Vokietijos ekonominė krizė

Vokietijos ekonomikos krizė: priežastys ir pasekmės

2024 metais Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,2%, po 0,3% nuosmukio 2023-aisiais. Per pastarąjį dešimtmetį (2013–2023 m.) vidutinis metinis augimas siekė 1,1%. Ypač nukentėjo apdirbamoji pramonė, kurios pridėtinė vertė pernai sumažėjo 3%, statybų sektorius – 3,8%, o prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 0,8%. Atsižvelgdama į šiuos rodiklius, Vokietijos vyriausybė sumažino 2025 metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,3% (nuo anksčiau numatytų 1,1%). Ekonomikos ministras Robertas Habekas teigė, kad „Vokietija įstrigo stagnacijoje“.

Kaip sušlubavo Vokietijos modelis

Anksčiau Vokietijos ekonomikos modelis rėmėsi pigiais energijos ištekliais ir prieinamomis eksporto rinkomis. Tačiau pastaruoju metu ši sistema nebeveikia taip efektyviai. ING banko pasaulinės makroekonomikos analizės vadovas Karstenas Brzeski pažymėjo, kad „dešimtmetis nepakankamų investicijų, blogėjantis konkurencingumas ir Kinijos transformacija iš eksporto rinkos į aršų pramoninį konkurentą neigiamai paveikė ir toliau veikia Vokietijos ekonomiką“.

Pasak ING, 2024 metais daugelis politikų suvokė, kad senasis makroekonominis verslo modelis nebeveikia. Anksčiau jie manė, kad Vokietijos ekonomikos problemos yra susijusios su cikliniais veiksniais, tokiais kaip aukšta infliacija ar didelės palūkanų normos. Dabar tapo aišku, kad didelę įtaką daro struktūriniai iššūkiai, tokie kaip energijos tiekimas, konkurencingumas ir Kinijos vaidmuo. Vokietija susiduria ne tik su cikline, bet ir su ilgalaike struktūrine krize. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) vadovas Martinas Vanslebėnas teigė, kad „Vokietija susiduria ne tik su cikline, bet ir su ilgalaike struktūrine krize“.

Ekonominiai sunkumai Vokietijoje prasidėjo dar po 2007–2008 metų pasaulinės finansų krizės. Pagrindinės priežastys yra gyventojų senėjimas ir specifinis pramonės gamybos modelis. Gyventojų senėjimas lemia vartojimo pokyčius ir lėtina ekonomikos augimą. 2023 metais 22,8% Vokietijos gyventojų buvo vyresni nei 65 metų, o iki 2030 metų šis rodiklis gali siekti 25%. Darbo jėgos trūkumas tampa pagrindiniu ekonomikos augimo apribojimu. Ekonomikos ministras Habekas 2024 metais įspėjo: „Mums trūksta rankų ir protų“.

Be to, dosnios socialinės išmokos kartais mažina paskatas dirbti daugiau. Pavyzdžiui, „piliečio pašalpa“ (vok. Bürgergeld), padidinta 2024 metais 12%, mokama ir mažas pajamas gaunantiems dirbantiems asmenims. Taip pat teikiama būsto nuomos subsidija (vok. Wohngeld). Didėjant pajamoms, išmokos mažėja, todėl kai kuriais atvejais dirbti ne visu etatu gali būti finansiškai naudingiau nei dirbti pilną darbo dieną už minimalų atlyginimą. 2024 metais ekonominių tyrimų institutai Ifo ir ZEW pasiūlė socialinių išmokų reformą, pagal kurią žmonėms būtų paliekama daugiau pašalpų didėjant jų pajamoms, taip skatinant juos dirbti daugiau.

Rusijos vaidmuo

Manoma, kad ankstesnis Vokietijos ekonomikos augimas buvo grindžiamas pigiu rusišku dujų importu, kuris didino konkurencingumą eksportuojančiose pramonės šakose. 2022 metais tiesioginis rusiškų dujų importas į Vokietiją nutrūko. Dėl to 2022-2023 metais smarkiai išaugo energijos kainos, o Vokietijos įmonėms tapo sunku išlaikyti vietinę gamybą dėl didelių elektros energijos sąnaudų.

Tačiau kai kurie analitikai mano, kad energetinis šokas nebuvo lemiamas veiksnys Vokietijos problemose. Kai kurie analitikai teigia, kad Vokietija daugiausia eksportuoja technologiškai sudėtingus produktus, kurių paklausa nėra labai jautri kainų pokyčiams. Todėl energijos sąnaudų padidėjimas neturėjo kritinės įtakos Vokietijos produktų konkurencingumui.

Kinijos pramonės įtaka

Analitikai pažymi, kad Vokietijos ekonominę padėtį pablogino „neigiamų veiksnių sinergija“, įskaitant pasaulines infliacijos tendencijas ir griežtėjančią pinigų politiką, kurią taikė daugelis pasaulio centrinių bankų. Nuo 2022 metų sumažėjęs vartotojų pasitikėjimas Kinijoje taip pat prisidėjo prie Vokietijos eksporto nuosmukio. Be to, Kinijos gamintojai per pastaruosius metus stipriai sustiprėjo ir perėmė dalį Vokietijos tradicinių rinkų, ypač automobilių sektoriuje.

Anksčiau Kinija buvo viena didžiausių Vokietijos eksporto rinkų, tačiau dabar ji perėjo prie gamybos, kuri tiesiogiai konkuruoja su Vokietijos aukštos pridėtinės vertės produktais. Kinijos įmonės tapo dominuojančiomis lengvųjų automobilių, specialiosios chemijos ir pramoninių įrengimų gamyboje. Kinijos Vyriausybė perėjo nuo infrastruktūros projektų finansavimo prie pramoninės gamybos skatinimo, todėl Kinijos pramonės augimas lenkia vidaus vartojimo augimą. Ši tendencija sumažino Vokietijos prekių paklausą ir dar labiau sustiprino konkurencinį spaudimą.

Kai kurios Vokietijos įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų, mažindamos priklausomybę nuo Kinijos rinkos ir pereidamos prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų. Tačiau DIHK vadovas Vanslebėnas įspėjo, kad „deindustrializacijos požymiai tampa vis labiau pastebimi“, o mažėjančios investicijos rodo, kad pramonės sektorius praranda savo vertę.

Investicijų trūkumas

Be to, Vokietija susiduria su rimtu investicijų trūkumu. Pasak ING, nuo 1990-ųjų metų valstybės investicijos sumažėjo, ir dabar jų nepakanka net infrastruktūros nusidėvėjimo kompensavimui. Kai kurių tyrimų duomenimis, Vokietijai reikia nuo 400 iki 600 mlrd. eurų papildomų investicijų. Siekiant paskatinti augimą, ekonomikos ministras Habekas siūlo reformuoti „skolos stabdį“ – taisyklę, ribojančią vyriausybės metinius skolinimosi rodiklius iki 0,35% BVP.

Ateityje Vokietijos vyriausybė turės priimti svarbius sprendimus dėl biurokratijos mažinimo, skaitmeninių paslaugų plėtros ir inovacijų skatinimo. Jei šios reformos nebus įgyvendintos, šalies ekonomikos augimo perspektyvos išliks miglotos.

Bloomberg analitikai pažymi, kad Trumpo administracijos protekcionistinė politika gali reikšti naujus tarifus Europos prekėms, įskaitant automobilius ir pramoninę įrangą. Kadangi JAV yra viena svarbiausių Vokietijos eksporto rinkų, bet kokie prekybos apribojimai gali dar labiau apsunkinti ekonomikos atsigavimą.

Vokietijos ekonomikos ateities perspektyvos

Vokietijos ekonomikos ateitis siejama su „Pramone 4.0" - strategine iniciatyva, pradėta dar 2011 m. Dirbtinio intelekto (DI) technologijos gali reikšmingai pagerinti šalies ekonomikos efektyvumą. DI ne tik automatizuos gamybą, bet ir sumažins biurokratines kliūtis paslaugų sektoriuje, kuriame dirba daugiau nei 70% Vokietijos gyventojų.
Ekspertai, tokie kaip Karstenas Brzeski, mano, kad Vokietijos ekonomikai reikia ne kardinalių pokyčių, o senosios sistemos atnaujinimo. Galimi sprendimai - biurokratinių kliūčių mažinimas, mokesčių lengvatos verslui ir investicijos į infrastruktūrą. Tačiau kyla klausimas, ar to pakaks konkuruoti su Kinija ir JAV.
Ekonomistas Sergejus Drobyševskis teigia, kad Vokietija gali patekti į ilgalaikės stagnacijos fazę, panašią į Japonijos atvejį. Nepaisant lėto augimo, ekonomika išlieka stabili, tačiau greito atsigavimo galimybės atrodo ribotos.

Ekonomikos augimui būtini kvalifikuoti migrantai, nes Vokietija susiduria su darbo jėgos trūkumu. Ekonomikos ministras Robertas Habekas pabrėžia, kad be migrantų užpildyti darbo rinkos spragų nepavyks. Tačiau politinė situacija tampa sudėtingesnė - kancleris Olafas Šolcas, artėjant rinkimams, pasisako už griežtesnius migracijos apribojimus. Tai rodo vidinius prieštaravimus tarp ekonomikos poreikių ir politinių sprendimų.

Apibendrinant, Vokietijos ekonomikos ateitis priklausys nuo technologinių inovacijų, darbo rinkos reformų ir strateginių investicijų. Tačiau struktūriniai iššūkiai ir politiniai sprendimai gali apsunkinti šiuos pokyčius.