ERGO jau reguliuoja klientų žalas dėl „Lisco Gloria“ kelto gaisro
2010-10-12 08:46 Peržiūros : 54 SpausdintiDraudimo bendrovė „ERGO LIETUVA" šiandien iki pietų gavo jau 8 klientų pranešimus dėl „Lisco Gloria" kelte gaisro metu patirtų žalų. Preliminariais paskaičiavimais vien už krovinius jų savininkams draudimo bendrovė būsimiems mokėjimams rezervavo apie 500 tūkst. litų. Dar apie 300 tūkst. litų žalą patyrė du vilkikų savininkai.
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" Turto draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius teigia, kad iki šiol dar nėra aiškūs žalų mastai, nes ne visų prarastų krovinių bei transporto priemonių vertės yra žinomos. „Sunku prognozuoti, kokie bus mūsų bendrovėje apsidraudusių ir keltu plaukusių žmonių bei įmonių, kurių turtas sudegė, nuostoliai, nes dar ne visi klientai kreipėsi į mus. Tikėtina, kad žalų suma visose draudimo rūšyse gali siekti ir kelis milijonus litų", - teigia T. Nenartavičius.
Pasak T. Nenartavičiaus šio įvykio žalų reguliavimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. „Žalas stengiamės reguliuoti operatyviai, kad klientai kuo greičiau gautų draudimo išmokas ir pamirštų nemalonius įvykius. Bet kokia draudimo rūšimi apsidraudę klientai apie patirtus nuostolius gali pranešti bendru numeriu 1887 bet kuriuo paros metu", - teigia draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" Turto draudimo departamento vadovas.
Pasak draudimo eksperto, mažiausiai rūpesčių patirs bendrovės, tinkamai sudariusios tiesiogines - vežamų krovinių ir transporto priemonių - draudimo sutartis su patikimomis draudimo įmonėmis. Jeigu krovinio siuntėjas ar gavėjas pats sudarė krovinių draudimo sutartį, tai draudimo išmokos procedūra gan paprasta ir greita - žalos priežastis yra aiški, lieka nustatyti tik žalos mastą. Tuo tarpu problemų gali kilti tiems krovinių savininkams, kurie žalos atlyginimo už krovinį reikalaus iš vežėjo. Vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį tokiomis aplinkybėmis yra ginčytina, nes žala kroviniui padaryta tokiomis aplinkybėmis, kurių vežėjas išvengti negalėjo. Taip pat didesnių bėdų patirs vežėjai, kurių transporto priemonės nebuvo apdraustos kasko draudimu. Kaip rodo praktika, žalos išieškojimas iš trečiųjų asmenų nėra paprasta procedūra, tam reikia ir teisinių žinių, ir laiko. Kita vertus vežėjo jūra atsakomybė taip pat ribota, todėl pilno žalos atlyginimo galima ir nesulaukti. Bet kokiu atveju nuostolių atlyginimo ir išieškojimo grandinė yra paini ir sudėtinga, todėl be draudikų pagalbos tokių nelaimių atvejų praktiškai neapseinama.
Laivą gelbėja visi
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" draudimo istorijoje jau yra pasitaikęs atvejis, kuomet didelę žalą dėl gaisro ne sausumoje patyrė keli draudimo bendrovės klientai. „2006 metais Indijos vandenyne įvykus sprogimui laive „Hyundai Fortune", gabenusiame konteinerius su kroviniais, kilo gaisras. Net septyni konteineriai, kuriais gabentas batų krovinys ir elektrotechnikos prekės, buvo apdrausti UADB „ERGO LIETUVA". Tuomet atlyginome apie 150 tūkst. litų žalą klientams", - pasakoja T. Nenartavičius.
„2009 metais mūsų bendrovė užregistravo dar penkias žalas, kurios įvyko jūroje - tuomet Šiaurės jūroje susidūrė du laivai ir penkių mūsų klientų kroviniams buvo padaryta apie 1 mln. litų žala", - teigia T. Nenartavičius.
„Paprastai tokių žalų atveju būtinas draudimo bendrovių operatyvumas, jūrų teisės išmanymas, dideli finansiniai rezervai, ypač, kai vykdomi gelbėjimo darbai. Krovinių draudimas aktualus visais keliais - sausumos, oro, vandens, gabenamiems kroviniams, tačiau bene didžiausios sumos už gelbėjimo ir kitus darbus susidaro įvykus bendrajai avarijai (Bendroji avarija - nuostoliai, kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos arba aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai) jūroje. Tokie atvejai finansiškai sudėtingi todėl, kad įvykus nelaimei krovinio savininkas ne tik gali netekti savo krovinio, tačiau yra priverstas padengti ir dalį laivo, krovinių gelbėjimo darbų išlaidų", - teigia T. Nenartavičius. Ir šiuo atveju iš krovinių savininkų ar vežėjų gali būti pareikalauta pateikti bendrosios avarijos garantijas ar mokestinius depozitus. Tai didelės sumos, kurios skiriamos žmonių ir turto gelbėjimui.
Po laivo avarijos nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems gabentų krovinių ir laivo savininkams. Kuo didesnė gabento krovinio vertė, tuo didesnę gelbėjimo darbų išlaidų dalį teks padengti. Tačiau jei krovinio išgelbėti nepavyko, išlaidos už laivo gelbėjimo darbus bus mažesnės.
Tūkstantinės sumos reikalingos ir samdant advokatus, nepriklausomus ekspertus, kurie reikalingi, kad bylos svarstyme būtų geriausiai atstovaujama krovinio savininko interesams. Visus šiuos darbus ir išlaidas iš apsidraudusio krovinio savininko perima draudikas.
Apie ERGO draudimo grupę
ERGO yra viena didžiausių draudimo grupių Baltijos šalyse, veikianti gyvybės, ne gyvybės, sveikatos draudimo bei pensijų fondų srityse. ERGO aptarnauja daugiau nei 400 tūkst. klientų Baltijos šalyse.
Tarptautinė ERGO draudimo grupė yra viena didžiausių draudimo grupių Europoje. Grupė veikia 31 pasaulio šalyje ir turi 40 mln. klientų. Pagrindinis „ERGO Versicherungsgruppe" AG akcininkas yra tarptautinė perdraudimo kompanija „Munich Re".
Daugiau informacijos teirautis: Tomas Nenartavičius, UADB „ERGO LIETUVA" Turto draudimo departamento direktorius, tel. (5) 268 3091.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!