Geriausios mokymo įstaigos Lietuvoje

Kiekvienais metais vis daugiau jaunimo išvyksta mokytis į užsienio mokyklas, universitetus. Logiškai kyla klausimas - kodėl? Ar dėl to, kad smunka Lietuvos mokymo įstaigų prestižas, ar noras mokytis svetur sąlygojamas objektyvių priežaščių? Šis straipsnis parašytas pasikalbėjus su keliomis dešimtimis mokymo įstaigų vadovų, rinkodaros specialistų, studentų.

Mokymo kokybė Lietuvoje

Negalima vienareikšmiškai lyginti techninių, marketingo ir socialinių mokslų lygio Lietuvoje. Daug kas susiklostė istoriškai, didžiausių sukrėtimų patirta atgavus nepriklausomybę, kai darbo rinkoje atsirado poreikis daugybės naujų profesijų, kurios iš viso Lietuvoje nebuvo žinomos, dėstytojų iš viso nebuvo. Sėkmingiausiai vystėsi į vakarietišką mokslą ir anksčiau lygiavusios fundamentaliųjų, medicinos mokslų mokyklos. Joms pokyčiai netgi išėjo į naudą, nes plačiai atsivėrė galimybės tobulintis Vakaruose. Tuo tarpu atsiradusių naujų rinkodaros (marketingo) ir reklamos specialybių mokymas susidūrė su dideliais sunkumais. Šių specialybių ėmėsi mokyti anksčiau dėstę sovietinę ekonomiką ar marksizmą leninizmą. Iš dalies dabar dirba jų paruošta teoretikų karta. Ir ši problema, deja, aktuali daugeliui mokymo staigų.  Studentai baigę reklamos studijas nesugeba paaiškinti, kas yra GRP ir kaip tai praktiškai panaudoti reklamoje. Nekalbant apie labai staigiai rinkoje atsiradusias internetinės reklamos ir rinkodaros - marketingo technologijas.

Studentas Saulius po gimnazijos baigimo stojo į Lietuvos aukštąją mokyklą. Prasimokęs metus metė mokslus Lietuvoje ir įstojo į Roterdamo universitetą. Pasak jo, mokslai Olandijoje jam suteikė daug daugiau pasitenkinimo, aiškumo. Su studentais dirbama individualiai ir daugiau,  vienam dėstytojui jų tenka mažiau. Be to, dėstytojai moka labiau sudominti dėstomu dalyku. Jam pasidarė išties įdomu mokytis, nors, pasak jo, krūvis gerokai didesnis nei Lietuvoje. Jo nuomone, mokymo procesas gerokai stipriau koncentruotas, labiau susietas su specialybe. Saulius tikisi, kad po 3 metų jis bus stiprus specialistas, kad galėtų iš karto dirbti pagal specialybę.

Saulius paskaičiavo ir mokslo kainą. Mokslas Olandijoje jam kainavo kiek mažiau nei Lietuvoje. Tačiau daugiau išleido kambario nuomai, Vilniuje jis galėjo gyventi pas tėvus. Olandijoje daugiau galimybių užsidirbti, dirbant nepilną dieną. Ten studentai dirbdami po dalį dienos uždirba daugiau nei Lietuvoje dirbantys visu etatu. Be to, po poros mėnesių, kai jis įsidarbino, Universitetas ėmė mokėti išmoką. Ši stipendija priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų.
Sauliaus tėvų nuomone, susiklosčiusi situacija sūnui palankesnė. Jie tikisi geresnio išsilavinimo, kad nuotolis padės susiformuoti tvirtesniam Sauliaus charakteriui.
Kitas mano pašnekovas - Karolis, kol kas nemato prasmės važiuoti į užsienį. Jis nutarė, kaip ir tėvai dirbti žemės ūkyje, įstojo į mechanizatoriaus specialybę. Šiuolaikinio mechanizatoriaus mokslai kiek kitokie nei atsimena jo tėvas. Mokslas tampriai susietas su praktika, mokymo įstaigoje vienas iš pasaulinės žemės ūkio technikos gamintojų įrengė praktinio mokymo kabinetus, mokomasi dirbti naujausia technika.

Justas Vilniaus Universitete studijavo geologiją. Pasak jo, jis nė už ką nekeistų studijų šioje mokslo įstaigoje į analogiškas užsienyje. Jo nuomone, geologija yra fundamentalus mokslas, kuriame didesnių pokyčių nebus. Žemės sandara, mineralai nesikeis. Geologijos ir mineralogijos katedra turi turtingą kolekciją ir puikius dėstytojus, tikrus Žemės gelmių turtų ir istorijos fanatikus. Stipriai keičiasi ir tobulėja įranga, tačiau universitetas suteikia galimybes gauti aukščiausio lygmens patirtį. Justas mini ir tai, kad ne tik mokslai yra pagrindinis studijų pasirinkimo kriterijus. Jaunimui norisi pramogų, bendravimo ir draugų. Jis sako, kad geologų kolektyve labai smagu ne tik mokytis, bet ir leisti laiką po užsiėmimų. Kaip nuostabiausią patirtį jis mini geologinę praktiką Norvegijoje. Į Norvegiją trejetą savaičių išvykstama tiek pažinti gelmių, tiek smagiai praleisti laiką. Justas prisiminė draugą, kuris grįžo iš Britanijos aukštosios mokyklos, nes ten nesugebėjo rasti bendros kalbos su britais.

Geologinė praktika Norvegijoje. Geologinius procesus, kurie kažkada vyko dideliame gylyje, čia galima pamatyti paviršiuje. Taip pat ir Lietuvos gelmių sandarą, riedulių kilmę. Prof. Gediminas Motūza turi didžiulę geologinę patirtį, kurią perteikia studentams geologams.

Pranas yra didelės įmonės HR specialistas. Jis turi daug kritikos daugelyje Lietuvos mokymo įstaigų dėstomai  pardavimo vadybininkų programai. Pasak jo, daugybės mokyklų programose yra pardavimo vadybininko specialybė, tačiau ko ten moko, jis nesupranta. Aukštajį išsilavinimą turintys „specialistai“ turi kažkokių teorinių žinių, bet tokių, kurie turėtų praktinį suvokimą apie darbą, jam neteko sutikti. Tiesa, tie, kurie studijų metų dirbo pardavimo vadybininkais, susivokia šiek tiek daugiau.  Jis šaiposi, kad jų mokymų vadovas per mėnesį sutekia pardavėjui žinių daugiau nei universitetas per 4 metus. Taip pat atsiliepia ir apie reklamos bei rinkodaros žinias. Jo nuomone, mokymo įstaigoms reikėjo drastiškiau atsisakyti senųjų dėstytojų ir jų mokinių, daugiau investuoti į užsienio praktikus. Be to, jis jau ir Lietuvoje mato keletą specialistų, kurie galėtų šių specialybių sėkmingai mokyti. Tokiu jis laiko  pardavimų mokymo vadovą pas kurį pats mokėsi.

Mokymo įstaigos įvaizdžio kūrimas

Iš dalies pasitikėjimas mokymo įstaiga priklauso ir nuo kuriamo įvaizdžio bei žinomumo. Reklamos konsultantas Vidmantas pabandė ieškoti klientų mokymo įstaigose ir pateikė labai įdomius vertinimus. Pasak jo, kokios reklamos ir marketingo gali išmokyti kolegijoje, kurioje dirbantis marketingo specialistas ar direktorius aiškina, kad NETIKI Google paieškos sistemos teikiama nauda. Vien žodis NETIKIU jam sukėlė šiurpuliukus. Reiškia, mokymo įstaiga studentus moko reklamos pagal direktoriaus tikėjimą? Tai viena iš baisiausių klaidų, kai reklamos rezultatai ar pasirinkimai yra daromi remiantis asmenine nuomone, o ne tyrimais.
Tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad milžiniškas kiekis studentų pirminę nuomonę apie profesiją ar mokymo įstaigą susidaro ieškodami informacijos Google. Google analizės įrankiai fiksuoja šimtus tūkstančių užklausų apie profesijas ir studijas. Vidmanto nuomone, pakanka atsidaryti Google ir supranti, kodėl Lietuvos mokymo įstaigos nesugeba konkuruoti su užsienio mokyklomis. Patrauklios informacijos apie profesijas, studijas, mokymo įstaigas beveik nėra. Yra keli publisheriai, kurie šiek tiek analizuoja profesijas, tačiau pačių mokymo įstaigų turiningos informacijos nerasi su žiburiu. Jam kilo klausimas, kodėl mokymo įstaiga, kuri rengia rikodarininkus ir turinio kūrėjus, nesugeba sau susikurti patrauklaus turinio. Kaip mokymo įstaiga, kuri ruošia interneto specialistus, nesugeba išsikelti net savo tinklapio. Kaip įstaiga, ruošianti reklamos, vadybos, verslo, marketingo specialistus, nesusipranta patraukliai save pristatyti Google jau iškeltame publisherių turinyje.

Nekalbant apie tai, kad mokymo įstaigų „specialistai“, pasamdyti komunikacijai, elgiasi kaip vištų pešimo cecho meistrai. Visiškai nesirūpina mokymo įstaigos įvaizdžiu, reklaminio turinio kokybe, iškilimu Google paieškoje, to praktiškai mokymo įstaigos neturi. Už komunikaciją atsakingas „specialistas“ net nesiteikia išklausyti pasiūlymų, nė nesusimąsto apie jų esmę ir naudą, grubiai reikalaudamas laiško, kurio jau iš anksto nusprendė neskaityti.

Lygiai taip pat situaciją mokslo įstaigose mato ir Arvydas, dirbantis reklamos agentūroje. Pasak jo, daug mokymo įstaigų komunikacijos specialistų nė nesuvokia rinkos. Kaip pavyzdį jis mini didelę meno mokyklą. Mokyklos vadovų nuomone, nereikia nieko daryti, nes ir taip masė vaikų nori pas juos studijuoti. Jie tam ruošiasi ilgus metus mokydamiesi specializuotose meno mokyklose. Tačiau įstaigos  vadovybė pamiršo, kad net ugdant save meno srityje turi būti aiški motyvacija studijuoti meno mokslus, o ne kitus. Meno mokykla per tiek metų nesugebėjo net sukurti turinio, kuris patraukliai paaiškintų, kuo šie mokslai naudingi būsimam studentui.

Taip pat panašu, kad nesuvokiama, kad mokslų rinka yra globali. Vaizdo režisieriaus specialybę galima studijuoti ir Jungtinės Karalystės mokymo įstaigose. Lietuvos mokykla neturi paaiškinimo, kodėl studijuoti pas juos būtų patraukliau, kokius ji turi pranašumus. Šią klaidą akcentuoja ir Vidmantas, pasak jo, negalima užmigti ant laurų, kad esi vienintelis Lietuvoje. Jo pažįstamo sūnus išvažiavo studijuoti trenerio specialybės į Birmingemo universitetą, o ne į Lietuvos sporto universitetą. Kuris gal rengia trenerius ne prasčiau.

Arvydas, kaip ir Vidmantas, rodo į spragas mokslo įstaigų įvaizdžio turinyje ir Google reklamoje. Jei Google paieškoje surenki frazę „trenerio specialybė“ – tuščia, nė vieno straipsnio, kodėl rinktis trenerio specialybę. Ką ši specialybė gali duoti, kokios karjeros perspektyvos, kokiuose darbuose gali praversti šios studijos jei baigę mokslus nedirbsite treneriu. Tuo tarpu loginis būsimo studento ar jo tėvų kelias gana aiškus. Atsidaro Google paiešką, ten neranda turiningos informacijos lietuvių kalba, ieško ta kalba, kurią moka. Angliškame internete tokios info pilna, pateikiamos mokymo įstaigų savarankiškai ar integruotos į publisherių turinį. Tai jau pirmas gabaus jaunuolio žingsnis rinktis užsienio šalį ir mokslą užsienyje.

Tiek Arvydas, tiek Vidmantas sutinka, kad po kelių lietuviškų straipsnių iškilimo Google paieškoje po mokyklos langais eilės neišsirikiuos. Tai jų nuomone ilgalaikiai projektai, pavyzdžiui, Stanfordo universitetas savo verslo žinių įvaizdžio stiprinimui turi verslo žinių portalą. Tokie projektai gana brangūs, tačiau puikiai stiprina įvaizdį. Tuo tarpu mūsų mokymo įstaigos komunikacijos „specialistas“ net neišklauso publisherio, o toks  informacijos ignoravimas, net jei vadinamasis "specialistas" neturi įgaliojimų priimti sprendimus, visai neprideda patrauklumo mokymo įstaigai. Beje, ko gero, nė viena Lietuvos kolegija (gal tik vienas kitas universitetas) negarsėja kaip telkianti bendruomenė, unikali specialistų kalvė, turinti tradicijas ir garantuojanti mokymo kokybę bei stiprius pagrindus savo studentams.

Kai kalbi kaip profesionalas, tai apie tave galvoja kaip apie profesionalą. Jei kalbi kaip vienintelis  profesionalas ar esi greičiausiai surandamas, reiškia, esi geriausias profesionalas. Ne visiems galioja ši taisyklė, bet daugeliui.

Pasak Arvydo, dauguma mokymo įstaigų darbuotojų elementariai tingi ką nors daryti, skųsdamiesi lėšų trūkumu. Tačiau atkakliai siekiant finansiavimo pasitrinktam projektui, švietimo ministerija dažniausiai skiria lėšų.

Kaip surasti geriausią mokymo įstaigą

Mokymo įstaigų reitingai gali padėti išsirinkti geriausią mokymo įstaigą. Tačiau žmonės yra skirtingi, skirtingi jų tikslai. Vienodas reitingavimas netinka skirtingiems studentams. Panagrinėkime, ko galima tikėtis iš mokymo įstaigos.

Pradžioje atmeskime mokymo įstaigos biudžetą, mokymo įstaigos pastatą, fasadą. Mokymo kokybę formuoja dėstytojai, mokymo įranga ir priemonės bei administracija, formuojanti mokymo įstaigos atmosferą. Mokymo kokybę galima įvertinti pagal žymių absolventų kiekį ir jų pasiekimus. Dažnai tie žymūs žmonės iškyla nebūtinai toje srityje, kurią studijavo, tačiau dažniausiai būtent studijų metu jie gauna įgūdžius ir principus, kurie praverčia ateityje.

Biudžetas nėra pagrindinis rodiklis, kuris nusako galimą gauti mokymo kokybę. Mūsų Vilniaus universitetas su 81 mln. eurų metiniu biudžetu, patektų tarp TOP 15 didžiausią biudžetą turinčių UK universitetų. O ar patektų į Top 15-uką, jei reikėtų konkuruoti pagal geidžiamumą? Taip, užsienio universitetams, turintiems didesnį biudžetą nei visos Lietuvos biudžetas, yra lengviau pritraukti dėstymo ir praktinių pasiekimų žvaigždes. Tačiau daug ką lemia ir sugebėjimas teisingai sudėlioti prioritetus bei protekcionizmo atsisakymas.
Jolantos, dirbusios atsakingose pareigose Švietimo ministerijoje, nuomone, Lietuvos mokymo įstaigų vadovai specifiškai supranta, jog mokymas yra verslas. Norint pirmauti versle, reikia ir investuoti. Tuo tarpu mokymo įstaigos tikisi, kad kažkas kitas už juos komunikuos, formuos įvaizdį ir skirs tam investicijas. Jos nuomone, daugybėje mokslo įstaigų jau yra surinkta moderni mokymo įranga, gana stiprus dėstytojų kontingentas. Vis dėl to, norint dar labiau susitiprinti mokymo kokybę, pkoją kiša protekciniai ryšiai. Todėl renkantis mokymo įstaigą labai svarbu peržiūrėti dėstytojų kolektyvą. Dažnai dėstytojai būna nurodyti studijų programose. Bent jau pirmųjų studijų metų programose.

Pasak jos, gana daug problemų ir su administracija, nemokančia susikalbėti su šiuolaikiniu jaunimu. Tokioje mokymo įstaigoje vyraus slogi atmosfera.

Gediminas yra vienos aukštosios mokyklos dėstytojas. Jo nuomone, stiprius dėstytojus galima atpažinti iš jų pasiekimų praktinėje veikloje. Jis pats pradėjo dėstytojauti  padaręs viską, ką buvo įmanoma pasiekti savo srityje. Savo studentams jis nemėgsta dėstyti sausos teorijos „atidirbant“ valandas. Likę ryšiai iš buvusios veiklos leidžia jam rasti pačių aktualiausių temų ir jų sprendimų būdų. Be to, tai padeda nukreipti studentus į jiems tinkamiausią praktiką. Daugelis jo globojamų studentų po mokslų baigimo neturi problemų dėl įsidarbinimo srities kompanijose.
Peržiūrint Gedimino dėstomos srities informaciją internete, matyti labai aktyvus jo indėlis į mokslinio ir populiaraus turinio kūrimą. Šį turinį įdomu skaityti ir todėl norėtusį mokytis pas tokį žmogų.

Keletas patarimų, kurie, mano nuomone, padės išsirinkti mokymo įstaigą. Tai pastabos tiems, kas labai rimtai žiūri į profesijos pasirinkimą. Tikriausiai tinka jaunuolių tėvams:

· Panagrinėkite norimos studijuoti srities informaciją apie profesiją. Tai paprasčiausia padaryti Google paieškoje įvedus frazes apie profesiją. Jau šioje infomacijoje dažnai rasite tuos, kas aktyviausiai dirba šioje srityje. Matysite, kokie mokymo įstaigos atstovai kalba argumentuotai. Dažniausiai aktyvumas rodo ir šios mokyklos pasitikėjimą savimi kaip srities ekspertais. Taip pat parodo, kad mokykla turi dėmesio vertus ekspertus.

· Panaršykite pagal straipsniuose minimų ekspertų pavardes ir panagrinėkite jų sukurtą turinį. Kuo geresnis specialistas, tuo jo tekstai yra suprantamesni ir įtraukiantys. Be to, perskaičius supranti, kad gavai naudingos informacijos.

· Atsirinkę keletą  įstaigų panagrinėkite informaciją apie jas. Vidinę atmosferą ir administracijos/ dėstytojų ryšius pamatysite iš bendrų renginių, visuomeninio aktyvumo. Kodėl nepabandyti prisijungti prie įstaigos socialinio profilio ir stebėti, kas ten vyksta. Pajuskite mokslo įstaigos gyvenimą iki tol, kol joje atsirasite.

· Pabendraukite su studentais ir absolventais. Gal internete rasite atsiliepimų. Kodėl neuždavus klausimo socialinuose tinkluose asmeniškai.

· Bandykite išsiaiškinti, kiek absolventų pasiekė karjeros aukštumas. Tai galima padaryti analizuojant absolventų biografijas, profilius, pvz., linkedin.com socialiniame tinkle.

· Patikrinkite mokyklos reitingus konkrečioje srityje. Nors, kaip minėta, Lietuvoje yra sudaryti mokslo įstaigų reitingai, bet nerasite konkečių profesijų reitingų. Be to, jūs esate aktyvus žmogus, o mokykloje yra mano specialybė. Jos reitingo bendra klasifikacija neparodys.

· Apsilankykite mokyklos prisistatymuose, atvirose dienose. Nors daugelis teigia, kad tikrosios situacijos ten nelabai pamatysi. Bet, gal susidarysite bent bendrą įspūdį.

Sergejus Jeriomenko