Bendravimas su žiniasklaidos priemonėmis

• 

Viešai skleidžiama informacija apie įmonę yra labai svarbi organizacijos veiklos sėkmei. Tai padeda formuoti įvaizdį, populiarinti įmonę ir jos parduodamus produktus. Informacijos sklaida formuoja šiuolaikinės ir dinamiškos įmonės įvaizdį. Bendravimas su žiniasklaida negali būti padrikas, atsitiktinis, jam reikia ruoštis ir žinoti tam tikras bendravimo su žiniasklaida taisykles.

Įmonės, siekiančios patekti į žiniasklaidos akiratį, dažniausiai turi tam tikrus tikslus:

• Kurti teigiamą organizacijos įvaizdį;
• Informuoti apie įmonės veiklą, jos rezultatus, naujus produktus ar paslaugas;
• Siekti visuomenės palaikymo;
• Didinti finansavimą;
• Didinti matomumą.

Šie tikslai yra svarbūs organizacijoms, tačiau komunikacijos specialistai išskiria pagrindinius ryšių su visuomene tikslus, kurie ypatingai svarbūs bendraujant su žiniasklaida: nežinojimą pakeisti pažinimu, abejingumą - susidomėjimu, neigiamą požiūrį į teigiamą.

Paprastai žiniasklaida skirstoma į 4 rūšis: spauda, televizija, radijas ir internetas. Jos skiriasi prieinamumu prie informacijos, todėl pateikiant naujienas yra svarbu atkreipti dėmesį į jų pateikimo būdą ir auditorijos pasiekiamumą. Spaudoje svarbus ir tekstas, ir vaizdas. Čia informacija išlieka ilgiau, žmogus gali ją perskaityti keletą kartų, labiau ją įsiminti, o prireikus dar kartą žvilgterėti. Pateikiant pranešimą, jei yra galimybė, visada pateikite ir įvykio nuotraukų, jos ne tik sustiprina įvykio įspūdį, bet ir  padaro jį labiau atkreipiantį dėmesį. Televizijoje svarbus vaizdas ir garsas, tekstas dažniausiai pasilieka antraeiliame vaidmenyje. Televizijoje reikia vaizdu ir garsu patraukti auditorijos dėmesį, palikti įspūdį, todėl pranešantysis turi atrodyti tvarkingai, sukurti profesionalo įvaizdį. Pranešančiojo balso tembras, tonas, tarsena taip pat yra labai svarbūs kuriant įspūdį, nes kartais auditorija įsimena ne tai, apie ką kalbėjo pranešantysis, bet jo krašto tarsena ar neaiškus žodžių tarimas. Radijas pasitelkiamas tik kaip garsinė informavimo priemonė, kuri, kaip ir televizija turi labai ribotą laiką būti eteryje. Radijuje svarbu, kad pranešantysis turėtų gerą artikuliaciją, balso tembrą ir tinkamą toną. Čia tekstas yra labai svarbus, todėl daug dėmesio reikėtų skirti jo parengimui.

Žiniasklaidos priemonių parinkimas yra labai svarbus veiksnys skleidžiant informaciją. Pagal tai, kokią auditoriją reikia pasiekti, pasirenkamos ir tam tikros žiniasklaidos priemonės. Jeigu informacija yra aktuali tik rajono žmonėms, nėra reikalo skelbti žinią nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse ir taip išleisti didelę pinigų sumą. Tačiau, jeigu informacija yra aktuali masinei auditorijai, žinią galima skelbti nacionaliniuos dienraščiuose, televizijoje ir radijuje. Taip pat galima skirstyti auditorijas pagal lytį (moteris/vyras), profesiją ir veiklos sritis (informacija verslininkams/žemdirbiams/statybininkams/kirpėjoms), interesus (žvejyba/astronomija/sportas/automobiliai) ir talpinti informaciją tik tose žiniasklaidos priemonėse, kur ji bus aktuali skaitytojams, žiūrovams ar klausytojams.   

Penkios bendravimo su žiniasklaida taisyklės:

1. Parinkite asmenis, kurie bus atsakingi už informacijos skleidimą žiniasklaidos priemonėms. Bendravimas su žiniasklaida yra vis dažniau ribojamas pasisakančių asmenų atžvilgiu. Įmonėje nusprendžiama kurie asmenys gali bendrauti su žiniasklaidos atstovais ir pateikti organizacijos poziciją. Taip siekiama suderinti, papildyti vienas kito informaciją ir kurti nekintantį organizacijos įvaizdį. Komentaro teisę dažniausiai turi aukščiausios grandies vadovai ir atstovai spaudai.
2. Sukurkite žiniasklaidos duomenų bazę. Siekiant efektyviai bendrauti su žiniasklaida, parenkite konkrečių žiniasklaidos priemonių sąrašą, kuriose bus naudinga skelbti informaciją apie įmonę. Pasidomėkite ir pasižymėkite kurie žurnalistai domisi Jūsų platinama informacija, užsirašykite jų vardus, pavardes, kontaktus. Duomenų bazė kuriama vieną kartą, kitais kartais ji papildoma, koreguojama.
3. Auditorijos nustatymas. Platinami pranešimai formuojami atsižvelgiant į auditorijos interesus ir poreikius, todėl auditorijos tyrimai yra labai svarbūs. Turite numatyti kokiai auditorijai bus formuluojamas pranešimas, pagal tai ir ruošti konkrečią, specifinę informaciją. Pranešimas negali būti skirtas „niekam".
4. Niekada nesakykite „jokių komentarų". Nors ir užklupus didžiausiai krizei, niekada nebėkite nuo žurnalistų ir nesakykite šios populiarios frazės. Geriau pasistenkite pakomentuoti situaciją, neišsisukinėdami ir nemeluodami. Puiki viešųjų ryšių specialistų taktika - blogą naujieną „paskandinti" gerosios informacijos sraute. Pavyzdžiui, jeigu įmonė pardavė labai mažai pieno, galite atsakyti: „Taip, šį pusmetį pieno pardavimai smuktelėjo, tačiau labai padidėjo sūrio, gaminamo pagal naujausias technologijas, pardavimai ir eksportas. Tai labai svarbu mums ir vartotojams, nes įdiegta technologija leidžia naudoti mažiau priedų ir sūris tapo daug natūralesnis ir populiaresnis".
5. Būkite aktyvūs. Komunikacijos specialistai akcentuoja žiniasklaidos tvarkaraščio sudarymą (angl. agenda setting). Šis terminas apibūdina žmonėms skirtų naujienų paskirstymą. Visuomenė kurio nors įvykio reikšmingumą nustato pagal tai, kaip dažnai žiniasklaida kalba apie įvykį. Kuo dažniau žiniasklaidoje pasirodo žinutės apie tam tikrą įvykį, tuo reikšmingesnis jis darosi. Remiantis šia teorija, galima teigti, kad kuo daugiau apie jūsų įmonę bus kalbama žiniasklaidoje, tuo labiau tapsite pastebimi, svarbūs ir žinomi visuomenei. Tačiau reikia nepamiršti, kad per dažnas publikavimasis žiniasklaidoje gali tapti įkyrus ir netgi atgrasus.

Eglė Kazimieraitienė 

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.