Išlepusi Europa nepaiso krizės

2010-05-13 09:30   Peržiūros : 109   Spausdinti


Susimetusi 750 mlrd. eurų Europa nusipirko šiek tiek laiko. Tačiau Senasis žemynas taip ir neišmoko krizės diktuojamos pamokos: negalima leisti daugiau negu uždirbi.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) narių ir jų gyventojų gyvena plačiau nei gali. Viešojo sektoriaus skolos auga, valdžios deficitas didėja. Politikos apžvalgininkams ir ekonomikos ekspertams tenka konstatuoti: Europos gyventojai ir politikai yra nepasirengę neišvengiamai užklupsiantiems ekonominiams sunkumams. Iki šiol pasaulis atrodė puikiai subalansuotas: JAV - didžiausia karinė galia, Kinija - sparčiai besivystanti ekonominė galia, o Europa - gero gyvenimo didžioji galia. Europa atsistatydino iš pasaulinės imperijos pareigų, bet jai vis dar liko gražiausi miestai, skaniausias maistas ir vynas, turtinga istorija ir ilgiausios atostogos. Nė vienas europiečių neatkreipė dėmesio, kad ši didžioji strategija turi trūkumą - Europa negali sau leisti tokios prabangios "senatvės".

Lotynų Amerikos ateitis?

Graikijos finansinė krizė - tik vienas, tiesa, gana ekstremalus pavyzdys, atspindintis didžiulę Europos bėdą. Investuotojai nervingai seka augančias skolas ir biudžeto deficitą Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje. Neatsparios yra ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija bei Vokietija. Italijos skola siekia 115 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Maždaug 20 proc. jos būtina sumažinti per šiuos metus. Jungtinės Karalystės biudžeto deficitas padidėjo iki 12 proc. BVP - tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Prancūzai jau 30 metų nėra suformavę subalansuoto biudžeto.

Diržus lengviau susiveržti valstybėms, dar menančioms skurdą, kurį lydėjo nepaaiškinami ir nestabilūs ekonominiai šuoliai. Airija ir Latvija jau nurijo nemalonią graužatį susimažinus pensijas ir algas. Tačiau, kaip rodo Atėnų riaušės, ne visi europiečiai taip stoiškai reaguoja į išlaidų mažinimą. Kai kuriems atrodo, kad nemokama sveikatos priežiūra, dosnios bedarbių pašalpos ir ankstyvos pensijos yra jų fundamentalios teisės. Tačiau analitikai įspėja: jei Europa nesusiims, žemyne, tikėtina, prasidės bankų griūtis, o valstybės nebepajėgs vykdyti finansinių įsipareigojimų. Daugelio europiečių akimis, Europoje toks scenarijus neįmanomas. Juk taip nutinka tik Lotynų Amerikoje!

Lyg draudimo bendrovė ES menama galia ir dydis suteikė netikrą saugumo iliuziją.

Briuselis vėliau į ES įstojusioms valstybėms iš Pietų ir Rytų atrodė lyg patikima draudimo bendrovė. Ir Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy, ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo apie Europą, kuri "apsaugo". Buvo tikima, kad 27 narių Sąjunga pakankamai didelė, kad apsaugotų unikalų Europos socialinį modelį nuo globalizacijos grėsmių.

"Bendra rinka su iš dalies bendra valiuta įkurta žemyno dydžio ekonominėje zonoje, turinčioje labai daug gyventojų; tačiau nebuvo įsteigta Europos institucijų, kurioms pakaktų galių efektyviai valdyti narių ekonomines politikas", - pabrėžė vokiečių filosofas ir sociologas Jurgenas Habermasas.

Daugelis rinkėjų mano, jog finansinė pasaulio krizė tik įrodo, kad globalizacijai ir Europai - ne pakeliui. Tam pritaria ir dauguma politikų. Štai N.Sarkozy prieš porą mėnesių pasmerkė automobilių kompanijos "Renault" planus naują modelį gaminti Turkijoje: "Man nepriimtina, kad Prancūzijoje parduodami automobiliai gali būti pagaminti užsienyje."

ES prezidento Hermano Van Rompuy nuomone, kol globalizacija atrodė tik ekonominė, europiečiai jautė, jog gali gauti iš to naudos. Bet dabar žmonės bijo, kad nevaldoma konkurencija atims iš jų darbus ir sumažins gerovės valstybę. Labiausiai "psichologiškai išsekę" yra Prancūzijos gyventojai. 56 proc. šios valstybės piliečių pareiškė, jog iš dalies arba labai tikėtina, kad jie galiausiai taps benamiais. Europiečiai nemėgsta rizikuoti ir nori turėti garantiją dėl ateities. Jie mažiau investuoja nei amerikiečiai, nors paslapčia į kojinę krauna pinigus juodai dienai. Pavyzdžiui, jokia kapitalo rizika negresia net trims ketvirtadaliams prancūzų lėšų.

Mažiausiai prieš Europos valstybių taupymo planus protestuoja labiausiai nuo krizės nukentėję europiečiai: jauni žmonės, sunkiai randantys darbą, imigrantai ir laikini darbuotojai. Garsiausiai rėkia tie, kurie dirba visu etatu: Ispanijoje - nenorintieji, kad pensinis amžius būtų pailgintas iki 67 metų, Graikijoje - valstybės tarnautojai, ginantys savo teisę į dosnias pensijas, Prancūzijoje - oro uostų dispečeriai, dirbantys vos 100 dienų per metus ir gaunantys įspūdingus atlyginimus.

         


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 ... 5 6 7 8 9

Maironio g. 19 -21, Šilalė
Telefonas: +370-449-74094, Mobilus: +370-650-56888, El. paštas: sku@lku.lt

H. Manto g. 6A, Klaipėda
Telefonas: +370-46-256558 , Mobilus: +370-655-60174 , El. paštas: info@svyturio.lt

L. Petravičiaus a. 4A, N. Akmenė
Telefonas: +370-425-52756, El. paštas: kutv@lku.lt

Laisvės al. 80/Maironio g. 26, Kaunas
Telefonas: +370-37-395550, +370-37-395524, Mobilus: +370-686-74002, El. paštas: info@ubrkv.lt

Vilniaus g. 35/3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2745300, El. paštas: info@unicreditbank.lt

Labdarių g. 4-10, Vilnius
Telefonas: +370-5-2000555, El. paštas: info@viasms.lt

Ausieniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav.
Telefonas: +370-528-26487, El. paštas: kuvt@lku.lt

Ulonų g. 5, Vilnius
Telefonas: +370-5-2773174, El. paštas: info@vku.lt

Bažnyčios g. 11, Šakiai
Telefonas: +370-345-60446, El. paštas: kuzb@lku.lt
1 ... 5 6 7 8 9