Avialinijų rinkos problemos Lietuvoje: kur link einama...

2011-12-22 10:43   Peržiūros : 232   Spausdinti


Artūras Vitas, ekonomistas, Vilniaus universiteto doktorantas

     Avialinijos - svarbi transporto sektoriaus dalis. Susisiekimas oru tampa neatsiejama ekonomikos plėtros varikliu. Žmonės įprato naudotis oro transportu, nes tai patogu, greita ir bet kuris pasaulio taškas tampa nesunkiai pasiekiamas su mažiausiomis laiko sąnaudomis. Tai vertina ne tik paprastas vartotojas (fizinis asmuo), bet ir verslas, kuris, priklausomai nuo savo ekonominės veiklos pobūdžio, naudojasi oro transportu, vykstant į svarbius susitikimus su būsimais verslo partneriais ar tiekėjais pasirašant sutartis. Oro transporto susisiekimo svarbą rodo didėjantys atvykstančių ir išvykstančių keleivių skaičius:

 

Keleivių (tūkst.) atvykimas ir išvykimas Lietuvos oro uostuose 2000 - 2010 m.

Metai

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Keleivių atvykimas

287,3

322,4

350,6

397,3

547,9

714,9

893,8

1096,1

1273,2

928,0

1132,4

Keleivių išvykimas

293,6

328,3

351,0

395,3

553,2

724,2

906,7

1100,8

1280,0

940,6

1151,2

   Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautas per 10 metų padidėjo beveik 4 kartus. 2011 metais per 10 mėnesių atvykstančių keleivių srautas padidėjo 34,8 %, o išvykstančių 13,8 %. Tai įrodo, kad oro transportas yra svarbi paslauga vartotojams tenkinant savo poreikius. Susisiekimas oru svarbus dar ir tuo, kad tai yra turizmo sektoriaus priemonė organizuojant keliones į kitus pasaulio miestus. Todėl kuo geriau išvystyta oro transporto sistema, tuo Lietuva tampa lengviau pasiekiama tiek verslo, tiek turizmo skatinimo atžvilgiu. Kita vertus, ekonomikos nuosmukio metu didėja emigracija, kurios metu tinkama transporto priemonė lėktuvas, kuriuo greičiau pasiekiami kiti Europos miestai bei kiti pasaulio regionai.

     2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva ruošiasi pirmininkauti ES, todėl paklausa susisiekimui oro transportu tik didės. Problema yra ta, kad Lietuva neturi savo vežėjo - nacionalinių avialinijų. Visos susisiekimo oru problemas šiandien Lietuvoje bandoma išspręsti pasikvietus avialinijas iš užsienio: turime airių „Aer Lingus", ukrainiečių „Aerosvit Airlines", latvių „Air Baltic", austrų „Austrian Airines", belgų „Brussels Airines", čekų „Czech Airines", estų „Estonian Airines", suomių „Finnair", lenkų „LOT Polish Airines", vokiečių „Lufthansa", norvegų "Norwegian Airines", airių „Ryanair", skandinavų „SAS Scandinavian Airines", švedų „Skyways Express", rusų „Transaero Airines" ir „Utair", vengrų „WizzAir" avialinijas. Net 17 avialinijų Lietuvoje yra užsienio kapitalo. Tačiau...Visas pelnas uždirbtas yra „išvežamas" į kitą šalį, čia pasilieka tik mokesčiai, kuriuos surenka Vilniaus oro uostas ir gauna pajamas antžemines paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau...kaip Lietuva atrodo Europos mastu susisiekimo sistemoje oru? Savo avialinijas turi net tokios šalys kaip Zimbabvė „Air Zimbabwe", Nigerija „Air Nigeria", Ruanda „Rwand Air", Etiopija „Ethiopian Airines" ir t.t. Be abejo, dabar galime pradėti skaičiuoti, kiek reikėtų pradinio kapitalo, siekiant įkurti Savo nacionalines avialinijas! Pirminiam startui investicijų reikėtų ~ 100 mln. Lt., vėliau dar po 40 mln. Lt. Tai yra investicija, kuri turi ilgą atsipirkimo laikotarpį, tačiau išspręstų dar ir kai kurias socialines problemas. Šiandien paruošti vieną lakūną valstybei kainuoja ~ 100000 Lt (remiantis norminėmis Švietimo ministerijos nustatytomis kainomis, praktiškai kainuoja beveik dvigubai daugiau). Kiekvienais metais vidutiniškai priimama ~ 10 pirmakursių į orlaivių pilotavimo studijų programą. Per 5 metus lakūnų rengimui būtų išleista ~ 1 mln. Lt., tačiau darbą avialinijose Lietuvoje gauna vos keli studijas baigusių jaunųjų lakūnų, o kiti priversti dirbti ne pagal specialybę arba emigruoti ir belstis į užsienio avialinijų duris. Taip valstybės pinigai yra investuojami neefektyviai, nes didesnė paruoštos darbo jėgos dalis lieka ne Lietuvoje, o užsienio rinkoje, todėl ir mokesčiai surenkami į kitos šalies biudžetą. Turint savo nacionalines avialinijas (kontrolinis akcijų paketas priklausytų valstybei, kita dalis patikimam privačiam investuotojui), jaunieji lakūnai turėtų darbą savo šalyje ir per mokesčių mechanizmą valstybinės investicijos atsipirktų per ilgesnį laiko tarpą ir gautas pelnas liktų Lietuvoje. Jei tokios šalys kaip Zimbabvė, Nigerija ar Etiopija turi savo avialinijas ir randa tam finansinių išteklių, tai sunku patikėti, kad Lietuva negalėtų rasti pradinių investicijų...Kita vertus, šiandien turime užsakomųjų reisų avialinijas „Aurela", kuri dėl konkurencijos sąlygų Lietuvoje persiorientavo į užsienio rinkas, tačiau dar 2010 metais bandė vykdyti vienetinius reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus į Budapeštą. Todėl nereikėtų steigti bazinio vežėjo nuo nulio, o investuoti į jau funkcionuojančias avialinijas, kurios avialinijų rinkoje gerai žinomos, turinčios daugiau kaip 16 metų patirtį aviacijoje, pasižyminčios kaip patikimos tiek turizmo, tiek vienetinių reguliariųjų skrydžių srityje.     

    Apibendrinant reikėtų paminėti, kad šiandien Lietuvos avialinijų rinką būtų gėda lyginti net su tokiomis šalimis kaip Zimbabvė, Nigerija ar Etiopija. Šios šalys pasauliniu mastu atrodo labiau atviros oro transporto sistemos atžvilgiu nei toks Europos regionas kaip Lietuva. Paskutinių kelių metų praktika tik patvirtino, kad reikalingas valstybės įsikišimas ne tik į finansų sektorių, bet ir į oro transportą. Nors šiandien turime pritraukę daugiau kaip 17 užsienio avialinijų, tačiau ekonomine-socialine prasme svarbiau yra kokybė nei kiekybė. Tačiau užsienio avialinijos, neatlaikiusios konkurencijos tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva ir pasikeitus ekonominei būklei, gali staigiai palikti šalį ir kas tuomet?! Kita vertus, avialinijos yra šalies vizitinė kortelė, veidrodis, kuris reprezentuoja savo valstybę. Todėl turėti nacionalines avialinijas yra ne tik prestižo reikalas, bet ir būtinybė, jei nenorima visiškai Lietuvą izoliuoti nuo pasaulinės arba regioninės transporto sistemos.         


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita
vmi

VMI paaiškina, kaip bus taikomos naujos GPM lengvatos

Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų 

Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės virtualus buhalteris i.APS

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama buhalterinės apskaitos programa, kokias funkcijas ji turės ir kokių galimybių suteiks. 

Ką būtina žinoti apie pajamų deklaravimą?

Aktualiausi klausimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.  

Praktiniai papildomo NPD taikymo pavyzdžiai

Gyventojai sulaukia VMI priminimų pateikti deklaracijas dėl per didelio pasinaudoto NPD 

buhalterio profesija

Buhalterio profesija

Aktyvus dalyvavimas įmonės veikloje ir buhalterijos kursai padeda neatsilikti nuo apskaitos aktualijų. Buhalterio profesija. 

Supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka

A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją 

parama

Patvirtintos paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklės

Prašymai dėl paramos gavėjo statuso suteikimo bus priimami tik vieną kartą metuose. 

Pakeista „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo tvarka

Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventoju 

10 dažniausiai pasitaikančių klaidų deklaruojant pajamas

Gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų 

Mokesčių deklaracijos: atvejai, kada deklaracijų pateikimo terminas gali būti pratęstas

Jeigu pradėtas mokesčių mokėtojo patikrinimas, prašymai pratęsti tikrinamo laikotarpio tikrinamų mokesčių deklaracijų pateikimo terminus netenkinami 

Vasario 15 d. – svarbi diena mokesčių kalendoriuje

Pasikeitė kai kurių mokesčių deklaravimo ir mokėjimo terminai 

Didėjanti minimalioji mėnesinė alga koreguoja mokėtinas PSD įmokas bei kitų metų fiksuotą pajamų mokesčio dydį

Minimalios mėnesinės algos pokytis taikomam mėnesio neapmokestinamajam pajamų dydžiui įtakos neturės 

Supaprastintas naujų įmonių registravimas PVM mokėtojais

VMI per metus vidutiniškai sulaukia apie 8 tūkst. juridinių asmenų prašymų registruotis PVM mokėtojais  

Rekomendacijos verslui dėl grynųjų pinigų valdymo euro įvedimo Lietuvoje metu

Rekomendacijos prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, esančioms Lietuvoje, kurios vykdydamos ūkinę komercinę veiklą naudojasi grynaisiais pinigais.  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 34
Buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apleistos buhalterijos tvarkymas. Įmonių steigimas. Dvejybinė apskaita ūkininkams. Apskaitos revizavimas.
Savanorių pr. 347, Kaunas
Mobilus: +37068507009, El. paštas: info@docinta.lt
Audito, apskaitos ir teisinės paslaugos
Lakūnų g. 24, Vilnius
Telefonas: +370-5-2436498, Mobilus: +370-684-48887, El. paštas: info@avalue.lt
Tai kvalifikuotų apskaitos ir finansų specialistų kolektyvas, turintis daugiametę patirtį buhalterinės apskaitos ir teisės srityse.
Žirmūnų g. 70, Vilnius, Vilnius
Telefonas: +370-5-2430143 , Mobilus: +370-650-29425 , El. paštas: info@egvima.lt
Žalų administravimas, turto vertinimas, sugadinto turto realizavimo, audito paslaugos
Žirmūnų g. 67A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2051433, Mobilus: +370-687-79970, El. paštas: info@financeproperty.eu
1 2 3 4 5 ... 34
1 2 3 4 5 ... 12
Kompanijų produkcija
individuli veikla apskaita
Individulios veiklos apskaita mokymai

Inddividulios veiklos apskaita mokymai Kaune, individuali...

Mažųjų Bendrijų apskaita ir valdymas

MB valdymo ir apskaitos kursai. Akcija!

Vidaus auditas
Vidaus auditas

Vidaus auditas

Apskaitos programa įmonėms
Apskaitos programa įmonėms

Įmonės apskaita, apskaita pagal dimensijas

Sandėlio inventorizacija
Sandėlio inventorizacija

Sandėlio inventorizacija

Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto apskaita

Ilgalaikio turto apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms
Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Buhalterinė apskaita įmonėms, įmonės buhalterinės apskait...

Kvalifikuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos

Buhalterinė apskaita, apskaitos tvarkymas, buhalterio pas...

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugas uždarosioms akcinėms ben...

Vyriausiojo buhalterio funkcija
Vyriausiojo buhalterio funkcija

Skirta įmonėms, turinčioms tik buhalterį – apskaitininką

1 2 3 4 5 ... 12