Ekonomistas: pinigai sparčiai emigruoja iš Lietuvos

2011-10-26 09:25   Peržiūros : 83   Spausdinti


Lietuvos krantus pasiekė nauja pinigų emigracijos banga: per aštuonis 2011 metų mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų, ir nors pinigų migracijos mastas dar neprilygsta prieš ekonominį nuosmukį buvusio lygio, tendencijos rodo, kad ateityje pinigų emigracija tik spartės.


Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti. Mainais į tolimojo Sibiro platybėse išgaunamus naftos ir dujų išteklius kasmet iš Lietuvos iškeliauja keliolika milijardų litų. Turėdama silpnai išvystytą pramonę Lietuva turi mažai ką pasiūlyti mainais į importuojamus energetinius resursus, tad prekyba su Rusija vien 2010 metais kiekvieno Lietuvio piniginę paplonino kiek daugiau negu trimis tūkstančiais litų.
Nesugebėdama pati pasigaminti aukštųjų technologijų pramonės gaminių, Lietuva yra privesta juos importuoti iš stiprią pramoninę bazę turinčių Europos valstybių tokių kaip Vokietija, Italija ar mūsų kaimynė Lenkija. Maža to, keli milijardai litų iš Lietuvos iškeliauja į Kiniją, kuri tiesiog užvertė Lietuvos rinką itin pigiomis prekėmis: vien 2010 metais Lietuva iš Kinijos importavo 15 kartų daugiau prekių, negu eksportavo į Kiniją.


Istorinė patirtis rodo, kad pinigai nemėgsta Lietuvos: atgavus nepriklausomybę beveik kiekvienais metais Lietuvą palikdavo daugiau pinigų negu į ją atvykdavo. Išimtis buvo 2009 - 2010 metai, kai kritusios importuojamų energetinių resursų kainos bei sumažėjęs automobilių ir kitų pramonės gaminių importas leido Lietuvai trumpam pakreipti pinigų migracijos kryptį.
Importuoti automobiliai ilgainiui tampa metalo laužu, kiniškos prekės ilgainiui sulūžta, o nafta ir dujos išsisklaido ore pro automobilių išmetamuosius vamzdžius bei apykiaures daugiabučių sienas. Tuo tarpu, skolos, už kurias visos šios gėrybės buvo nusipirktos, laikui einant niekur neišsisklaido, o, atvirkščiai, auga ir kaupiasi.


Galime tikėtis, kad problema išsispręs savaime, tačiau šiuo metu Graikijoje ir kitose periferinėse euro zonos šalyse vykstantys įvykiai rodo, kad tokia „gyvenk šia diena" strategija galų gale prieina liepto galą. Štai Lietuvos skola užsieniui šiuo metu jau siekia 40 milijardų litų arba 12 tūkstančių litų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Vien tik 2010 metais palūkanų mokėjimai už šią skolą kiekvieno Lietuvio kišenę palengvino kone 400 litų, kas sudaro apie pusę vidutinių mėnesinių pajamų. Šiuo metu Lietuvos gyventojas turi dirbti vidutiniškai 15 dienų vien tik norėdamas sumokėti palūkanas užsienio kreditoriams. Nesugebėdama pakreipti pinigų emigracijos srauto, Lietuva negalės užtikrinti tvaraus ekonomikos augimo ir neišvengiamai klos pamatus naujam diržų veržimosi laikmečiui.


Norėdama sustabdyti pinigų emigraciją, Lietuva turi pati imtis iniciatyvos ir susitvarkyti savo kiemą. Pasaulinis ekonomikos augimas nei nuosmukis nepadės išspręsti Lietuvos problemų. Augant pasaulio ekonomikai didės energetinių žaliavų kainos, dėl kurių vis didesnė dalis pinigų emigruos į rytus, taip dar pablogindama Lietuvos padėtį. Alternatyviai, nauja pasaulinės ekonomikos recesijos banga privers Lietuvą dar labiau veržtis diržus, dėl ko Lietuvos krantus užpils kita - gyventojų emigracijos banga.


Būtent užsienyje dirbančių gyventojų siunčiami į tėvynę pinigai kiek pagerina bendrą pinigų migracijos saldo, tačiau toks sprendimas yra trumpalaikis, nes sukūrę šeimas ir įsikūrę svečiose šalyse emigrantai bus vis mažiau linkę siųsti pinigus Lietuvoje pasilikusiems tautiečiams. Mažai tikėtina, kad artimiausiu laiku Lietuvoje bus atrasti nauji naftos telkiniai ar kaip grybai po lietaus pradės dygti naujos naftos perdirbimo, trąšų ar automobilių gamyklos, tačiau pastangos siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą ilgainiui turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.


Siekiant paskatinti eksportą, Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Vengrijos ar Slovakijos viliojant investicijas į aukštųjų technologijų pramonę ir eksportuojančias įmones. Mūsų įmonių sėkmės istorijos rodo, kad Lietuvoje yra neblogos sąlygos vystyti panašų verslą. Lietuva taip pat galėtų pasimokyti iš savo Baltijos kaimynių ir aktyviau plėtoti paslaugų eksportą. Turėdama gerai išvystytą interneto ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, Lietuva gerokai mažiau eksportuoja kompiuterinių bei informacinių paslaugų negu šiaurinės Baltijos kaimynės. Lietuviai galėtų imti pavyzdį ir iš Pietryčių Azijos šalių - aktyviau remti patentų bei licencijų įsigijimą ir mažiau laiko gaišti išradinėjant lietuvišką. Lietuva turėtų formuoti eksportui palankią mokesčių sistemą. Tam reiktų mažinti darbo jėgos ir kapitalo bei didinti vartojimo ir turto apmokestinimą.


Skandinavijos šalys - puikus pavyzdys kaip galima mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių importo. Didesnis vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimas Lietuvai leistų vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurtų naujas darbo vietas, taip sumažindamas gyventojų emigraciją, bei apribotų importuojamų dujų ir naftos kiekius, taip sumažindamas pinigų emigraciją į rytus.

Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva" ekonomistas

 


Kategorijos: Finansai, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 ... 5 6 7 8 9

Maironio g. 19 -21, Šilalė
Telefonas: +370-449-74094, Mobilus: +370-650-56888, El. paštas: sku@lku.lt

H. Manto g. 6A, Klaipėda
Telefonas: +370-46-256558 , Mobilus: +370-655-60174 , El. paštas: info@svyturio.lt

L. Petravičiaus a. 4A, N. Akmenė
Telefonas: +370-425-52756, El. paštas: kutv@lku.lt

Laisvės al. 80/Maironio g. 26, Kaunas
Telefonas: +370-37-395550, +370-37-395524, Mobilus: +370-686-74002, El. paštas: info@ubrkv.lt

Vilniaus g. 35/3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2745300, El. paštas: info@unicreditbank.lt

Labdarių g. 4-10, Vilnius
Telefonas: +370-5-2000555, El. paštas: info@viasms.lt

Ausieniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav.
Telefonas: +370-528-26487, El. paštas: kuvt@lku.lt

Ulonų g. 5, Vilnius
Telefonas: +370-5-2773174, El. paštas: info@vku.lt

Bažnyčios g. 11, Šakiai
Telefonas: +370-345-60446, El. paštas: kuzb@lku.lt
1 ... 5 6 7 8 9