Atsijungimas nuo šildymo sistemos graso nervų karu

Antano Bunikio pieš.

Ne vienas šalies gyventojas šildymo sezoną išgyvena su siaubu.
Šilumos kaina gyventojams didėja nuolat. Brangymetį itin skaudžiai jaučia nerenovuotų daugiabučių gyventojai.

Svarsto, ką daryti

Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos pateiktais duomenimis, Europoje centralizuotas šildymas yra kone išimtis, o ne beveik geležinė taisyklė - kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui, šildymo būdų pasirinkime centralizuotas šildymas Danijoje tesudaro 35 proc., Suomijoje - 27 proc., Vokietijoje - 6 proc., Estijoje - 28 proc., Latvijoje - 27 proc., Lenkijoje - 26 proc., Bulgarijoje - 11proc., o Lietuvoje - net 48 proc.
Natūralu, kad labiausiai nuo centralizuoto šildymo priklausantys Lietuvos gyventojai suka galvas, ką daryti.
Vieni jų, atsisakę išlaidavimo, taupo pinigus šildymo sezonui. Kiti ragina vienytis pilietinėms nepaklusnumo akcijoms. Treti ragina mūsų valdžią liberalizuoti atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos sąlygas ir svarsto, kaip savo butą galėtų apšildyti alternatyviais būdais.
Pastarųjų dėmesio negalėjo nepatraukti ne vieną mėnesį internete sklandanti anoniminė ir neva asmenine patirtimi paremta greito ir pigaus atsijungimo nuo šilumos tinklų schema.

Prasideda melu

Jos startas - sukčiavimas: praneši namo administratoriui, kad keisi radiatorius, todėl reikia išleisti skystį iš sistemos. Iš tiesų radiatoriai nupjaunami, stovai apšiltinami ir uždengiami gipso kartonu. Po to bute padidinamas elektros galingumas, įrengiamas elektrinis šildymas, boileris karštam vandeniui. Kai apie tai praneši šilumos tinklų bei namo administratoriams, reikia apsišarvuoti kantrybe - nebijoti grasinimų baudomis ir teismais, mat anksčiau ar vėliau nervų karas baigsis savavališkai nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungusiojo pergale.
Vis dėlto didžiulėje interneto bendruomenėje atsirado žmonių, skeptiškai vertinančių tokią neva sėkmingą atsijungimo schemą. Jų pastebėjimu, elektros energijos kaina didesnė nei šiluminės energijos. Tačiau brangu ne vien kainos, bet ir nervų karo prasme. Jei elektra užsimanytų šildytis keli butai, name gali pristigti elektros energijos įvado galios, žiūrėk, dar užsidegs kabeliai. O tai jau gresia nemalonumais ne vien iš kaimynų...

Ragina sukčiauti

Simptomiška, kad virtualioji atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos schema persikėlė į realųjį gyvenimą ir sukėlė tikrą audrą.
Nors minėtoji schema tebeklaidžioja po ne vieną interneto tinklalapį, dėl jos jau kliuvo Nacionalinei dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygai. Jos atstovai teigė turį bendrovės "Vilniaus energija" pareiškimą Teisingumo ministerijai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pareiškime nurodoma, kad Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos tinklapyje paskelbta informacija su atsijungimo nuo šildymo schema ne tik prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos ūkį ir klaidina vartotojus, tačiau ir tiesiogiai instruktuoja bei skatina gyventojus sukčiauti, pažeisti įstatymus bei išvengti atsakomybės. Be to, pasinaudojus minėta atsijungimo schema, būtų pažeistos bendrovės "Vilniaus energija" teisės ir interesai.

Visi arba nė vienas

Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Algimantas Miškinis pastebėjo, jog anksčiau būta ne vieno gyventojo, savavališkai atsijungusio nuo centralizuoto šildymo sistemos. Ypač dažnai taip pasielgdavo emigrantai: nupjauna radiatorius, ir išvyksta svetur uždarbiauti. Tačiau pastaruoju metu apie tokius atvejus A. A.Miškinis teigė negirdėjęs.
A. A.Miškinis internete tebeklydinėjančios atsijungimo schemos metodus prilygino banditizmui.
Jo įsitikinimu, daugiabutis namas - vientisas inžinerinis statinys. Todėl keisti šildymo būdą turi arba visi namo gyventojai, arba nė vienas. Kiekvienas kaimynas yra susijęs su kitais kaimynais.
Ši teiginį galėtų pailiustruoti Biržų gyventojų Audronės ir Rimanto Valeckų istorija. Prieš kelerius metus pasirinkę alternatyvų patalpų šildymo būdą, jį įsirengė pagal patvirtintą projektą, gavę kitų namo gyventojų ir šilumos tiekėjo sutikimus. Tačiau po kiek laiko biržiečių šeima sulaukė reikalavimo mokėti už namo šildymo sistemos vamzdynų priežiūrą bei už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Specialistų nuomone, realiausias kelias yra atsijungti visam daugiabučiui - taip, kaip daroma Vakarų Europos valstybėse. Žinoma, jei tą leidžia miesto šilumos ūkio planas. Jei neleidžia, galimas kitas variantas - įsteigti bendriją, pasistatyti kitą daugiabutį, kuriam miesto šilumos ūkio plane leidžiamas kitas šildymo būdas.
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos dažniausiai siejamas su daugiabučio renovacija. Rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas) šildymo būdas gali būti pakeistas, pavyzdžiui, įrengus vieno ar kelių namų šildymo katilų sistemą.

Priminė teisės aktus

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos prekių ir paslaugų priežiūros skyrius vedėja Nijolė Bugenienė priminė teisės aktus, reglamentuojančių vartotojų atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas).
Detali atsijungimo nuo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų tvarka nustatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 165-197 punktuose.
Skaitytojų dėmesiui pateikiame taisyklių punktus, reglamentuojančius atsijungimą nuo centralizuotos sistemos daugiabučio namo buto savininko iniciatyva.
Tam įgyvendinti prireiks ne vien daug laiko, kantrybės, bet ir nemažai pinigų.

Svarbūs taisyklių punktai

183. Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Prie šio prašymo pridedami šie dokumentai:
183.1. pastato savininko raštiškas sutikimas;
183.2. jeigu pastato savininkas nėra vienas asmuo, - visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendrasavininkių raštiškas sutikimas;
183.3. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio juridinio asmens išduotos techninės sąlygos;
183.4. savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų, apskaičiuotų pagal teisės akto [3.28] nuostatas, išklotinė;
183.5.įsipareigojimas pakeisti šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį dėl šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose;
183.6. įsipareigojimas sudaryti sutartį su pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų namų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo;
183.7. šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai;
183.8. įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui pagal priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose.
184. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo buto ir kitų patalpų savininko daugiabučiame name - buitinio šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje priima sprendimą dėl prašymo derinti šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą.
185. Jeigu dėl buto ir kitų patalpų savininko daugiabučiame name - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas.
186. Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo. Savivaldybės institucija turi teisę pratęsti šių taisyklių 184 punkte nurodyto sprendimo priėmimo 30 dienų terminą tiek dienų, kiek pareiškėjas vėliau pateikė šį dokumentą. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 dienų nuo prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje, ji priima sprendimą nederinti šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir jo norimo keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdo, neišduoda techninių sąlygų sąvado tiems darbams atlikti ir apie tai raštu informuoja pareiškėją.
187. Šilumos ar karšto vandens tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti šių taisyklių 185 ir 186 punktuose nurodytas technines sąlygas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo paraiškos įregistravimo priima sprendimą ir išduoda buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas (4 priedas).
189. Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų [3.3], [3.4], [3.5], [3.6], [3.7], [3.8], [3.9], [3.18], [3.19], [3.20] reikalavimus, išduotas atjungimo technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
190. Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo ir susijusių su atjungimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projekte privalo būti:
190.1. lyginamųjų šilumos nuostolių per išorines atitvaras ir vidines atitvaras, ribojančias svetimas gretimas patalpas, skaičiuotė;
190.2. jeigu lyginamieji šilumos nuostoliai per vidines atitvaras didesni už lyginamuosius šilumos nuostolius per išorines atitvaras, tuomet turi būti pateikiami jų rekonstravimo, sumažinančio lyginamuosius šilumos nuostolius, nustatytus teisės akte [3.8], iki neviršijančių per išorines atitvaras, brėžiniai;
190.3. rekonstruotų šildymo ar karšto vandens sistemų hidraulinio ir šiluminio režimų skaičiuotės ir jų rekonstravimo brėžiniai;
190.4. po rekonstravimo likusių šilumos ar karšto vandens įrenginių šilumos galia;
190.5. pastato bendrųjų šilumos nuostolių ir kitų šildymo ar karšto vandens sistemų charakteristikos, reikalingos buitinių vartotojų pasirinktam šilumos paskirstymo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus ar suderintus metodus, būdui realizuoti ir atsijungusio buto ar kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo mokėjimams už šilumą ar karštą vandenį, suvartotą pastato bendrojo naudojimo reikmėms, apskaičiuoti;
190.6. šilumos punkto įrenginių darbo režimo ir suderinimo po buto ar kitų patalpų atjungimo skaičiuotė ir prireikus jų rekonstravimo brėžiniai.
191. Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas gali atjungti savo šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginius šių taisyklių 190 punkte nurodyta tvarka, tik nepažeisdamas namo savininko, butų ar kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų. Norint atjungti dalį įrenginių šios namų šildymo ar karšto vandens sistemos rekonstruojamos vadovaujantis šių taisyklių III skyriaus nuostatomis, pareiškėjo lėšomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
192. Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki šių taisyklių 190 punkte nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą.
193. Baigęs šių taisyklių 190 punkte nurodytus darbus, daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą - pažymą bei teisės akte [3.3] nustatyta tvarka gauti pastato šilumos ar karšto vandens sistemų, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemomis išardymo ir (ar) kitų atjungimo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos ar karšto vandens tiekėjui.
194. Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą.
195. Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šių taisyklių 194 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos ar karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.
196. Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų.
197. Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens įrenginius atjungia pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą, šias taisykles ar kitus šiame skyriuje nurodytus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Audronė Gliožerienė

Visasverslas.lt

marius59

Klaidinantis straipsnis.Beje,aiškiai užsakytas "Vilniaus energijos".Šitas straipsnis mane paskatino atsijungti šiuo metodu nuo "Vilniaus energijos" ir bute. Gailiuosi,kad savo komercinį objektą tokiu būdu atjungiau tik užpernai.Permokėjau apie 40.000 lt per 5metus. Ką reiškia pažeisti bendrovės "Vilniaus energija" teisės ir interesai.O,kad mano interesai? Aiškiai užsakytas "Vilniaus energijos" straipsnis.Būtinai atsijungsiu.

2010-04-15 07:44