Valstybės kontrolė: reikia iš esmės pertvarkyti teritorijų planavimo sistemą

"Planuojant teritorijas šiandien daugiausia dėmesio skiriama ne sparčiam ir kokybiškam dokumentų rengimui, bet sudėtingoms ir ne visuomet reikalingoms procedūroms. Todėl užsitęsia visas teritorijų planavimo procesas, sukuriamos sąlygos korupcijai, stabdomos investicijos, - tvirtina valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, komentuodama teritorijų planavimo sistemos efektyvumą vertinusio audito rezultatus. - Atsakingoms institucijoms pasiūlėme daug priemonių, kaip ir kokia kryptimi būtų galima iš esmės pertvarkyti visą teritorijų planavimo sistemą".

Valstybinių auditorių manymu, siekiant darnios teritorijų plėtros, pirmiausia turi būti tvirtinami aukštesnio lygmens teritorijų planai. Šiuo metu septynioms apskritims vėluojant parengti teritorijų bendruosius planus, 49 savivaldybės jau yra parengusios bendruosius ir specialiuosius planus. Teisės aktuose nenumatyta, kiek specialusis planas turi būti integruotas į bendrąjį planą, todėl kyla jų tarpusavio suderinamumo problema. Užtrukus skirtingų lygių planų derinimo procedūroms, stabdoma teritorijų plėtra ir investicijos. Be to, auditoriai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo, kas baigs derinti ir pateiks tvirtinti teritorijų planavimo nebaigusių apskričių bendruosius planus, kai apskričių viršininkų administracijos šiais metais bus panaikintos.

Pertvarkius teritorijų planavimo sistemą, auditorių nuomone, būtų galima atsisakyti apie 80 proc. visų detaliųjų planų rengimo atvejų: detaliųjų planų nereikėtų nustatant sklypo ribas, rengiantis statyti statinį ir tada, kai bendrasis, specialusis ar miesto dalies detalusis planas yra pakankamai išsamus ir jame nustatyti visi reikalingi parametrai. Detaliųjų planų nereikėtų rengti ir siekiant pakeisti žemės naudojimo paskirtį - patvirtinus savivaldybių bendruosius planus, turėtų būti nustatoma daugiafunkcinė, o ne vienfunkcinė žemės paskirtis, kaip yra dabar.

Auditoriams konstatavus, kad daugiausiai teritorijų planavimo problemų kyla rengiant detaliuosius teritorijų planus, buvo įvertinti visi šio proceso etapai ir procedūros. Rengiant detaliuosius planus daugiausia laiko sugaištama juos derinant ir tvirtinant valstybės ir savivaldos institucijose. Nustatyta, kad detaliesiems planams suderinti su valstybės ir savivaldos institucijomis ir jiems patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybėje užtrunka 130, Kauno rajone - 145, Palangoje - net 229 darbo dienas, nors teisės aktuose numatytas maksimalus 55 darbo dienų terminas.

Pasak auditorių, Vilniaus ir Kauno rajono savivaldybių administracijose įdiegta praktika, kai detalieji planai derinami ne posėdžiuose, bet individualiai su kiekvienu Nuolatinės statybų komisijos nariu, sukuria sąlygas korupcijai. Kaip sektiną pavyzdį auditoriai nurodė Palangos miesto savivaldybėje įdiegtą vieno langelio principą, kai detalųjį planą perdavus Nuolatinei statybų komisijai jį su komisijos nariais derina savivaldybės vyriausiasis architektas.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad dauguma apskričių ir savivaldybių Aplinkos apsaugos agentūrai reguliariai neteikia atnaujintų teritorijų planavimo dokumentų, registrų tvarkytojai naudoja skirtingas informacines sistemas, todėl nėra galimybių sukurti bendrą sistemą, jungiančią visus teritorijų planavimo dokumentų registrus ir duomenų bazes. Pavyzdžiui, 2007-2009 m. agentūra nė karto negavo iš 22 savivaldybių ir šešių apskričių. Todėl planavimo dokumentai lieka nesuderinti tarpusavyje, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos negali sekti viso teritorijų planavimo proceso, didėja korupcijos pavojus.

Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai, rengiančiai naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymą, pasiūlė nustatyti aiškią planavimo dokumentų hierarchiją ir jų suderinamumo lygį, išplėsti atvejų, kai detalusis planas nėra rengiamas, sąrašą, užtikrinti, kad būtų sukurta bendra nuolat atnaujinama teritorijų planavimo dokumentų registrų ir duomenų bazių sistema, būtų įgyvendintos kitos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.