Labanoro girios kaimus užsimota paversti kolektyviniais sodais

Labanoro regioniniame parke - naujas bandymas urbanizuoti iki šiol gana sėkmingai statybų bumą ištvėrusius kaimus. Priėmus be pataisų visuomenei pateiktą dokumentą, Labanoro kaimai ir apylinkinės zonos ims panašėti į Vilniaus priemiesčio kolektyvinių sodų bendrijas.

Tai, kad visuomenės interesai, ruošiant šį planą, mažai vertinami, gali iliustruoti Šnieriškių kaimo situacija. Pasklidus gandams apie planuojamas naujas statybas žemės ūkio paskirties plotuose, susirūpinę kaimo gyventojai pradėjo domėtis situacija ir atsitiktinai sužinojo apie rengiamą regiono tvarkymo planą. Siekdami būti išgirsti, kaimo gyventojai parengė raštą aiškiai reikalaudami neplėsti kaimo. Tam pritaria didžioji dalis Šnieriškių sodybų savininkų. Tačiau pamačius parengtą planą paaiškėjo, kad susiruošta kaimo plotą padidinti beveik dvigubai. Gretimuose laukuose nusimato "priekaiminiai" kolektyviniai sodai. Labanoro miestelis pagal planus turėtų taip pat padvigubėti išsiplėsdamas į laukus, bet ir neaišku, ar to nori kaimo bendruomenė, o gal tai tam tikrų grupių interesai.

Nauji užstatyti planuojami sklypai beveik dvigubai praplėstų Šnieriškes

Kaip atrodo tokių užstatymų pasekmės kurortiniuose rajonuose, matyt, neverta pasakoti. Kažkada jaukios Krymo pakrantės gyvenvietės tapo ištisiniu miestu, bjauriais naujos statybos pastatais, užgoždamos net architektūros šedevrus. Matome ištisas užstatytas pakrantes Ispanijoje, Juodkalnijoje, Kroatijoje. Puiki pradžia padaryta ir Lietuvoje.

Tik prieš 20 metų šioje Kotoro pakrantės vietoje (Baošiči) buvo apie 150 pastatų, dabar "kaimelis" pakilo kilometrą į kalną ir susideda iš beveik 3000 namų.

Pirmasis bandymas urbanizuoti regioninių parkų kaimelius - bandyta prastumti Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kuriose kaimo ribose galiotų benrasis Statybos įstatymas. Nepavykus šiai aferai, tikėtina, kad tai naujas bandymas tokiais "planais" pasiekti tą patį tikslą. Patvirtinus šį projektą, būtų nesudėtinga pastatyti nemažai naujų sodybų.

Šnieriškių kaime šiuo metu nuolat gyvenama dviejose sodybose, visas kitas įsigijo ir įsirengė miesto gyventojai. Jie čia atvažiuoja pailsėti nuo miesto triukšmo. Per pastaruosius trisdešimt metų įrengtų sodybų skaičius išaugo beveik dvigubai, kaimelis prasiplėtė, vasarą jau panašėja į miestą. Šiuo metu dauguma namų dėl kaimo išsidėstymo turi bent jau atvirą erdvę į vieną ar dvi puses, nauji namai užstotų laisvą erdvę ir priverstų pasijusti kaip kolektyvinio sodo sklypuose.

Didžioji dalis žemių grąžintos buvusiems kaimo gyventojams, kurie neturi sodybų kaime, kadangi patys jas pardavė ir pasitraukė iš kaimo. Jie siekia pakeisti savo sklypų paskirtį ir parduoti geresne kaina. Jau dabar numatytose plėtrai zonose sklypai parduodami statyboms tinkamomomis kainomis (50 000-100 000 Lt/ha). Jiems nerūpi, kaip atrodys kaimas ir kaip jame gyvens dabartiniai sodybų savininkai. Niekas net neabejoja, kad pakeitus žemės paskirtį, skelbimai apie parduodamus sklypus atsidurs skelbimų portaluose.

Šnieriškių kaimas masina nekilnojamo turto vertelgas

Nežinia, ar plano rengėjams rūpi visuomeninis interesas, tačiau turėtų rūpėti bent jau tai, kad taip gali būti daroma žala kultūriniam ir gamtos paveldui.

Kažkada, sovietiniais laikais, Šnieriškės buvo etnografinis kaimas, šiuo metu tarp etnografinių kaimų jis neminimas, tačiau autentiškumo čia ne mažiau, nei garbinamame Labanore. Labai retas trobų išsidėstymas palei radialinius keliukus, dar likę daug tipinių aukštaitiškų trobų.

Kaip galima planuoti plėtrą, neįvertinus pasekmių? Kas statys galingesnę elektros pastotę, nes dabartinė netenkina net esamų sodybų poreikio. Kaip papildomos sodybos paveiks aplinkos taršą, kur bus šalinamos nuotekos, nes didžiojoje ploto dalyje gruntiniai vandenys yra labai arti paviršiaus.

Man, kaip gamtininkui, įdomu, kaip tokiam plotų apstatymui pritarė biologijos specialistas, nes apstatyti planuojamuose plotuose peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta ir Europoje saugoma nykstanti ir saugotina griežlė. (lot. Crex crex)

Rytas neužstatytose Šnieriškėse

Gal ir atitinkamos tarnybos galėtų pasidomėti, kodėl gandai pasitvirtino? Juk tada, kai jie pradėjo sklisti, niekas dar nebraižė žemėlapių.

Punktas, leidžiantis statybas naujuose plotuose saugomose teritorijose.

45. Gyvenviečių plėtra ir užstatymo sutankinimas galimas rekreacinių (GRi, GRe) ir apsauginių (GAi, GAe) gyvenviečių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, laikantis saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų. Užstatymo linijos šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose formuojamos pagal gatves ir viešo naudojimo kelius.

Saugomų teritorijų įstatymo punktas, leidžiantis statytis saugomose teritorijose

4. Valstybiniuose parkuose esantys kaimai, miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus.

Plano nuoroda

Sergejus Jeriomenko

Užstatymui prieštaraujančios sodybų savininkų grupės atstovas ryšiams su visuomene :)