ES lėšų gavėjai: projektų kontrolė griežta, bet teisinga

Gavusieji Europos Sąjungos lėšas vertina šių lėšų kontrolę kaip griežtą ir pastebi, kad administravimo sistema patobulėtų sumažinus perteklinį dokumentų kiekį bei supaprastinus viešuosius pirkimus.

Tokius rezultatus atskleidė ES investicijas 2007-2013 m. gavusių 301 projektų vykdytojų apklausa. Apklausus už ES lėšomis finansuojamų projektų administravimą atsakingus asmenis paaiškėjo, kad 84 proc. gavusiųjų ES lėšas vertina įgyvendinamų projektų kontrolę kaip griežtą arba labai griežtą. Tuo tarpu 14 proc. projektų vykdytojų ji atrodo negriežta. Tačiau vertinant kontrolės teisingumą, net 70 proc. projektų vykdytojų vertiną ją kaip labai teisingą arba teisingą. 3 proc. respondentų kontrolė atrodo neteisinga, o 20 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Paklausus projektų vykdytojų, kaip jie vertina pokyčius ES lėšų administravimo sistemoje per pastaruosius penkerius metus, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė projektų vykdytojų (54 proc.) pastebėjo patobulėjimą, nors 23 proc. pasikeitimų nepajuto. 3 proc. apklaustųjų mano, kad administravimas suprastėjo, o 20 proc. - neturi nuomonės šiuo klausimu. Pasak asociacijos „Žinių ekonomikos forumas" tarybos pirmininko ir Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovo Haroldo Brožaičio, tyrimo duomenys rodo teigiamą tendenciją. „Įgyvendindami projektus jų vykdytojai daugybę kartų kontaktuoja su administravimo sistema ir jų nuomonė apie pokyčius išties vertinga. Tai, jog respondentai pastebėjo sistemos pokyčius, galėjo lemti gerėjantis bendras jos įvaizdis, aiškesnės pagrindinės administravimo taisyklės ir principai. Taip pat tikėtina, kad įtakos galėjo turėti ir ilgainiui atsiradęs artimesnis susipažinimas su sistema, reikalavimais ir įpratimas prie jų", - teigia H. Brožaitis.

Administravimo sistema dažniausiai kritikuojama dėl perteklinio dokumentų pildymo (57 proc.), sudėtingų viešųjų pirkimų (52 proc.) ir sudėtingų ataskaitų formų (22 proc.). Dar 4 proc. projektų vadovų pateikė savo pasiūlymus: perkelti bent dalies dokumentų pateikimo galimybes į virtualią erdvę, patikslinti reikalingų dokumentų sąrašus, dar aiškiau nustatyti projektų vertinimo kriterijus, kad būtų išvengta žmogiškųjų, administruojančių (įgyvendinančių) institucijų, klaidų. H. Brožaičio teigimu, abu pirmieji kritikos objektai yra vienos esminių sistemos tobulinimo krypčių, jei siekiama sumažinti projektų pareiškėjams ir vykdytojams tenkančią administracinę naštą. „Pirmuoju atveju kalbama apie tai, kad administravimo sistema (su tam tikromis, tiesa, vis gausėjančiomis išimtimis) dažnai klausia to, ką valstybė jau žino arba jau yra klaususi seniau (pvz., prašomi pateikti duomenys jau yra kituose registruose ar duomenų bazėse). Antrąjį atvejį iš esmės pagrindžia ir ES šalių narių lyginamoji analizė, kuri rodo, kad Lietuva yra viena iš detaliausiai ir griežčiausiai viešuosius pirkimus reglamentuojančių ES narių", - pastebi H. Brožatais.

Kas penktas gavęs ES lėšas (20 proc.) sutinka su teiginiu, kad, norint didesnio ES lėšų panaudojimo skaidrumo, reikia griežtinti lėšų kontrolę. Tokiai nuostatai prieštarauja pusė projektų vykdytojų (51 proc), o trečdalis (29 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu. Respondentai teigia, kad skaidrumas padidėtų ir kontrolės funkcija būtų efektyvesnė, skatinant visuomenę domėtis ES lėšų panaudojimu (25 proc. apklaustųjų), skatinant pačius vykdytojus išsamiau atsiskaityti visuomenei už gautas lėšas (20 proc.). „Santykis tarp kontrolės ir skaidrumo iš tikrųjų yra nevienareikšmis. Didžiausią teigiamą poveikį skaidrumui daro aiškumas: kodėl mes ėmėmės konkrečių investicijų, kokiais pagrindiniais principais vadovaujamės jas įgyvendindami, kodėl manome, kad jos pasiteisins, bus efektyvios. Vėliau taip pat reikalingas aptarimas, kas konkrečiose investavimo srityse pasiteisino ar nepasiteisino. Kontrolės sistema gali užtikrinti, kad investicijos atliekamos nepažeidžiant jokio teisės akto, bet savaime tai nereiškia, kad atliktos investicijos yra efektyvios ir duoda naudą - tam reikalingi ir kiti žingsniai", - tyrimą komentuoja H. Brožaitis.

Internetinė projektų vykdytojų apklausa buvo vykdyta 2014 m. lapkričio 24 - gruodžio 4 dienomis. Apklausoje dalyvavo 301 asmuo, kuris organizacijoje yra atsakingas už ES lėšomis įgyvendinamus projektus. Apklausa buvo vykdyta, įgyvendinant informacinę kampaniją apie ES investicijas.