Nusižudžiusio verslininko įmonėje sūnėnas plovė milijonus

Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Už sukčiavimą stambiu mastu ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą nuteistas verslininkas Paulius Gureckis. Teismas jam skyrė baudą su turto konfiskavimu. P.Gureckis yra nusižudžiusio garsaus Kauno milijonieriaus, buvusio vienos stambiausių Kauno statybos bendrovės "Mitnija" vadovo Antano Gureckio sūnėnas.

Iki 2006 metų, kai UAB "Mitnijos" akcijas nusipirko "MG Baltic Investment", A.Gureckio šeima valdė 82,8 proc. "Mitnijos" akcijų. UAB "Mitnija" ir A.Gureckis kartu valdė tuometę AB "Vilniaus metalas", kurios generalinis direktorius buvo jo sūnėnas Paulius Gureckis.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad PVM buvo grobstomas 2002-2004 metais, kai bendrovė priklausė A.Gureckiui, o jos vadovas buvo jo sūnėnas. Ilgainiui AB "Vilniaus metalas" pakeitė pavadinimą į "Vilmetą". Teisme P.Gureckis kaltu prisipažino iš dalies. Jis neneigė, kad buvo steigiamos fiktyvios bendrovės, kurios faktiškai jokios veiklos nevykdė. Pasak kaltinamojo, įmonės padėtis nebuvo gera, tad reikėjo turėti grynųjų pinigų. Esą mokant grynaisiais pinigais, visos paslaugos ir darbo įrankiai kainuodavo gerokai pigiau.

Pinigų išgryninimo paslaugas, P.Gureckio teigimu, jam pasiūlė pažįstamas UAB "Vilniaus stogai" direktorius Vytautas Radzevičius. Jis pateikdavo kitų bendrovių sąskaitas faktūras, kuriose būdavo įrašyta, kokias paslaugas ar prekes jos suteikė "Vilmetai", nors realiai niekas nebuvo teikta. Kaltinamasis šias sąskaitas pasirašydavo ir pervesdavo pinigus.

Po to viskas vykdavo pagal gerai žinomą schemą. Kiti asmenys paimdavo pinigus iš bankų, o V.Radzevičius juos grąžindavo P.Gureckiui, sau ir kitų asmenų paslaugoms apmokėti pasilikdamas apie 15 proc. nuo sumos. Siekiant išgryninti pinigus buvo pristeigta nemažai fiktyvių bendrovių: "Somtaras", "Jursitus", "Odelitas", "Justidus" ir kt. Šių įmonių direktoriais dažniausiai buvo skiriami užsieniečiai iš Kaliningrado srities. Jų atvykimu į Lietuvą ir bendrovių perregistravimu rūpindavosi Eduardas Leoško, prieš tai suderinęs su V.Radzevičiaus pažįstamu Sergejumi Kozlovu. E.Leoško naujai įsteigtų bendrovių direktoriai parašydavo įgaliojimą tvarkyti įmonių finansinius reikalus, perduodavo antspaudus, bankines korteles ir neužpildytus finansinius dokumentus.

Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad "Vilmeta" padengė įsiskolinimus valstybei, tačiau kartu pabrėžė, kad padaryti nusikaltimai yra sunkūs. Už sukčiavimą itin stambiu mastu, suklastotų dokumentų panaudojimą paprastai skiriama gana griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau P.Gureckis iki šiol nebuvo teistas, augina nepilnametį vaiką, tad griežčiausia bausmė jam skirta nebuvo. Kaltinamasis privalės sumokėti 35,1 tūkst. litų baudą. Be to, konfiskuotos jo iš nusikalstamų veikų gautos lėšos - beveik du milijonai litų.

AB "Vilmeta" nubausta kaip juridinis asmuo už pelno deklaracijų klastojimą. Bendrovė į valstybės iždą turės sumokėti 195 tūkst. litų baudą, nors advokatas teisme bandė aiškinti, kad UAB "BLRT Grupp Invest" nupirkus "Mitnijos" akcijas, "Vilmeta" kaip pastarosios antrinė įmonė virto jau kita bendrove. Tačiau teismas buvo nepalenkiamas: tai tėra juridinio asmens pertvarkymas, kuris nėra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.