Įmonės vadovo atsakomybė bankroto procese

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų skaičius Lietuvoje nuolat auga. 2015 m. sausio - rugsėjo mėn. laikotarpiu bankroto bylos teisme buvo iškeltos 1366 įmonėms (95,3 proc.), o 68 įmonėms (4,7 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. Lyginant 2015 m. sausio - rugsėjo mėn. duomenis su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, teismo tvarka iškeltų bankroto bylų padaugėjo 15,8 proc., ne teismo tvarka pradėtų bankroto procesų - 2,8 karto. Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų per 2015 m. sausio - rugsėjo mėn., inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (417 įm. arba 29,1 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) (404 įm. arba 28,2 proc.) bei kiti kreditoriai (296 įm. arba 20,6 proc.). Įmonių savininkai - 7,3 proc., o darbuotojai - 3,1 proc., vadovai inicijavo tik 10,8 proc. visų per 2015 m. sausio - rugsėjo mėn. pradėtų bankroto procesų. Vis dažniau bankrutuojant įmonėms, kyla klausimas kokios yra bankroto priežastys.

Pagrindinė bankroto priežastis - įmonės nemokumas. Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau -Įstatymas) nurodoma, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės bankrotą gali lemti tiek išorinės (ekonominė krizė, valiutų nestabilumas, nepalanki muitų politika ir pan.), tiek vidinės priežastys (vagystė, gaisras, atsakingų nerūpestingumas). Kyla klausimas, ar įmonės dalyviai (akcininkai, vadovai) už savo įmonės prisiimtus įsipareigojimus visiškai neatsako, o jei atsako, tai kokios yra jų atsakomybės rūšys.

Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai. Nuo tapimo vadovu momento jis privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, nes jis ne tik derina visų juridinio asmens veikla suinteresuotų asmenų interesus, bet vadovui suteikiamos labai plačios teisės - bendrovės vardu sudaryti sandorius, prisiimti įvairias teises ir pareigas, disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, įmonės vadovui įstatymai taiko aukštesnius veiklos ir atsakomybės standartus. Deja, bet praktika atskleidžia, kad dažnai lemiamą vaidmenį įmonės bankroto procese turi netinkama vadovų veikla, kompetencija, įžvalgumas. Taigi, bankroto procese vadovo atsakomybės atsiradimo pagrindai gali būti keturi:

• 1. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, taigi, ji dažniausiai taikoma iki bankroto proceso pradžios pvz. jei vadovas nesuteikia reikalaujamos informacijos įmonės valdybai ar akcininkams, pastarieji turi teisę vadovui skirti vieną iš drausminių nuobaudų: pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo. Bankroto administratorius turi teisę skirti baudą bankrutuojančios įmonės vadovui, jei jis neperduoda reikalaujamų dokumentų.
• 2. Administracinė atsakomybė taikoma skiriant nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus (pvz. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą).
• 3. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma už nusikaltimus finansų sistemai (pvz. aplaidus, apgaulingas apskaitos tvarkymas, mokesčių nemokėjimas), nuosavybei (turto pasisavinimas ar iššvaistymas), ekonomikai ir verslo tvarkai (įmonės, kaip skolininko, nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas).
• 4. Civilinė atsakomybė, siejama su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos atlyginimo, kuris atsirado dėl vadovo pareigų nevykdymo, netinkamo jų vykdymo ar atlyginimo. Praktikoje galima sutikti atvejų, kuomet akcininkai pareiškia tokį ieškinį vadovui, nes šis sudarė įtartiną, nuostolingą sandorį viršijant savo kompetencijos ribas.

Įmonės vadovo, valdymo organų atsakomybė yra subsidiari, tai reiškia, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tuo atveju, kai įmonė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų. Vadovo civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę (pvz. vadovo atsakomybė už netinkamų pareigų vykdymą), tiek prieš jos kreditorius (pvz. tyčinio bankroto atveju). Siekiant patraukti įmonės vadovą civilinėn atsakomybėn ir iš jo išreikalauti, kad būtų padengti atitinkami kreditorių reikalavimai, yra būtinos kelios sąlygos, t.y.:

• Neteisėti veiksmai. Vadovo fiduciarinės pareigos pažeidimas įmonės atžvilgiu jau gali būti traktuojami kaip neteisėti veiksmai. Prastėjant įmonės finansinei būklei - didėja kreditorių interesų reikšmė. Tokiu atveju, vadovui atsiranda fiduciarinės pareigos priimant su įmonės veikla susijusius sprendimus ir atsižvelgti į kreditorių interesus. Kitas pavyzdys yra susijęs su vadovo pareiga nepažeisti teisės aktuose imperatyviai nustatytų pareigų (įmonės turto, dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas ar netinkamas perdavimas, kt.). Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, numatantys konkrečius terminus: vadovas ar kt. asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir jo dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jo ir jo vadovaujamos įmonės santykiai yra specifiniai, t.y. vadovas geriausiai žino finansinę įmonės būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeis kreditorių interesus. Taip pat pažeistų naujų klientų (potencialių kreditorių) interesus, kurie nežinodami apie įmonės nemokumą toliau su ja bendradarbiautų (tiektų prekes ar teiktų paslaugas). Toks vadovo elgesys neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja Įstatyme nurodyti pagrindai, pažeidimas yra traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas), kuris tikėtina, kad sukelia žalos ir taip kyla vadovo atsakomybė.
• Žala. Praktikoje galima rasti pavyzdžių, kuomet žala iš vadovo priteisiama, kai įmonė ilgą laiką nevykdo veiklos, bet prisiima naujus įsipareigojimus taip didindama nuostolius dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių su kuriais nėra galimybės atsiskaityti. Vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra bauda už neteisėtus veiksmus, žalos dydis yra nustatomas kiekvienu atveju individualiai: gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, byloje patvirtintų, bet nepatenkintų reikalavimų sumai. Tokiu atveju turi būti nustatoma, kad ne visa padengta skolų dalis atsirado dėl to, kad vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
• Priežastinis ryšys. Įmonės vadovas gali būti atsakingas už žalą, kurią sukėlė jo neteisėti veiksmai.
• Kaltė. Įrodžius vadovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, vadovo kaltė yra preziumuojama. Vadovas atsako dėl tyčinės kaltės, kitaip tariant, esant vadovo tyčiai ir veikimui (neveikimui) kuomet siekiama pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, kuris pasireiškia netinkamu savo pareigų vykdymų. Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad protinga verslo rizika ar paprastas neatsargumas neturėtų būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Suinteresuotas kreditorius turi pats kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad vadovo  veiksmai buvo nesąžiningi. Teismų praktikoje galima rasti ir vadovo, kaip įmonės dalyvio, veiksmų vertinimo kriterijų. Visų pirma teismas bankroto procese vertina kelerių metų  įmonės finansinius dokumentus. Remiantis šiais dokumentais teismas padaręs išvada, kad įmonė yra (buvo) nemoki aišku, kad vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei įmonės vadovas tuo nepasirūpino, tai gali būti traktuojama kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorius. Dažnai vadovas, kuris vykdo nesąžiningą veiklą, įmonės turtą „išdalina" savo šeimos nariams. Tokiu atveju, kreditorius turi surinkti įrodymus apie „iškeliavusį iš įmonės" turtą (dovanojant turtą, perkeliant turtą į kitas įmones, sudarant nuostolingus sandorius ir pan.) ir taip įrodyti nesąžiningus vadovo veiksmus. Taigi, vadovą galima priversti atsakyti už įmonei padarytą žalą bei įpareigoti tinkamai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet reikia įrodyti, kad įmonės vadovas sąmoningai elgėsi nesąžiningai. Įrodžius vadovo nesąžiningumą suinteresuotas kreditorius turi galimybę atgauti bent dalį skolos, kuri atsirado dėl vadovo neteisėtų veiksmų.

Aukščiau minėtos ir kitos atsakomybės rūšys, kurių kreditorius taip pat neturėtų užmiršti ir jomis pasinaudoti. Kreditoriai dažnai galvoja, kad bankroto administratorius - tai asmuo, kuris atstovauja  bankrutuojančią įmonę, bet tai nėra tiesa. Bankroto administratorius yra nešališkas asmuo, kuris atlieka tarsi tarpininko funkciją tarp skolininko ir kreditoriaus. Taigi, kreditorius turi teisę kreiptis į bankroto administratorių ir paraginti bankroto administratorių skirti vadovui baudą už pareigų nevykdymą (pvz. vadovui neperduodant bankroto administratoriui reikiamų įmonės finansinių dokumentų, taip ilginant procesą ir užkertant kelią įvertinti įmonės finansinę padėti). Trumpai paliečiant baudžiamąją vadovo atsakomybę galima paminėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams. Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei - bankrotui suteiktą turtą, prekes ar paslaugas. Šios nusikalstamos veikos sudėtyje yra žodžiai ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą". Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam vadovui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla ir pan. Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL dydžio sumą.

Apibendrinant, įmonės vadovas turi atsakyti už žalą, kuri atsirado dėl jo kaltės, tik atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos nagrinėjimo procese.

Parengė UAB „Lexpro" teisininkė Dovilė Katauskaitė