Kaip bankinis procentas padėjo ir padeda užkariauti Lietuvos ūkį?

2009-02-23 10:30   Peržiūros : 36   Spausdinti


Pinigai

Pasaulis valdomas ekonominėm priemonėm, o kovos įrankiais yra pinigai ir bankinis procentas, didelės kainos ir nelygios mainų sąlygos.

Didžiausia dalis valstybę destabilizuojančių veiksmų sutelkta finansų sistemoje.

Valstybių pasiskirstymas pagal žmonių pragyvenimo lygį į turtingas ir neturtingas yra nulemtas jų finansinės priklausomybės.

Įsiskolinimas valstybių bankų monopolijoms padidėjo nuo 300 milijardų 1970 m. JAV dolerių iki 573 milijardų JAV dolerių 1980 m., virš 1350 milijardų JAV dolerių 1990m ir virš 2000 milijardų JAV dolerių 2000 m.

Valstybių užsienio skolos yra viena iš pagrindinių silpnos ekonominės plėtros ir gyventojų ekonominio pajamingumo nepakankamo didinimo priežasčių, kadangi nežymi dalis šalies gyventojų savo turtus didina daugumos sąskaita.

Kai kuriose šalyse šis santykis prilygsta (30/70 arba 20/80).

Kodėl pinigai tampa destabilizatorium, jeigu jie yra prekių mainų priemonė, mokėjimo, kaupimo, vertės mato ir pasaulinių pinigų priemonė?

Pinigai tampa stabdžiu, kai jie patenka į rankas turtuolių, kurie jų į cirkuliaciją negrąžina ir nepatenka į rankas tų, kuriems jų reikia.

Dabar Lietuvoje vartotojams nepatenka 65 proc. piniginių išteklių, tiek pat nenuperkama vartojimo ir gamybos priemonių, tiek pat turime mažiau apyvartinių lėšų.

Kodėl taip vyksta?

Pinigai yra prekė, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmenį ir esanti nuosavybėje vienintelio savininko-valstybės.

Valstybė suteikia patikėjimo teisę privačiam bankui vykdyti pinigų funkcijas, tačiau ne savo turtėjimo, o valstybės turtinimo tikslais.

Kyla klausimas, kodėl valstybė imdama paskolas iš privačių bankų, disponuojančių patikėjimo teise pinigais, moka didžiules palūkanas ir tuo pačiu vykdo biudžeto lėšų pervedimus į privačių asmenų, tai yra bankų savininkų sąskaitas.

Ar tokia tvarka neprisideda prie ūkio destabilizavimo?

Koks bebūtų palūkanų dydis, jis auga nes 1 proc. metinių palūkanų padvigubėja per 70 m., 3 proc. - kapitalas padvigubėja per 24 m. ir 6 proc. - kapitalas padvigubėja per 12 m.

Be to mes mokame palūkanas ne tik tada, kai imame kreditą, bet ir tada, kai perkame prekę ar paslaugą, kurios pagaminimui ar realizavimui buvo imti kreditai.

Kas yra kreditiniai pinigai ir kas kuria palūkanas?

Palūkanos, tai vertės dalis, paimta iš gamintojų, sukūrusių pridedamąją vertę ir pasidalijusių su šios produkcijos pardavėjais bei kreditoriais.

Kokį vaidmenį atliko bankininkas, suteikęs paskolą gamybininkui ar prekybininkui?

Kredito grąžinime ir palūkanų mokėjime dalyvauja gaminio pirkėjas, kurios pagaminimui reikalingai įrangai ar žaliavoms buvo imtas kreditas.

Vadinasi kiekvienas gyventojas tampa tiek paskolos gražintoju, tiek palūkanų mokėtoju.

Kaip rodo paskaičiavimai kiekvienas žmogus pirkdamas prekę arba paslaugą pusę kainos perduoda kreditoriui ekonomiškai stipriose šalyse, o ką kalbėti apie šį santykį ekonomiškai silpnose šalyse tokiose, kaip Lietuva, kur įmonės turi didelius bankams įsiskolinimus.

Kreditiniai pinigai mokesčiuose už vandenį sudaro-36-38 proc., šildymo sistemoje - 57 proc., o bendrai vartojimo reikmenų kainose apie 50 proc.

Pakeitus šią turtuolių turtinimo sistemą kiekvienas žmogus galėtų įsigyti prekes ir paslaugas dvigubai pigiau ir būtų dvigubai turtingesnis.


Kaip bankinis procentas padėjo ir padeda užkariauti Lietuvos ūkį?

Krizės išdavoje mažėja visų gamintojų piniginės lėšos ir gyventojų piniginės atsargos.

Kad nebūtų sustabdyta gamyba, įmonių vadovai pradeda imti paskolas arba įrangą už kreditines lėšas tai yra perka įrangą lizingu.

Bankai didina palūkanas, o darbo užmokesčio dalis gaminio kainoje mažėja nuo 20-30 proc. iki 7-9 proc. arba palikus tą patį darbo užmokestį, mažinamas dirbančiųjų skaičius, auga nedarbas.

Esant didesniam nedarbui atsiranda galimybė mažinti darbo užmokestį nes didėja darbo jėgos pasiūla ir krenta jos kaina.

Taip vyksta perpumpavimas piniginių lėšų iš įmonių ir gyventojų sąskaitų į bankus.

Sumažėja darbo užmokesčio procentas prekės kainoje automatiškai 2-3 kartus tuo pačiu sumažindamas gyventojų perkamąją galią.

Kartu įmonės gauna mažiau tiek pat apyvartinių lėšų, kas stabdo net paprastąją reprodukciją.

Finansų organizavimo pokyčiai, lemiantys sistemos pastovumą:

Valstybė turi mažinti savo išlaidas idant būtų galimybė mažinti juridiniams ir fiziniams asmenims mokesčių naštą.

Visų rūšių mokesčių mokėjimas turi būti vykdomas tik gavus mokesčių mokėtojui pajamas.

Bankai turėtų užsiiminėti ne savęs turtinimu, tai yra pelnų didinimų, pirmoje eilėje dalyvauti gamybinio bei komercinio sektorių išvystyme, aptarnauti juos kreditais, nustatyti laisvesnius grąžinimo terminų grafikus, priklausančius nuo įmonės ūkinių rodiklių, o negamybiniame sektoriuje skirti mažaprocentinius kreditus kultūrai, mokslui, švietimui ir negamybinei infrastruktūrai kurti.

Pinigų stabilumui užtikrinti labai svarbūs atsiskaitymai negrynaisiais pinigais.

Tai padidina apskaitos patikimumą, vykdomą ne tik panaudotų pinigų, bet ir atliktų veiksmų kontrolei.

Lietuvos ūkio nestabilumo problemos iššauktos bankų veikla neracionaliai panaudojant vidaus pinigines lėšas, bei nepamatuotai pritrauktas per daug dideles iš užsienio.

Kreditinės lėšos buvo skiriamos ne gamybinio sektoriaus vystymui, kur kuriama nauja vertė, o komercinio ir gyvenamojo fondo įsigijimui, kuriame vykdomas asmeninis kaupimas.

Kreditai ir palūkanos yra ne kas kita, kaip ateities išlaidos.

Neskubėkim jų daryti.

Bankų priežiūros problema yra politinė, o ne techninė.

Kiekvienai pagrindinei finansinės struktūros šaliai jų bankai yra svarbūs "nematomo" eksporto tiekėjai, galintis sėkmingai prisidėti prie nacionalinio mokėjimų balanso.

Jeigu valstybė nesuvokia arba pavėluotai suvokia pavojus, slypinčius nereguliuojamose valiutų rinkose, bijo uždėti savo bankams ir finansinėms rinkoms bankinių taisyklių ir apribojimų naštą, galinčią paveikti konkurenciją dėl verslo, žinoma, neišvengia mokėjimų disbalanso.

Ekonomikos mokslų daktarė M. Rastenytė


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos, Skolų išieškojimas, antstoliai, bankroto administratoriai
Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Dėl skolų atgavimo verta pakovoti ir teisme

Kaip teisingai užpildyti vekselį ir kaip atgauti pinigus, jeigu skolinimo faktą patvirtinantis aktas nebegalioja.  

PVM sąskaita - faktūra

Teismų praktika dėl PVM sąskaitos – faktūros, skolų suderinimo akto reikšmės sutartiniuose santykiuose. 

Ką daryti, kai bankrutuoja kelionių organizatorius?

Pastarieji įvykiai su "Star1 Airlines" ir gąsdina, ir verčia pasidomėti savo, kaip kliento teisėmis. 

Corbis nuotr.

Skaičius teisingas. Bet juo dangstoma NETIESA

Ar tikrai mes skolinimosi mąstais atsiliekame nuo kaimyninių šalių ir vos ne nuo visos Europos.  

Antano Bunikio pies.

Keli patarimai norintiems išlįsti iš krizės sausiems

Išsigelbėjimo šiaudas: aktyvūs pardavimai, nestandartiniai, konkurentus pranokstantys rinkodaros sprendimai ir reklama.  

Corbis nuotr.

DEŠIMT (10!) klausimų Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams

KLAUSIMAI IR KLAUSIMĖLIAI Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams (Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, kitų bankų atstovams).  

Corbis nuotr.

Kodėl nederėtų didinti PVM tarifą nuo 2009 m.?

Analitinis tyrimas: PVM tarifo didinimas būtų efektyvus tik nuo 2010 metų. 

Stock.xchng nuotr.

Pensijų fondai nenori pasiduoti

Pensijų fondai pasirengę sukelti vos ne pasaulinį skandalą dėl to, kad tiesiog iš dangaus, o tiksliau iš "Sodros' plūstantys milijonai ir milijardai ima sprūsti iš jų godžių rankų. 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai vartojimo paskoloms taiko 20 proc. palūkanas

Bankai lengva ranka pinigų nebedalina: neseniai buvo padidinta ir būsto paskolų marža. 

Rinkimų naktis: B. Obama su šeima

JAV prezidento rinkimai rinkas nuspalvino žaliai

Iš novatoriškojo B. Obamos investuotojai tikisi permainų, kurios padėtų JAV ekonomikai išlipti iš duobės. 

Stock.xchng nuotr.

Rusiškoji recesija

Kas liko iš Rusijos ekonomikos stebuklo. Naujasis Rusijos ekonomikos portretas. 

Antano Bunikio pies.

Kliūčių įsigyti naują būstą - vis daugiau

Ar tiesa, kad pasaulinės krizės akivaizdoje nekilnojamajo turto pigimu yra suinteresuoti ir mūsų šalyje veikiantys bankai? 

Stock.xchng nuotr.

"The Guardian": atrado finansų krizės kaltininkus

Pasaulinę finansų krizę galėjo sukelti analitikai, kurie kuria programas biržose naudojamiems kompiuteriams.  

Azijos akcijų rinkoje - pagrįsta panika

Panika dėl recesijos smukdo Azijos akcijų rinką

Žmonės panikuoja, jog pasaulio valstybių pastangų kovoti su krize gali nepakakti. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Utenos aps.


1 2

Kauno g. 19, Utena
Telefonas: +370-389-50738, El. paštas: l.jankauskas@antstoliai.lt
1 2
1 2
Kompanijų produkcija
Skolų atsiradimo prevencija
Skolų atsiradimo prevencija

Skolų atsiradimo prevencija

Skolų išieškojimas
Skolų išieškojimas

Skolų išieškojimo paslaugos

Skolų išieškojimas Lietuvoje
Skolų išieškojimas Lietuvoje

Skolininkų paieška, skolininkų talpinimas į duomenų bazes...

Atstovavimas bankroto, restruktūrizavimo procedūrose

Teisinės paslaugos inicijuojant, vykdant bei prižiūrint į...

Skolų išieškojimas

Konsultacjos, praktiniai patarimai skolų išieškojimo klausim...

Dalyvavimas nemokumo procese

Dalyvavimas nemokumo proc...

Sąskaitų administravimas

Sąskaitų administravi...

Skolų išieškojimas teismo keliu

Skolų išieškojimo paslau...

Ikiteisminis skolų išieškojimas

Skolų išieškojimo paslau...

Skolų išieškojimas

Paslaugos skolų išieškojimo klausim...

1 2