1. Asmenims, turintiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją, pažymėjimas, patvirtinantis auditoriaus vardo suteikimą, išduodamas pateikus valstybės, kurioje šis asmuo verčiasi audito veikla, kompetentingos audito veiklos priežiūrą atliekančios institucijos (toliau - įgaliota institucija) dokumentus, įrodančius teisę atlikti auditą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. Šiuo atveju netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos.
2. Žinių patikrinimo egzaminai nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš disciplinų, nurodytų šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
3. Asmenys, norintys laikyti žinių patikrinimo egzaminus, Auditorių rūmams pateikia:
1) dokumentus, įrodančius teisę atlikti auditą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta;
2) įgaliotos institucijos pažymą apie Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus auditoriams.
4. Asmenims, nepateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, žinių patikrinimo egzaminų laikyti neleidžiama.
11 straipsnis. Auditoriaus priesaika
1. Asmenys, prieš gaudami pažymėjimą, prisiekia šiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto".
2. Auditoriaus priesaiką priima Auditorių rūmų prezidentas.
3. Perskaitęs priesaikos tekstą, auditorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje Auditorių rūmuose.
4. Asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito veiklos.
12 straipsnis. Pažymėjimų išdavimas
1. Asmenims, atitinkantiems šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suteikiamas auditoriaus vardas ir išduodamas auditoriaus pažymėjimas.
2. Pažymėjimus išduoda Auditorių rūmai.
3. Pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Auditorių rūmai.
13 straipsnis. Pažymėjimo išdavimo procedūros sustabdymas
Pažymėjimo išdavimo procedūra gali būti sustabdyta, jeigu asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti auditoriaus vardą, yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėjimo išdavimas arba egzaminų laikymas sustabdomas iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba baudžiamosios bylos pabaigos.
14 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas
1. Auditorių rūmai sustabdo pažymėjimo galiojimą:
1) Auditorių garbės teismo sprendimu;
2) rašytiniu auditoriaus prašymu;
3) Auditorių rūmų prezidiumo sprendimu, jei auditorius yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šiais atvejais auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas, iki išnyks šio sustabdymo pagrindą lėmusios aplinkybės.
2. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą, tačiau auditorius lieka Auditorių rūmų nariu ir jam galioja visos šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatytos auditoriaus pareigos, išskyrus šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pareigą.
3. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą, pasibaigus pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikui privalo pateikti Auditorių rūmams šiuos dokumentus:
1) prašymą atnaujinti sustabdyto pažymėjimo galiojimą;
2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą Auditorių rūmų nustatyta tvarka.
4. Sprendimą dėl pažymėjimo galiojimo atnaujinimo priima Auditorių rūmai.
15 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo panaikinimas
1. Auditorių rūmai pažymėjimo galiojimą panaikina:
1) rašytiniu auditoriaus prašymu;
2) jeigu po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo anksčiau buvę faktai, dėl kurių nebūtų išduotas auditoriaus pažymėjimas;
3) jeigu atsirado bent viena iš šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų;
4) Auditorių garbės teismo sprendimu;
5) auditorių pašalinus iš Auditorių rūmų narių;
6) auditoriui mirus.
2. Panaikinus pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nurodytais atvejais, asmuo negali pakartotinai laikyti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir naujas pažymėjimas negali būti išduodamas.
16 straipsnis. Auditorių sąrašo tvarkymas ir skelbimas
1. Auditorių rūmai registruoja auditoriaus vardą gavusius asmenis auditorių sąraše. Šis sąrašas nuolat atnaujinamas ir skelbiamas Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.
2. Auditorių sąraše turi būti pateikiami duomenys apie auditorių:
1) vardas, pavardė, registracijos numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;
2) audito įmonės, kurioje dirba auditorius arba kurios dalyvis jis yra, pavadinimas, buveinės adresas ir telefono numeriai.
3. Auditorius turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje pateikiamų duomenų pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 dienų.
4. Auditorių sąrašo duomenis nedelsdami atnaujina Auditorių rūmai, gavę pranešimą apie duomenų pasikeitimą.
5. Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą, auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo.
TREČIASIS SKIRSNIS
AUDITO ĮMONĖS
17 straipsnis. Audito įmonės
1. Audito įmonės gali būti šių teisinių formų:
1) individualios įmonės (toliau - IĮ);
2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau - TŪB);
3) komanditinės ūkinės bendrijos (toliau - KŪB);
4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB).
2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti auditoriai.
3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.
4. UAB akcininkais gali būti:
2) audito įmonės;
3) kitų Europos Sąjungos valstybių narių audito įmonės;
4) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
5. UAB akcininkams, nurodytiems šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne mažiau kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę.
6. Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba asmuo, turintis kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.
7. Jeigu UAB yra sudaroma valdyba, 3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
18 straipsnis. Įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka
1. Įmonė gali pradėti audito veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.
2. Audito įmonių sąrašą sudaro Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas, kuriame turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai, pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės, pažymėjimų, įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio Įstatymo 21 straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių sąrašui;
2) įmonės registravimo pažymėjimas ir jo kopija;
3) civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) kopija;
4) įstatų arba kito steigimo dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.
4. Sprendimas įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.
5. Auditorių rūmai gali atsisakyti įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.
6. Apie motyvuotą sprendimą įmonės neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.
7. Įmonę į audito įmonių sąrašą įrašo bei pažymėjimą išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai".
8. Audito įmonė laikoma įrašyta į audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai".
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
19 straipsnis. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas
1. Audito įmonė, prieš pradėdama audito veiklą, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės arba privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
2. Metinė minimali bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt. Bendrosios civilinės atsakomybės objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už vykdant šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims padarytą žalą. Draudimo sutartis sudaroma Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Audito įmonė, audituojanti visuomenės intereso įmones, privalo apdrausti civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Draudimo sutartis sudaroma audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles nustato ir patvirtina Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už vykdant šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims padarytą žalą.
4. Metinė minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui.
5. Civilinės atsakomybės draudimu audito įmonė privalo draustis visą audito veiklos laikotarpį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
20 straipsnis. Audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo
1. Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:
1) pasikeitus UAB vadovui, valdybai arba dalyviams, įmonė nebeatitinka šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimų;
2) įmonė pateikė prašymą išbraukti ją iš audito įmonių sąrašo;
3) įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės atsakomybės draudimo sutarties;
4) įmonė paskelbta bankrutuojančia arba likviduojama;
5) įmonė nepateikė Auditorių rūmams šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 21 straipsnyje nurodytų duomenų arba pateikė melagingus duomenis;
6) įmonė užsiima veikla, nenurodyta šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje;
7) Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimu.
2. Kad audito įmonė iš audito įmonių sąrašo yra išbraukta, Auditorių rūmai per 10 darbo dienų paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai".
3. Audito įmonė laikoma išbraukta iš audito įmonių sąrašo kitą dieną po paskelbimo apie jos išbraukimą oficialaus leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai".
4. Dėl 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos priežasties iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl į jį įrašoma ne anksčiau kaip po 3 metų nuo išbraukimo, jeigu pašalinamos priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta.
5. Pasikeitus audito įmonės dalyvių auditorių ir dalyvių ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties, audito įmonės dalyviai per vienerius metus turi pakeisti įmonės dalyvių įtaką įmonės valdymui taip, kad ji atitiktų šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
21 straipsnis Audito įmonių sąrašo tvarkymas ir skelbimas
1. Audito įmonių sąrašas viešai skelbiamas Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.
2. Audito įmonių sąraše turi būti pateikiami šie duomenys apie audito įmonę:
1) įmonės pavadinimas, buveinės adresas, kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris;
2) telefono (arba fakso) numeriai, interneto tinklalapio adresas (jei jis yra) ir asmens ryšiams palaikyti duomenys;
3) audito įmonės teisinė forma;
4) auditorių, dirbančių audito įmonėje, vardai, pavardės ir auditoriaus pažymėjimų numeriai;
5) savininkų (dalyvių) pavadinimai arba vardai, pavardės, darbo vietų ir buveinių adresai;
6) vadovų ir valdymo organų narių vardai, pavardės ir adresai;
7) jeigu audito įmonė priklauso audito tinklui, kitų audito įmonių - audito tinklo narių pavadinimai.
3. Audito įmonių sąrašo duomenis nedelsdami atnaujina Auditorių rūmai, gavę pranešimą apie jų pasikeitimą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AUDITORIAUS PADĖJĖJAS
22 straipsnis. Auditoriaus padėjėjas
1. Auditoriaus padėjėjas rengiasi auditoriaus veiklai ir kartu su auditoriumi dalyvauja atliekant finansinės atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą.
2. Auditoriaus padėjėjas privalo:
1) kartu su auditoriumi dalyvauti atliekant finansinės atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą bei vykdyti auditoriaus, praktikos vadovo, nurodymus, susijusius su audito atlikimu;
2) atlikdamas auditą vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų;
3) sąžiningai atlikti savo pareigas;
4) kasmet dalyvauti mokymo kursuose Auditorių rūmų prezidiumo nustatyta tvarka;
5) saugoti praktikos atlikimo metu jam patikėtą informaciją;
6) informuoti Auditorių rūmus apie savo praktikos nutraukimą, sustabdymą dėl ligos, trunkančios ilgiau kaip 6 mėnesius, motinystės (tėvystės) atostogų ar kitų priežasčių;
7) informuoti Auditorių rūmus apie asmens duomenų, gyvenamosios vietos, darbovietės ir (ar) praktikos vadovo pasikeitimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
23 straipsnis. Auditoriaus padėjėjų sąrašas
1. Asmenys į auditoriaus padėjėjų sąrašą įrašomi Auditorių rūmų sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo 6 straipsnį;
3) dirba audito įmonėje ir jo praktikai vadovauti yra paskirtas auditorius šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Norintis būti įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą asmuo Auditorių rūmams pateikia:
1) prašymą įrašyti į auditoriaus padėjėjų sąrašą. Šiame prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą;
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į auditoriaus padėjėjų sąrašą;
3) susitarimą su auditoriumi dėl jo sutikimo būti praktikos vadovu ir dėl praktikos atlikimo sąlygų bei darbo sutarties kopiją.
3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į auditoriaus padėjėjų sąrašą Auditorių rūmai priima ne vėliau kaip per 45 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Auditorių rūmai išsiunčia pareiškėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
4. Jeigu Auditorių rūmai priima sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į auditoriaus padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime.
24 straipsnis. Išbraukimas iš auditoriaus padėjėjų sąrašo
1. Auditorių rūmai išbraukia asmenį iš auditoriaus padėjėjų sąrašo, jeigu:
1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti auditoriaus padėjėjo praktiką;
2) priimtas Auditorių garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimus ir yra sprendimas išbraukti asmenį iš auditoriaus padėjėjų sąrašo;
3) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į auditoriaus padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis;
4) išnyko aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 22 straipsnyje;
5) jis mirė.
2. Išbraukus iš auditoriaus padėjėjų sąrašo šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, asmuo negali būti iš naujo į jį įrašytas.
25 straipsnis. Vadovavimas auditoriaus padėjėjo praktikai
Auditoriaus padėjėjo praktika atliekama pas auditorių, kuris dirba audito įmonėje, turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus darbo stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai. Auditoriaus padėjėjo praktikos vadovo skyrimą ir atleidimą, privalomą paskyrimą vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai nustato Auditorių rūmai.
26 straipsnis. Auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo tvarkos nustatymas
1. Auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, praktikos laiko skaičiavimo bei praktikos įvertinimo tvarką ir kitus auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo reikalavimus nustato Auditorių rūmai.
2. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam auditoriaus padėjėjo praktikos laikui, auditoriaus padėjėjas gali tęsti auditoriaus padėjėjo praktiką, iki Auditorių rūmai išduos auditoriaus pažymėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
PENKTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS,
PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
27 straipsnis. Auditorių veikla
1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas audito IĮ savininku, TŪB ar KŪB tikruoju nariu arba dirbdamas audito įmonėje.
2. Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti ar eiti kitų mokamų pareigų kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, Apskaitos institute, profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
3. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, negali atlikti audito.
4. Auditorius, atlikęs auditą, pateikia auditoriaus išvadą. Ji turi atitikti šio Įstatymo 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
5. Auditas atliekamas pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, atsižvelgiant į sutarčių sąlygas.
28 straipsnis. Auditorių teisių atlikti auditą apribojimai
1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.
2. Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu auditorius:
1) yra susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės vadovu ar vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais;
3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai;
4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;
5) teikė įmonei paslaugas, numatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9, 13 punktuose, ir kai šių paslaugų teikimas sutampa su audituojamu laikotarpiu;
6) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.
3. Auditorius turi darbo dokumentuose nurodyti visas galimas grėsmes jo nepriklausomumui ir kokių priemonių buvo imtasi šioms grėsmėms išvengti.
4. Auditoriui draudžiama atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos auditoriaus nepriklausomumui.
5. Priežiūros institucijos, vykdančios visuomenės intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus nepriklausomumo reikalavimus auditoriams, atliekantiems visuomenės intereso įmonių auditą. Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, auditoriaus kandidatūra su atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš anksto (iki audito atlikimo pradžios), siekiant nustatyti, ar šis auditorius atitinka nustatytus reikalavimus.
6. Auditoriui draudžiama atlikti auditą visuomenės intereso įmonėse, jeigu:
1) auditorius turi mažesnę kaip 3 metų atestuoto auditoriaus darbo patirtį;
2) per paskutinius vienerius metus auditoriui buvo paskirta Audito kokybės kontrolės komiteto ar Auditorių garbės teismo nuobauda.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
Nr. X-716, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)
29 straipsnis. Auditorių teisės
1. Auditorius, atlikdamas auditą, turi šias teises:
1) pasinaudodamas profesinėmis žiniomis bei patirtimi savarankiškai pasirinkti audito atlikimo procedūras;
2) gauti iš audituojamos įmonės reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa sukaupta informacija;
3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, inventorizacija ir kitaip tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;
4) gauti iš audituojamos įmonės darbuotojų paaiškinimus raštu;
5) audituojamoje įmonėje turėti sąlygas atlikti auditą, savarankiškai dirbti ir parengti išvadas.
2. Auditorius yra atleidžiamas nuo konfidencialumo įsipareigojimo klientams tiek, kiek tai susiję su auditoriaus darbo dokumentų peržiūra atliekant kokybės kontrolės patikrinimą.
30 straipsnis. Auditorių pareigos
1. Auditorius privalo:
1) sąžiningai atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir ne darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos ir Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų;
2) atlikdamas auditą, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais;
3) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją;
4) saugoti profesinės veiklos metu jam patikėtą informaciją;
5) informuoti Auditorių rūmus apie duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytam auditorių sąrašui, pasikeitimus per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos;
6) kasmet dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose Auditorių rūmų nustatyta tvarka;
7) atlikti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
2. Auditorius per 3 kalendorinius metus turi išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų. Kursų trukmės paskirstymą per šį laikotarpį auditorius turi suderinti su Auditorių rūmais.
31 straipsnis. Auditoriaus išvada
1. Auditoriaus išvadą sudaro:
1) įžanga. Joje nustatoma finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė, kuri yra audito objektas, kartu su teisės aktų, kuriais vadovaujantis buvo parengta finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė, apibūdinimu;
2) audito apimties aprašymo dalis. Joje nurodoma, pagal kokius audito standartus buvo atliktas auditas;
3) auditoriaus nuomonės dalis. Joje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė tikrai ir teisingai parodo įmonės arba jų grupės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kitus teisės aktus. Auditoriaus nuomonė gali būti teigiama, sąlyginė, neigiama arba, jeigu auditorius negali pareikšti nuomonės, - atsisakymas pareikšti nuomonę;
4) nuoroda į dalykus, kuriuos auditoriai pabrėžia atkreipdami į juos dėmesį, bet nekeisdami auditoriaus nuomonės;
5) nuomonė, ar įmonės metiniame pranešime (konsoliduotame metiniame pranešime) pateikti duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės) duomenis, - jeigu audituojama įmonė yra akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija arba komanditinė ūkinė bendrija, kurioje visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, arba nuomonė, ar įmonės veiklos ataskaitoje pateikti duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės duomenis, - jeigu audituojama valstybės arba savivaldybės įmonė.
2. Auditoriaus išvadą pasirašo audito įmonės vadovas ir auditorius, taip pat nurodoma auditoriaus išvados data.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-716, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)
32 straipsnis. Auditorių atsakomybė
Už apgaulingos auditoriaus išvados pateikimą auditorius atsako įstatymų nustatyta tvarka.
33 straipsnis. Audito įmonių veikla ir teisės
1. Audito įmonė turi teisę verstis šia veikla:
1) atlikti auditą;
2) atlikti paramos ar kitų specialiųjų fondų finansuojamų projektų lėšų panaudojimo patikrinimus;
3) atlikti kitokį įmonių veiklos tikrinimą, analizę bei inventorizaciją;
4) atlikti turto ir verslo vertinimą (turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą);
5) teikti apskaitos tvarkymo paslaugas;
6) teikti konsultacijas apskaitos, mokesčių klausimais;
7) atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę pagal teismo pavedimą;
8) vykdyti bankroto administravimo procedūras (turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą);
9) vertinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygas;
10) teikti neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas;
11) verstis leidybine veikla, kiek tai susiję su šios dalies 10 punkte nurodyta veikla;
12) stebėti loterijas ar konkursus, kuriuose laimimi piniginiai ir daiktiniai laimėjimai;
13) atlikti vidaus auditą;
14) verstis dokumentų tvarkymo veikla;
15) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Auditorių profesinės etikos kodeksui ir auditorių veiklos principams.
2. Kita veikla audito įmonės verčiasi pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, kiek šie reglamentuoja atitinkamą veiklą.
3. Audito įmonė gali būti steigėjas arba dalyvis tik tų įmonių, kurių veikla atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.
4. Audito įmonė, atlyginusi audito užsakovo, kliento, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus auditorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
34 straipsnis. Audito įmonių pareigos
1. Audito įmonė, atlikdama auditą, privalo:
1) sudariusi sutartį atlikti auditą, paskirti atsakingą auditorių ir apie tai pranešti užsakovui bei įmonei, kurioje bus atliekamas auditas;
2) audito rezultatus įforminti pagal šio Įstatymo 31 straipsnį surašydama auditoriaus išvadą;
3) įformindama audito rezultatus valstybės ir savivaldybės įmonėse bei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus išvada pateikti audito ataskaitą;
4) įformindama audito rezultatus visuomenės intereso įmonėse, kartu su auditoriaus išvada parengti audito ataskaitą. Visuomenės intereso įmonės audito ataskaita turi būti tiesiogiai pateikta audituojamai įmonei ir atitinkamai priežiūros institucijai.
2. Audito įmonė privalo:
1) laikyti paslaptyje informaciją, gautą atliekant auditą arba teikiant kitas profesines paslaugas;
2) neperduoti audito metu gautos informacijos kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) nenaudoti audito metu gautos informacijos audito įmonės arba trečiųjų asmenų interesams tenkinti;
4) teikti Auditorių rūmams informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Auditorių rūmų prezidiumas;
5) informuoti Auditorių rūmus apie duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytam audito įmonių sąrašui, pasikeitimus per 10 dienų nuo informacijos pasikeitimo dienos;
6) būti nepriekaištingos reputacijos. Audito įmonė nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu ji yra patraukta baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn arba šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
7) Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti audito darbo dokumentus;
8) įmonėje dirbantiems auditorių padėjėjams sudaryti darbo sąlygas, užtikrinančias tinkamą auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimą;
9) vykdyti pareigas, nustatytas Finansų įstaigų įstatyme ir Draudimo įstatyme.
3. Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė. Jie negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos įmonės arba užsakovo sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos, tikrinančios audito arba audituotos įmonės veiklą, išskyrus Auditorių rūmus (Audito kokybės kontrolės komitetą), kurie atlieka veiklos priežiūrą šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir Auditorių garbės teismą, kai nagrinėjama įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savininko, tikrojo nario, dirbančio arba dirbusio audito įmonėje auditoriaus drausmės byla. Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti audito darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas auditą, tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-716, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)
35 straipsnis. Audito įmonių teisių apribojimas
1. Audito įmonei draudžiama atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu tai gali turėti įtakos audito įmonės nepriklausomumui.
2. Audito įmonė negali gauti už audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų įtaką jos nepriklausomumui. Per vienerius metus pajamos už audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės negali viršyti 20 procentų visų audito įmonės metinių pajamų sumos 2 metus iš eilės.
3. Audito įmonė negali sudaryti sutarties atlikti įmonei auditą, jeigu:
3) audito įmonės vadovai arba dalyviai yra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su tos įmonės dalyviais, turinčiais ne mažiau kaip 1/3 balsavimo teisių.
4. Auditorius negali atlikti to paties kliento audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti jo audito. Atliekant auditą finansų įstaigose, taikomi Finansų įstaigų įstatyme nustatyti apribojimai atlikti auditą toje pačioje finansų įstaigoje.
5. Auditą atliekanti audito įmonė turi raštu informuoti audituojamos įmonės valdymo organą apie galimas grėsmes jos nepriklausomumui ir suteiktas kitas paslaugas, taip pat patvirtinti, kad nepriklausomumui ir objektyvumui nėra daroma įtaka, arba kitu atveju nurodyti, kad, jos nuomone, nepriklausomumas ir objektyvumas gali būti paveikti.
6. Audito įmonės savininkams, dalyviams, vadovams, kitiems valdymo organų nariams ir audito įmonių priežiūros institucijoms draudžiama veikti audito atlikimą bet kokiomis priemonėmis, galinčioms turėti įtakos auditorių nepriklausomumui ir objektyvumui.
7. Atlikdama auditą visuomenės intereso įmonėje, audito įmonė kasmet pateikia audituojamos įmonės valdymo organui pažymą apie pajamas, gautas šioje įmonėje iš audito ir kitų paslaugų teikimo.
8. Atlikdama auditą ne visuomenės intereso įmonėse, audito įmonė gali savarankiškai nuspręsti, ar teikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pažymą.
9. Priežiūros institucijos, vykdančios visuomenės intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus nepriklausomumo reikalavimus audito įmonėms, atliekančioms visuomenės intereso įmonių auditą. Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, konkrečios audito įmonės kandidatūra su atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš anksto (iki sprendimo išrinkti audito įmonę priėmimo), siekiant nustatyti, ar ši įmonė atitinka nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
36 straipsnis. Audito įmonių atsakomybė
1. Audito įmonė už audito atlikimą, auditoriaus išvados pateikimą atsako teisės aktų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.
2. Audito įmonė turi atlyginti užsakovo, kliento, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus tiesioginius nuostolius įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Užsakovo ir audito įmonės santykiai
1. Užsakovas savo nuožiūra arba konkurso tvarka pasirenka audito įmonę, jei ko kita nenustato kiti teisės aktai.
2. Užsakovo ir audito įmonės sutartis atlikti auditą sudaroma raštu. Audito įmonei priklausantį sutarties egzempliorių registruoja ir saugo audito įmonė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)
38 straipsnis. Atlyginimas už audito atlikimą
1. Atlyginimo už audito atlikimą dydis turi leisti atlikti auditą laikantis auditorių veiklos principų.
2. Atlyginimo už audito atlikimą dydis turi būti nustatytas audito atlikimo sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos.
3. Atlyginimui už audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už suteiktas kitas paslaugas.
39 straipsnis. Audituojamos įmonės vadovų arba jų įgaliotų asmenų pareigos
Audituojamos įmonės vadovai arba jų įgalioti asmenys privalo:
1) pateikti auditoriui auditui atlikti reikalingus įmonės dokumentus arba jų kopijas bei informaciją;
2) pateikti auditoriui skaičiavimus bei paaiškinimus, kurie, auditoriaus nuomone, yra jam būtini.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ (AUDITORIAUS PADĖJĖJŲ) IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
40 straipsnis. Auditorių, auditoriaus padėjėjų ir audito įmonių veiklos priežiūra
1. Auditorių, auditoriaus padėjėjų (toliau šiame skirsnyje - auditoriai) ir audito įmonių veiklą prižiūri Auditorių rūmai. Auditorių ir audito įmonių darbo kokybei prižiūrėti, veiklai analizuoti ir įvertinti prie Auditorių rūmų sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas.
2. Šio skirsnio nuostatos auditoriaus padėjėjams taikomos taip pat kaip ir auditoriams, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja auditoriaus padėjėjų statuso esmei.
41 straipsnis. Audito kokybės kontrolės komitetas
1. Audito kokybės kontrolės komitetą sudaro 9 nariai. Dauguma komiteto narių negali būti auditoriai. 3 narius skiria Auditorių rūmai ir po vieną - Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, verslininkus vienijančios ir (arba) jų savivaldos organizacijos ir mokslininkus vienijančios organizacijos. Komiteto pirmininką skiria ir komiteto sudėtį tvirtina finansų ministras.
2. Audito kokybės kontrolės komiteto narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Audito kokybės kontrolės komiteto nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai komiteto narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio komiteto nario kadencijos pabaigos. Pasibaigus Audito kokybės kontrolės komiteto nario kadencijai, jis toliau eina komiteto nario pareigas, iki paskiriamas komiteto narys kitai kadencijai. Komiteto narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti komiteto nario pareigų. Komiteto narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai.
3. Auditorių rūmai kreipiasi į verslininkus vienijančias ir (arba) jų savivaldos organizacijas ir mokslininkus vienijančias organizacijas, kad jos tarpusavio susitarimu skirtų narius į Audito kokybės kontrolės komitetą.
4. Audito kokybės kontrolės komiteto darbo reglamentą tvirtina finansų ministras.
42 straipsnis. Audito kokybės kontrolės komiteto uždaviniai ir teisės
1. Audito kokybės kontrolės komiteto pagrindinis uždavinys - įgyvendinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros sistemą ir užtikrinti jos funkcionavimą.
2. Audito kokybės kontrolės komitetas turi teisę:
1) gauti informaciją apie auditorių kontrolierių atliktus auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus;
2) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką;<
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
