Atominis rebusas. Atgal į balanos gadynę?

2008-12-12 09:06   Peržiūros : 599   Spausdinti


Nenumaldomai artėja 2009-ieji. Kaip gyvensime tuomet, kai bus privalu uždaryti Ignalinos atominę elektrinę? Iš kur gausime elektros energiją ir kiek ji mums kainuos? Deja, šitų atsakymų mes neturime.

Pastarasis Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos vizitas Lietuvoje rodo, kad galbūt  naudosimės ukrainietiška elektros energija. Be to, Ukraina norėtų dalyvauti ir naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos projekte. Naują Visagino atominę jėgainę Lietuva ketina statyti kartu su Lenkija, Estija ir Latvija. Tačiau gali būti, jog aplink mūsų šalį atsiras ne viena nauja atominė elektrinė. Apie planus jas statyti jau paskelbė Lenkija, Rusija, Baltarusija. Neatmetama, jog atominė elektrinė iškils taip pat ir  Estijoje. Taigi galimas ateities scenarijus - Lietuva, iš visų pusių apsupta atominių  elektrinių. Tokios koncentracijos, atrodo, nėra niekur pasaulyje. Ateities niekam nelemta tiksliai žinoti, tačiau kai kuriose kaimyninėse valstybėse jau pasirodė nuomonių, kad Lietuva nepastatys naujos atominės jėgainės, o elektros energiją pirks  iš kaimynų.

Kaip gyvensime, uždarius elektrinę?

Mūsų šalis stojimo į Europos Sąjungą sutartyje įsipareigojo iki 2009-ųjų pabaigos uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai tiekiančią iki 70 procentų elektros energijos.
Vyriausybė anksčiau teigė besitikinti susitarti su Europos Komisija dėl vėlesnio jėgainės uždarymo. Tačiau ši viltis žlugo po šiemet spalio 12-ąją neįvykusio
konsultacinio referendumo dėl jėgainės darbo pratęsimo, taip pat ir po Briuselyje pakartotos Europos Komisijos vadovybės pozicijos, jog pratęsti elektrinės darbą iki 2012 metų yra neįmanoma. Iki 2016-2018 metų Lietuvoje tikimasi pastatyti pirmąjį naujos atominės elektrinės reaktorių, o 2015-2016 metais planuojama nutiesti elektros tiltus į Lenkiją ir Švedija. Tačiau kaip gyvensime iki tol?

Viešojoje erdvėje pasirodė ir iki šiol pasirodo pačių įvairiausių nuomonių. Naujasis Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas statytų ne atominę elektrinę, o vėjo jėgaines.Greta jų dar siūlytų naudoti iš katilinių rekonstruotas kogeneracines jėgaines ir biomasę - medieną, šiaudus, dumblius, buitines atliekas. To Lietuvos poreikiams esą visiškai pakaktų, ypač jei funkcionuos elektros jungtys, kurias žada finansuoti Europos Komisija. Taip būtų nušauti keli zuikiai - sunaikintas energetikos monopolis bei, rūpinantis klimato kaitos problemomis, įvykdyti įsipareigojimai Europos Sąjungai dėl alternatyvių šaltinių diegimo ir buitinių atliekų naikinimo.

Jei būtų Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus Viktoro Ševaldino valia, - jis jėgainės neuždarytų, ji veiktų toliau. Pasak direktoriaus, naudojant Rusijos dujas, daugmaž pusė Lietuvoje  suvartojamos elektros energijos gali būti pagaminta mūsų elektrinėse, pavyzdžiui, Kaune, Vilniuje, Elektrėnuose. Kitą pusę, išsprendus elektros tiltų problemas, tektų pirkti kaip gryną elektros energiją iš kaimyninių valstybių bei Ukrainos. Tarp pagrindinių galimų tiekėjų dominuoja Rusija.

Ignalinos atominės elektrinės vadovo Viktoro Ševaldino pastebėjimu, šiuo metu niekas nežino, kiek vartotojams kainuos elektros energija 2010 metais. Tačiau aišku, kad jos kaina bus gerokai didesnė.


Už elektros energiją mokėsime daugiau?


"Gali atsirasti labai daug veiksnių, dėl kurių šiuo metu tikslaus atsakymo negali būti. Kas bus 2010 metais? Kokios bus dujų, naftos kainos? Prognozuoti sunku, bet man atrodo, kad elektros kainos bus didesnės. Pirmiausia skirtųsi gamybos kaina", - portalui www.viskas.lt sakė  Ignalinos atominės elektrinės ekonomikos ir finansų direktorius  Eugenijus Grumskas.  Aiškumo dėlei jis pasiūlė palyginti tik dviejų jėgainių - Elektrėnų ir Ignalinos - elektros energijos gamybos kainas. "Skirtumą išvystumėte gana didelį. Pas mus šiuo metu vienos kilovatvalandės kaina - 6,58 cento. Kitais metais mūsų gamybos kaina netgi mažėja (taip nusprendė Kainų komisija) ir 2009 metais vienos kilovatvalandės kaina bus 6,11cento. O Elektrėnų jėgainė šiuo metu yra pasiekusi keliskart didesnę gamybos kainą", - pastebėjo Eugenijus Grumskas.

Tai, kad uždarius Ignalinos atominę jėgainę elektros energijos kaina pakils dvigubai, o gal net trigubai, neabejoja ir 56 savo gyvenimo metus Lietuvos energetikai skyręs Algirdas Stumbras. "Mokėsime ne mažiau kaip 60 centų už kilovatvalandę", - prognozavo nusipelnęs Lietuvos inžinierius, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys. Jo nuomone, ateityje kiekviena šalis stengsis pasinaudoti palankausia padėtimi, kuri susidarys rinkoje.   Kaip pavyzdį jis priminė Skandinaviją, kurią prieš kelerius metus buvo užklupusi itin šalta žiema.  "Užšąlus vandeniui Skandinavijos hidroelektrinės  nebegalėjo pakankamai prigaminti elektros energijos, tad pirko iš  Vokietijos po 11 euro centų (apie 40 lietuviškų centų) už vieną kilovatvalandę, kuomet vidutinė pardavimo kaina buvo dvigubai mažesnė. Ach, neturite energijos? Mokėkite visą kainą! Taip panašiai gali būti ir Lietuvoje, 2009 metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Nors, berods, prieš dvejus metus iš Rusijos gauta žinių, kad po Ignalinos jėgainės uždarymo žada nekelti kainų, išlaikys mūsų jėgainės  įkainius, bet... Gali atsitikti taip, kaip nutiko pavyzdyje su Skandinavija. Kodėl? Ogi todėl, kad per visą šį laiką turėjome ekonomiškai pasiruošti Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Bet to nepadarėme - kaip tas linksmas tinginys žiogas visą vasarą pradainavome. Mes Lietuvoje per aštuoniolika metų neįvedėme nė vieno  naujo kilovato galingumo. Nė vieno!", - piktinosi Algirdas Stumbras.

Milijardų reikalaujanti šalies ūkio šaka

Nusipelniusio inžinieriaus nuomone, gal ateityje iš Rusijos ir bus įmanoma sąlyginai pigiai pirkti elektros energiją. Taip, kaip dabar suomiams parduodama iš Leningrado atominės elektrinės - po 2 dolerio centus (panaši kaina ir Lietuvoje). "Bet suomiai, kaip mes, kelis sykius per dieną rusų "nekolioja". Ar Rusija mums parduos elektros energiją savikaina, ir kiek parduos, priklausys nuo to, kaip mes elgsimės. Jei mes norime  kaimyninę valstybę "kolioti" nuo ryto iki vakaro, sulauksime atitinkamos reakcijos", - įsitikinęs Algirdas Stumbras. Jam keisti kai kurių mūsų valstybės vyrų nuogąstavimai, kad, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, tapsime priklausomi nuo Rusijos. "Mes priklausėme ir dabar tebepriklausome nuo Rusijos, nes kurą mūsų elektrinė gauna iš Rusijos. Štai neseniai mūsų spaudoje pasirodė informacija, kad Lietuva, Latvija, Estija, Rusija ir Baltarusija rengia naują susitarimą, kuris  reglamentuos avarinio energijos rezervo palaikymą. Tai yra normalus sisteminis darbas. Jei dirbame sistemoje, turime susitaikyti su sistemos diktatu, veikti pagal jos taisykles", - pridūrė Algirdas Stumbras. Jam skaudu, kad mūsų šalies elektros energijos ūkiui atnaujinti nesukaupta rezervo. O jį buvo galima kaupti ne vienerius metus - tarkime, pakeliant elektros energijos kainas vartotojams. "Lietuva ir Estija
elektros energiją pardavinėja mažiausiomis kainomis. Tokių kainų nerasite niekur. Jei palyginsite, kiek pabrango maistas, daiktai, paslaugos, praregėsite, kad nuo tarybinių laikų elektra atpigo kelis kartus! Pavyzdžiui, vienas litras pieno kainavo 26 kapeikas (arba 6,5 kilovatvalandės), dabar - iki 3 litų (arba 10 kilovatvalandžių). Paimkime troleibuso bilietą: buvo 4 kapeikos (1 kilovatvalandė), dabar - 1,80 lito (6 kilovatvalandės). Anksčiau plaukų apsikirpimas kainavo 60 kapeikų (15 kilovatvalandžių), o dabar aš moku 14 litų (36 kilovatvalandes) už tuos kelis plaukus, kurie liko ant galvos. Vienas gyvenamojo ploto kvadratinis metras kainavo 6 tūkstančius kilovatvalandžių, dabar - 33 tūkstančius kilovatvalandžių. Tad kas  pabrango - elektros energija ar visos kitos prekės bei paslaugos? Esu anksčiau Kainų komisijai siūlęs pabranginti elektros kainą, bet sulaukiau atsakymo, o kaip žmonės išgyvens.Neseniai ir Gedimino Kirkilo  Vyriausybė neleido trimis centais padidinti elektros energijos kainos. Keista logika: kai pieno litras pabrango litu, Vyriausybės reakacija - tokie rinkos dėsniai; kai norima reaguoti į infliaciją ir elektros energiją pabranginti keliais centais, pradedama dejuoti, kad žmonės neišgyvens. Energetika - tokia šalies ūkio šaka, kur milijonais ar šimtais milijonų nieko nesukursi. Reikia milijardų. Vien naujas vienas blokas Ignalinai kainuos, minimaliai skaičiuojant, aštuonis milijardus litų. Milžiniški pinigai. Iš kur juos gauti? Seniai reikėjo pradėti kaupti kapitalą", - neslėpė susirūpinimo Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys Algirdas Stumbras.

Lietuva - Europos Sąjungos energetinė įkaitė?

Ateitis, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, rūpi ne vien mums, Lietuvos gyventojams. Akivaizdu, kad strateginės  paskirties objektas svarbus ypač kaimyninėms valstybėms. Ko daugiau tame rūpestyje - ūkiško pragmatizmo ar politinių tikslų - spręskite patys.
Skaitytojų dėmesiui - dviejų publikacijų, šiemet pasirodžiusių Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje, teiginiai, susiję su Ignalinos jėgaine.

Kremliaus ruporu vadintas politikos technologijų ir ryšių su visuomene specialistas Modestas Kolerovas atkreipė dėmesį, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas buvo pagrindinė Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sąlyga, tačiau iki šiol šis politinis sprendimas nesulaukė adekvačių ekonominių sprendimų. Lapkričio 24 dieną Sankt Peterburge vykusioje konferencijoje, skirtoje energetinio bendradarbiavimo Baltijose šalyse problemoms spręsti, kalbėjęs Modestas Kolerovas neatmetė galimybės, kad 2009 - aisiais uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos laukia energetinis bankrotas. Nuo 2009 metų mažiausiai iki 2014-ųjų, kol pradės, kaip planuojama, veikti naujoji Kaliningrado atominė elektrinė, viso Baltijos regiono laukia energetinio deficito periodas. Bet vėliau, Modesto Kolerovo pastebėjimu, Baltijos regione prasidės visa serija naujų atominės energetikos projektų. Jie aiškiai rodo, kad Lietuvos kaimynai nėra linkę laukti, kol vietoje senosios Ignalinos atominės elektrinės bus pastatyta nauja jėgainė. Kiekviena valstybė, siekdama išvengti  energetinio bado, suksis kaip išmanys: be jau minėtos Kaliningrado jėgainės, dar planuojama pastatyti kita - 2015 metais pradėsianti veikti Leningrado atominė elektrinė. O iki 2018 metų naują atominę jėgainę žadama paleisti ir Baltarusijoje. Tokiu atveju iki 2018 metų, kuomet,  kaip optimistiškai planuojama, turėtų pradėti veikti naujosios atominės elektrinės Lietuvoje pirmasis blokas, energetinis badas bus problema Lietuvai, bet ne kitoms jos kaimynėms Po to 2018-2019 metais pradės veikti atominė jėgainė Lenkijos šiaurėje, gal net ir Estijoje. Visa tai naujosios atominės elektrinės Lietuvoje projektą padarys niekam neįdomų ir nuostolingą.
Modesto Kolerovo nuomone, iki šiol Europos Sąjungos pastangos buvo nukreiptos į Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, bet ne Lietuvos energetiniam saugumui, tegu ir deklaruojamam, užtikrinti. Europos Sąjungai labiau rūpi ne Lietuva, bet kitkas - pavyzdžiui, senosios Europos energetinių pozicijų konsolidacija. Europos Sąjunga nieko nedaro, kad išgelbėtų Lietuvą iš energetinio bado artimuosius dešimt metų - nuo 2009 iki 2018 metų.

Šiame save gelbėjančių ir statysiančių savas atomines elektrines kaimynių kontekste naujosios atominės jėgainės statyba Lietuvoje tampa utopija, o pati Lietuva - Europos Sąjungos energetine įkaite, apibendrina Modestas Kolerovas.

Įžvelgia energetinio kolapso grėsmę

Baltarusijos spaudoje pasirodžiusiame politologo Jurijaus Ševcovo straipsnyje teigiama, kad Lietuva privedė save iki galutinės raudonos ribos. Pagrindinė problema, galinti jau 2009 metais destabilizuoti Rytų Europą, slypi Ignalinos atominėje elektrinėje. Nors pagal sutartį su Europos Sąjunga Ignalinos jėgainė turi būti uždaryta 2009 metais, dėl nesuprantamų priežasčių Lietuva tam nepasiruošusi. Artėja  energetinio kolapso grėsmė, perspėja Jurijus Ševcovas. Šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė gamina apie 70 procentų Lietuvai reikalingos elektros energijos, dalis jos eksportuojama į Latviją, Lietuvos jėgaine taip pat naudojasi Baltarusija bei Kaliningrado sritis. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir naudojant turimus rezervinius pajėgumus kitose Lietuvos elektrinėse, energijos deficitas sudarys apie pusę dabartinio vartojimo. Sunkumų pajus ir Latvija. Jurijaus Ševcovo nuomone, esmė yra ne pramonės likučių, likusių po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, krachas 2009 metų pabaigoje. Esmė yra pavojus, kurį pajus kiekvienas Lietuvos elektros energijos vartotojas. Tai gresia virsti gilia politine krize, galinčia peržengti netgi Lietuvos ribas. To išvengti, Jurijaus Ševcovo pastebėjimu, būtų galima paprastu techniniu sprendimu - į Lietuvą elektros energiją tiekti iš Ukrainos, naudojantis tranzitu per Baltarusiją. Politologas atkreipė dėmesį, jog artėjantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas sutapo su Vakarų bei Aleksandro Lukašenkos susitaikymo pradžia. Taip pat priminė šiemet Druskininkuose įvykusį Lietuvos ir Baltarusijos premjerų susitikimą. Tai buvo ilgametės diplomatinės blokados sulaužymas - iš Europos Sąjungos pusės. Pasak Jurijaus Ševcovo, Druskininkuose paaiškėjo, kad Lietuva savo naują jėgainę Ignalinoje pastatys 2-3 metais vėliau nei Baltarusija, kuri planuoja tai padaryti 2016-2018 metais. Tad Lietuva, taip pat ir Latvija turės iš ko pirkti elektros energiją.  Publikacijoje neatmetama galimybė, kad dalis Ignalinos atominės elektrinės kolektyvo pereis į naująją Baltarusijos jėgainę, kadangi ji greičiausiai bus statoma pagal rusiškas technologijas (kaip ir dabartinė Ignalinos atominė elektrinė).

Naujoji Lietuvos jėgainė bus statoma pagal Vakarų technologijas, greičiausiai bus pasirinktas prancūzų reaktorius AREVA. Tam reikėtų permokyti visą dabartinį Ignalinos atominės elektrinės personalą.  Jurijus Ševcovas, be kita ko, dar pateikia užuominą, kodėl Lietuvos Prezidentas susitikime su JAV prezidentu buvo Baltarusijos advokatas. Problema iš tiesų slypi rūpestyje: kas bus su Lietuva 2009 metais, jei prie ekonominės krizės, nepigių rusiškų dujų prisides dar ir bėdos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, daro išvadą politologas.

Audronė Gliožerienė

Ignalinos atominė

Antano Bunikio pieš.


Kategorijos: Finansai, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Skolų išieškojimas, antstoliai, bankroto administratoriai
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Mokesciu deklaracijos

Mokesčių deklaracijos

Mokesčių deklaracijų teikimas. Kokius mokesčius ir kaip privalo deklaruoti kiekviena įmonė? 

buhalterinės apskaitos programa

Geriausia buhalterinės apskaitos programa

Kaip išsirinkti geriausią buhalterinės apskaitos programą, kaip pritaikyti buhelterinę programą įmonei 

Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

Kaip teisingai atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų 

vmi

VMI paaiškina, kaip bus taikomos naujos GPM lengvatos

Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų 

Ką būtina žinoti apie pajamų deklaravimą?

Aktualiausi klausimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.  

Praktiniai papildomo NPD taikymo pavyzdžiai

Gyventojai sulaukia VMI priminimų pateikti deklaracijas dėl per didelio pasinaudoto NPD 

Supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka

A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją 

parama

Patvirtintos paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklės

Prašymai dėl paramos gavėjo statuso suteikimo bus priimami tik vieną kartą metuose. 

Pakeista „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo tvarka

Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventoju 

10 dažniausiai pasitaikančių klaidų deklaruojant pajamas

Gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų 

Mokesčių deklaracijos: atvejai, kada deklaracijų pateikimo terminas gali būti pratęstas

Jeigu pradėtas mokesčių mokėtojo patikrinimas, prašymai pratęsti tikrinamo laikotarpio tikrinamų mokesčių deklaracijų pateikimo terminus netenkinami 

Vasario 15 d. – svarbi diena mokesčių kalendoriuje

Pasikeitė kai kurių mokesčių deklaravimo ir mokėjimo terminai 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 6 ... 35
Audito, apskaitos ir teisinės paslaugos
Lakūnų g. 24, Vilnius
Telefonas: +370-5-2436498, Mobilus: +370-684-48887, El. paštas: info@avalue.lt
Žalų administravimas, turto vertinimas, sugadinto turto realizavimo, audito paslaugos
Žirmūnų g. 67A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2051433, Mobilus: +370-687-79970, El. paštas: info@financeproperty.eu
1 2 3 4 5 6 ... 35
1 2 3 4 5 ... 12
Kompanijų produkcija
Vidaus auditas
Vidaus auditas

Vidaus auditas

Apskaitos programa įmonėms
Apskaitos programa įmonėms

Įmonės apskaita, apskaita pagal dimensijas

Sandėlio inventorizacija
Sandėlio inventorizacija

Sandėlio inventorizacija

Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto apskaita

Ilgalaikio turto apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms
Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Buhalterinė apskaita įmonėms, įmonės buhalterinės apskait...

Kvalifikuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos

Buhalterinė apskaita, apskaitos tvarkymas, buhalterio pas...

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugas uždarosioms akcinėms ben...

Vyriausiojo buhalterio funkcija
Vyriausiojo buhalterio funkcija

Skirta įmonėms, turinčioms tik buhalterį – apskaitininką

Buhalterinės apskaitos tvarkymas
Buhalterinės apskaitos tvarkymas

UAB, VšĮ, IĮ buhalterinės apskaitos tvarkymas

Vyriausiojo buhalterio paslauga
Vyriausiojo buhalterio paslauga

Apskaitos politikos parinkimas, finansinių ataskaitų paru...

1 2 3 4 5 ... 12