Lietuvoje elektra pigo beveik penktadaliu, šilumininkai daro spaudimą ateities kainoms

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas "Enefit" skaičiuoja, jog rugsėjį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 17,7 proc. iki 15,36 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tuo tarpu Estijoje ir Suomijoje jos augo atitinkamai 4,5 proc. iki 14,57 ct/kWh ir 7,5 proc. iki 14,16 ct/kWh. Tai rodo, kad elektros kainos Lietuvoje po rugpjūtį buvusio šuolio stabilizuojasi, tačiau artėjančiu šildymo sezonu jos gali būti iškreiptos.

"Realus vidutinės elektros energijos kainos kritimas būtų ne toks ryškus, jei rugpjūtį vidutinės kainos kartelė nebūtų buvusi taip iškelta. Po rugpjūčio 20-ąją vykusio šuolio elektros kainos Lietuvoje visą pastarąjį mėnesį buvo gana stabilios. Net ir didžiausios paklausos valandomis kaina neviršijo 27,24 ct/kWh ribos, kai tuo metu Suomijoje vidutinė valandos kaina svyravo net iki 49,44 ct/kWh. Be to, svyravimus Skandinavijos šalyse kiek amortizavo aukštesnis nei įprastai vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose", - teigė "Enefit" generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Ar elektros kainos Lietuvoje išliks stabilios ir ateinančiais mėnesiais, "Enefit" generalinis direktorius tvirtino, kad prognozuoti sudėtinga. "Elektros kainos smarkiai priklauso nuo labai daug aplinkybių: nuo žaliavų kainų iki oro sąlygų.", - sakė L. Liutkevičius.

Artėjant šildymo sezonui šilumos gamintojai valstybei pateikė siūlymą padidinti aukštesne nei rinkos kaina superkamos elektros energijos, pagaminamos šiluminėse elektrinėse šildymo sezono metu, supirkimo kiekius. Toks siūlymas yra grindžiamas tuo, kad brangesnė šilumininkų parduodama elektros energija galėtų sumažinti šilumos kainas gyventojams. "Tačiau toks kainų kompensavimo mechanizmas nebūtų teisingiausias. Šilumos kainos galbūt sumažėtų didžiųjų miestų gyventojams, tačiau tai įvyktų visos Lietuvos elektros vartotojų sąskaita", - vertino "Enefit" generalinis direktorius L. Liutkevičius.

Kol Lietuvoje yra siūlomi įvairūs kainų kontrolės mechanizmai, Estijoje visiškai liberalizuojama elektros rinka - nuo rugsėjo 26 d. joje elektros energijos įsigijimo sutartis jau sudarinėja ir smulkusis verslas bei namų ūkiai. Daugiausia vartotojų savo nepriklausomu elektros tiekėju pasirinko įmonę "Eesti Energia". Su bendrove iki šiol jau sudaryta 8800 sutarčių elektros energijai tiekti, o vartotojai dažniausiai renkasi 36 mėnesių sutarties laikotarpį. Latvijoje panaši tvarka įsigalios nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos.

Kitaip nei Estijoje ar Latvijoje, remiantis Elektros energetikos įstatymo pakeitimais įsigaliojusiais nuo šių metų liepos 1 d., Lietuvoje namų ūkiams yra panaikinta prievolė nuo 2015 m. elektros energiją pirkti laisvojoje rinkoje. Tai reiškia, kad Lietuvos fiziniai vartotojai turės teisę, bet ne prievolę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tiekėjo nepasirinkus jiems bus taikoma ne garantinio tiekimo, o reguliuojama kaina.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje prasidės paskutinis elektros rinkos liberalizavimo etapas, įpareigojantis visus juridinius asmenis pasirinkti nepriklausomus elektros tiekėjus. Skaičiuojama, kad į laisvąją rinką įsilies 40 tūkst. vartotojų, tačiau, L. Liutkevičiaus vertinimu, dėl to kainos neturėtų didėti.

"Lietuvos laisvojoje elektros rinkoje yra didžiausias aktyvių nepriklausomų tiekėjų skaičius lyginant su kaimynine Latvija ar Estija, konkurencija yra pakankamai intensyvi. Tiesa, renkantis tiekėją derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nepriklausomas elektros tiekėjas būtų ir elektros gamintojas. Tai lyg saugiklis suteikiantis stabilumo garantiją vartotojui bei apsaugantis nuo galimų sutarties sąlygų keitimų ar sutarties nutraukimo, jeigu didmeninėje rinkoje kainos kils. Kol kas Lietuvoje tik "Enefit" gali pasiūlyti iki 5 metų trukmės sutartis, garantuojančias stabilias sąlygas visu sutarties laikotarpiu", - sakė "Enefit" vadovas.

Jo teigimu, labiausiai elektros energijos kainas veikia kuro ir taršos leidimų kainos bei gamtinės sąlygos. Praėjusį mėnesį žaliavinės naftos kaina per rugsėjį nukrito 1,9 proc. iki 112,39 JAV dolerių už barelį, o anglies kainos sumažėjo 10,70 lito iki 337,68 lito už toną. Dėl sumažėjusios paklausos Azijoje pastarosios žaliavos kainos nuo metų pradžios nukrito net 17,1 proc. punkto. Šiek tiek sumažėjo ir taršos leidimų kainos, kurios daro didelę įtaką elektros kainoms. Rugsėjo pabaigoje jos kainavo 27,48 lito už toną - 41 centu už toną mažiau nei mėnesio pradžioje.