„Snoro“ krizei užsitęsus, smulkiesiems gali grėsti bankrotas

2011-11-22 19:06   Peržiūros : 87   Spausdinti


Aurelija Malakauskaitė
LTV „Šiandien"

Pramonininkai neatmeta, kad „Snoro" krizei užsitęsus, dalis smulkiųjų įmonių gali bankrutuoti, dalies prekių ženklų rinkoje gali nebelikti.


Sutrikus banko, kuriame sąskaitas, indėlius ar kitus kreditorinius įsipareigojimus turėjo apie 900 įmonių, veiklai, pramonininkai įmonių tarpusavio atsiskaitymams siūlo taikyti ypatingas sąlygas - force majeur. Tada vieni kitiems galėtų netaikyti jokių sankcijų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien".

„Snore" užšaldytos įmonių sąskaitos gali gerokai sutrikdyti statybininkų veiklą. Dar neatsigavusios po nekilnojamojo turto krizės statybų įmonės šiame banke ir skolinosi, ir pirko viešųjų pirkimų garantijas, ir indėlių sertifikatus, taip investuodami jiems užsakovų pervestus pinigus. Dabar statybininkai baiminasi, kad pritrūkę lėšų, vėl turės stabdyti pradėtus projektus.


„Jeigu nėra apyvartos lėšų, o jūs žinote, kad statybų sektorius treti metai iš eilės dirba nuostolingai, tad visumoje tų lėšų laisvų nėra. Ir jeigu jie neturėtų lėšų ir dar įšaldė tuos vienokius ar kitokius indėlius, tai padėtis labai sunki", - teigė Statybos įmonių asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.


„Jeigu dar porą savaičių užsitęs toks lėšų įšaldymas, tai bankrotas neišvengiamas, ypač - mažesnių įmonių", - tvirtino Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagiskas.


Pramonininkai pripažįsta, kad dalis įmonių sąskaitas „Snore" turėjo dėl didesnių šio banko palūkanų. Tačiau dalis buvo priverstos ten laikyti visus savo pinigus, nes iš kitų bankų negaudavo paskolų.


„Žinote situaciją: jeigu imi iš banko kreditą, bankas prašo, kad visas kitus produktus ir didžiąją dalį savo lėšų laikytum tam banke, iš kurio imi kreditą. Tai šiuo atveju tos įmonės, kurios dirbo su „Snoru", didžiąją dalį lėšų laikė „Snoro" sąskaitose. Ir tai šiandien yra didžioji problema", - kalbėjo S. Besagirskas.


„Mano žiniomis, kiti komerciniai bankai tikrai yra nusiteikę labai lanksčiai spręsti buvusių ar vis dar tebeesamų „Snoro" klientų tokio pobūdžio problemas", - tvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.


Nepaisydami ministrės raminimo, kai kurie pramonininkai siūlo lengvinti bent jau tarpusavio atsiskaitymus - pripažinti sutartyse numatytą galimą force majeur, kuris gelbėtų nuo sankcijų.


„Sulaukėme šiandien pasiūlymo, kad būtų paskelbtas force majeur - juridinis aktas, kurio pasekmėje įmonės dėl tarpusavio atsiskaitymų galėtų neskaičiuoti baudų, delspinigių ir pan.", - teigė einantis Pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas Gediminas Rainys.


O kai kurie turintieji „Snore" neapdraustų indėlių niekaip nenori susitaikyti, kad bus paskutinieji kreditorių sąraše.


„Visiems indėlininkams turi būti grąžinama vienoda proporcija to turto, kiek jo bus, o jau draustiems indėlininkams, kiek neužteks, turėtų vyriausybė iš Draudimo fondo grąžinti", - sakė

įmonės „Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas.


„Jeigu kiti kreditoriai siūlo, kad tiesiog valstybė prisiimtų įsipareigojimus, susijusius su jų kreditoriniais reikalavimais, tai labai aiškiai noriu pasakyti, kad tai reiškia, kad valstybė ant visų mokesčių mokėtojų turėtų permesti vienu ar kitu būdu - arba didesnius mokesčius, arba didesnę skolą - keletą milijardų litų, kas nežinau, ar kitiems mokesčių mokėtojams būtų priimtinas sprendimas", - kalbėjo I. Šimonytė.


Atsiskaitymas su indėlininkais priklausys nuo „Snoro" turimo turto, todėl dalyvauti jo vertinimo procese panoro ir dalies klientų įsteigta Indėlininkų ir kreditorių asociacija.


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 6 7 ... 9

A. Tumėno g. 4, 6 aukštas, Vilnius
Mobilus: +370-670-07061, El. paštas: info@capitalia.lt

Pamėnkalnio g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2644800, El. paštas: info@medbank.lt

Žemaitės g. 21, Vilnius
Telefonas: +370-609-97638, Mobilus: +370-683-05204, El. paštas: reklama@nordecum.lt

Naugarduko g. 100, Vilnius
Mobilus: +370-661-06300, El. paštas: laura.puidokaite@provident.lt

Konstitucijos pr. 20A, Vilnius
Telefonas: 1884, El. paštas: info@swedbank.lt

Lvovo g. 25, Vilnius
Mobilus: +370-650-08888

Jonavos 254a, Kaunas
Telefonas: +370-37-210888, El. paštas: info@smscredit.lt

., Lietuva
Mobilus: +370-699-42787, El. paštas: info@alfakreditas.lt

Dariaus ir Girėno g. 5, Anykščiai
Telefonas: +370-381-59290 , El. paštas: anyksciai@lku.lt

Algirdo g. 19 - 504, Vilnius
Telefonas: +370-5-2131617, Mobilus: +370-640-44877, El. paštas: info@skubuskreditas.lt
1 2 3 4 5 6 7 ... 9