Rekomendacijos verslui dėl grynųjų pinigų valdymo euro įvedimo Lietuvoje metu
2014-06-04 11:55 Peržiūros : 199 SpausdintiI DALIS. REKOMENDACIJŲ PASKIRTIS IR POBŪDIS
1. Rekomendacijos verslui dėl grynųjų pinigų valdymo euro įvedimo Lietuvoje metu skirtos prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, esančioms Lietuvoje, (toliau - įmonės), kurios vykdydamos ūkinę komercinę veiklą naudojasi grynaisiais pinigais. Šios rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, tad kiekviena įmonė, planuodama tinkamai pasiruošti grynųjų pinigų valdymui, turi atsižvelgti į įmonės specifiką ir planuoti grynųjų pinigų valdymą pagal savo poreikius.
II DALIS. PASIRUOŠIMAS GRYNŲJŲ PINIGŲ PAKEITIMUI
2. Pasiruošimas keisti grynuosius pinigus yra vienas iš svarbiausių žingsnių užtikrinant sklandų perėjimą nuo vienos valiutos prie kitos. Gerai suplanuotas grynųjų pinigų valdymas ir išankstinis apsirūpinimas eurų banknotais ir monetomis leis įmonėms sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą nuo pirmosios euro įvedimo dienos.
3. Įmonės turi tinkamai įvertinti savo grynųjų pinigų poreikį. Eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad pirmosiomis dienomis po euro įvedimo grynųjų pinigų poreikis įmonėse padidėja tris-penkis kartus. Šį poreikį didina įpareigojimas grąžą klientams atiduoti tik eurais, nors mokėjimai gali būti atlikti ir litais, taip pat tikėtina, kad daugiau gyventojų norės iškeisti litus į eurus atsiskaitydami grynaisiais litais.
4. Įmonės turi įvertinti, koks atstumas iki artimiausio banko, kredito unijos padalinio ar pašto skyriaus, kuriuose bus keičiami grynieji pinigai - jeigu atstumas didelis, tikėtinas grynųjų pinigų poreikis gali išaugti dar labiau.
5. Įmonės, dalyvaudamos išankstiniame antriniame eurų paskirstyme, turi apsirūpinti eurų banknotais ir monetomis dar prieš euro įvedimą, kad nuo euro įvedimo dienos, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme (toliau - įstatymas), galėtų grąžą atiduoti tik eurais
6. Įmonės, siekdamos užtikrinti, kad tinkamai ir laiku eurų banknotai ir monetos būtų pristatytos į įmonę, o litų banknotai ir monetos būtų grąžinti į bankus, turi iš anksto kreiptis į jas aptarnaujančius bankus ir pinigų pervežimo įmones ir informuoti apie savo poreikius.
7. Dviejų valiutų bendros apyvartos laikotarpiu bus daugiau įmonėse laikomų grynųjų pinigų, todėl įmonės turėtų:
7.1. tinkamai įvertinti pajėgumus laikyti grynuosius pinigus;
7.2. jeigu įmonėje laikomi grynieji pinigai apdrausti, pasitikrinti, ar draudimo suma pakankama padengti padidėjusią laikomą grynųjų pinigų sumą.
8. Įmonės turi iš anksto pasirūpinti darbuotojų mokymais, jų supažindinimu su eurų banknotų ir monetų nominalais, banknotų apsaugos požymiais.
9. Siekiant užkirsti kelią padirbtiems pinigams patekti į apyvartą, įmonės turi pakankamai apsirūpinti tinkama pinigų autentiškumo tikrinimo įranga.
1 Išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme.//Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatyta išimčių.
III DALIS. APSIRŪPINIMAIS EURAIS IR GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS PRIEŠ EURO ĮVEDIMĄ
10. Įmonės turi iš anksto pakankamai apsirūpinti visų eurų banknotais, ypač mažųjų nominalų (5, 10 ir 20 eurų), ir visų nominalų eurų monetomis grąžai. Įmonės eurų banknotais ir monetomis prieš euro įvedimo dieną bus aprūpinamos išankstinio antrinio eurų paskirstymo metu. Iš anksto apsirūpinusios eurų banknotais ir monetomis įmonės galės išvengti eilių, kurios tikėtina susidarys paskutinėmis dienomis prieš euro įvedimą, ir pradėti duoti grąžą eurų banknotais ir monetomis iškart nuo euro įvedimo dienos.
11. Bankų vykdomas išankstinis antrinis eurų paskirstymas apima eurų banknotų ir monetų bei monetų rinkinių išdavimą įmonėms, esančiomis Lietuvoje, kurias bankai laiko turinčiomis teisėtą poreikį gauti eurų banknotus ir monetas išankstinio antrinio eurų paskirstymo metu ir galinčiomis vykdyti išankstinio antrinio eurų paskirstymo reikalavimus. Lietuvos bankas sudarys dviejų tipų eurų monetų rinkinius prekybininkams, kurių vieno nominalioji vertė bus 111,00 eurų, o kito 200,00 eurų. Rekomenduojama užsisakyti šių rinkinių išankstinio antrinio eurų paskirstymo metu.
12. Išankstinis antrinis eurų paskirstymas įmonėms prasidės likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo dienos. Supaprastintas išankstinis antrinis eurų paskirstymas galės būti taikomas mažosioms įmonėms, kuriose dirba mažiau negu 10 asmenų ir metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 milijonų eurų, ir prasidės ne anksčiau negu likus penkioms kalendorinėms dienoms iki euro įvedimo dienos ir bus vykdomas iki euro įvedimo dienos.
13. Įmonės, prieš gaudamos eurų banknotus ir monetas, turi susitarti su bankais dėl išankstinio antrinio eurų paskirstymo sąlygų, bei turi pasirašyti Lietuvos banko parengtas išankstinio antrinio eurų paskirstymo tipines sutartis arba supaprastinto išankstinio eurų paskirstymo procedūros standartinę formą, kuriose įsipareigos, kad:
13.1. gautieji iš anksto paskirstyti eurai nepateks į apyvartą iki euro įvedimo dienos;
13.2. gautieji iš anksto paskirstyti eurai bus saugomi atskirai nuo kitų eurų, nuo kitos
valiutos ir kitos nuosavybės (saugykloje, seife ar kitoje grynųjų pinigų saugojimui pritaikytoje vietoje antrinio paskirstymo metu gauti eurai bus saugojami atskirai nuo kitų grynųjų pinigų ir valiutų, tokioje pakuotėje, kurioje buvo gauti ir tikrinant bus galima nustatyti, jog šiam tikslui gauti eurai nėra prarasti ar nepateko į apyvartą);
13.3. suteiks galimybę Lietuvos banko įgaliotiems asmenims patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų dėl iš anksto paskirstytų eurų saugojimo;
13.4. mokės Lietuvos bankui baudas, kurių dydis proporcingas bet kokiai patirtai žalai, bet ne mažesnis negu 10 procentų, skaičiuojamų nuo išankstinio antrinio eurų paskirstymo metu paskirstytų eurų vertės, dėl netinkamo iš anksto paskirstytų eurų saugojimo ir jų išleidimo į apyvartą iki euro įvedimo dienos, taip pat dėl to, kad nesuteikiama galimybės juos patikrinti.
14. Siekdamos atlaisvinti turimas grynųjų pinigų saugojimo vietas, įmonės paskutinėmis dienomis prieš euro įvedimą turėtų stengtis grąžinti turimus litus ir ypač litų monetas bei pasilikti tik būtinas grynųjų pinigų sumas, reikalingas jų ūkinei komercinei veiklai.
15. Įmonės turi iš anksto pasirūpinti, kad reikalingi grynųjų eurų banknotai ir monetos laiku būtų pristatyti iš banko į įmonę.
IV DALIS. GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS EURŲ IR LITŲ BENDROS APYVARTOS LAIKOTARPIU IR JAM PASIBAIGUS
16. Dviejų valiutų bendros apyvartos laikotarpiu grynųjų pinigų valdymas įmonėse skirsis nuo įprasto grynųjų pinigų valdymo. Tikėtina, kad grynųjų pinigų apyvarta įmonėse gerokai padidės. Nuo euro įvedimo dienos, kaip reikalaujama įstatyme, grąža klientams turės būti duodama tik eurais. Visi į įmonę sugrįžę litai negalės būti grąžinti į apyvartą, o turės būti saugomi ir pristatomi į bankus. Dėl šios priežasties įmonės turi pasirūpinti:
16.1. tinkama ir pakankama grynųjų pinigų saugojimo vieta;
16.2. tinkamu ir savalaikiu grynųjų pinigų transportavimu į bankus ir iš jų.
17. Grynųjų pinigų poreikiui sumažinti įmonės turėtų skatinti klientus atsiskaitant mokėti tikslią sumą, kad nereikėtų duoti grąžos, arba skatinti dažniau mokėti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.
18. Dėl patirties dirbti su naująja valiuta stokos po euro įvedimo dienos padaugėja klaidų, didesnė sukčiavimo rizika. Įmonės turėtų įgyvendinti tinkamą vidaus kontrolę, leisiančią užtikrinti klaidų ir sukčiavimo prevenciją.
19. Pasibaigus dviejų valiutų bendros apyvartos laikotarpiui, grynųjų pinigų valdymas įmonėse iš esmės niekuo neturėtų skirtis nuo įprastos praktikos.
LR Ūkio ministerijos inf.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!