Lietuvos ekonomikai būtina didinti savo atsparumą išorės smūgiams

Tarptautinės ekonomikos padėtis tebėra sudėtinga ir kai kuriais aspektais net pablogėjo, palyginti su šių metų viduriu, teigiama SEB banko analitikų parengtame leidinyje "Lietuvos makroekonomikos apžvalga". Euro zona vėl pateko į ekonominės recesijos ruožą, JAV ekonomikos plėtra 2012 m. ir 2013 m. bus lėtesnė nei anksčiau tikėtasi. Valstybių skolų problemoms spręsti būtini politiniai sprendimai vėluoja, kadangi ne taip paprasta karpyti viešąsias išlaidas, kuomet ūkis ir taip yra apimtas sąstingio. Siekdami gesinti gaisrus, Europos centrinis bankas ir Federalinių atsargų bankas ieško vis naujų būdų pinigams įlieti į apyvartą, tačiau tai suteikia tik laikino palengvėjimo. Lietuvai nereikėtų kliautis, kad šis užkratas ją kažkaip aplenks, o nuosekliai stiprinti tiek valstybės iždo, tiek įmonių bei namų ūkių finansų būklę.

Pristatydamas naujausią "Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug. "Dažnai pasigirsta raginimų finansiškai stabilioms valstybėms (Vokietijai, iš dalies Kinijai) skatinti vidaus vartojimą bei investicijas ir šitaip atsverti neigiamą Pietų Europos ir kitų probleminių valstybių taupymo politikos įtaką ekonomikos augimui. Deja, iš pažiūros "sveikų" valstybių šiuo metu nėra tiek daug, kad jos taptų viso pasaulio ekonomikos lokomotyvu, be to, jų pačių viešųjų finansų situacija tebėra trapi ir nesuteikia plačių galimybių išlaidauti", - sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, būtų nedovanotina klaida patikėti panašių receptų veiksmingumu Lietuvoje. "Esame maža ir daug importuojanti šalis, todėl papildomai išleistas litas toli gražu nebūtinai atiteks mūsų gamintojui, tuo tarpu valstybę, verslą ir gyventojus slėgs dar sunkesnė skolų našta", - sakė ekonomistas. Pasak jo, labai svarbu, kad ekonominė politika būtų grindžiama Mastrichto konvergencijos kriterijais ir jų būtų laikomasi ne tik ir net ne tiek dėl kuo greitesnio euro įvedimo, kiek dėl ilgalaikės Lietuvos finansinės sveikatos.

Anot G. Nausėdos, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai, siekiant apsisaugoti nuo įvairiausio pobūdžio išorės šoko, kurio artimiausioje ateityje veikiausiai teks patirti ne kartą. Žinoma, neįmanoma atsispirti eksporto nuosmukiui, jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyventų ekonominę krizę, tačiau tikrai galima ir reikia sumažinti valstybės priklausomybę nuo tarptautinės finansų rinkos kaprizų. "Nors pastaruoju metu girdime įvairiausių receptų, nėra realu, kad galima apdalinti visus mokesčių lengvatomis, drastiškai padidinti viešąsias išlaidas ir tuo pat metu kontroliuoti biudžeto deficitą ir valstybės skolą - ekonominiame gyvenime stebuklų beveik nebūna, tik sunkios pagirios", - teigė G. Nausėda.

Pasak SEB analitikų, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksporto įmonėms pavyko neblogai verstis net ir besitraukiančioje Vakarų Europos rinkoje. Žinoma, konkurencija Europos Sąjungoje smarkiai paaštrėjo, nes anksčiau daugiausia su Pietų Europos šalimis prekiavę gamintojai atsigręžė į perspektyvesnes rinkas ir bandė išstumti iš ten Lietuvos bendroves. Kol kas šalies eksportuotojai sėkmingai valdo gamybos efektyvumo bei sąnaudų rodiklius ir sugeba išlaikyti rinkos dalį sąstingio kamuojamoje rinkoje. Anot G. Nausėdos, šios konkurencijos kaina - nominalūs atlyginimai šalyje augo itin lėtai, o realus darbo užmokestis net mažėjo. Kita vertus, tai leido kurti naujas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį. Padėjo ir gera geografinė eksporto diversifikacija - Lietuvos eksporto struktūroje beveik iki 20 proc. išaugo Rusijos lyginamasis svoris, daug prekių buvo vežama į kitas NVS šalis, Latviją, Skandinaviją ir pan.

Atsiskleidęs eksporto potencialas buvo viena iš priežasčių, kodėl SEB banko analitikai nesumažino 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. BVP augimo prognozių - atitinkamai 3,5 proc. šiemet ir po 4 proc. per ateinančius dvejus metus. Kita vertus, smarkiai sustiprėjus importuojamų energetinių išteklių infliacijai, šių metų vidutinio vartotojų kainų indekso prognozė padidinta nuo 2,5 proc. iki 3,4 proc., tuo tarpu 2013 m. ir 2014 m. tikimasi maždaug 3,5 proc. infliacijos.