Neteisėtas bandymas išsireikalauti skolas – kaip to išvengti?
2015-09-17 11:01 Peržiūros : 276 SpausdintiŠiandien kiekvienas turi mobilųjį telefoną ir dauguma iš mūsų kiekvieną mėnesį moka tam tikrą abonentinį mokestį. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sumokėti telekomunikacijų bendrovėms už suteiktas paslaugas asmenys tiesiog pamiršta apmokėti sąskaitą ar neturi tam galimybių. Jeigu Jūs nesumokėjote už Jums suteiktas paslaugas telekomunikacijų bendrovei, žinokite, kad Jums gali būti pradedamos skaičiuoti netesybos. Siekiant išvengti papildomų išlaidų už nesumokėtą skolą, pateikiame Jums sprendimo variantą, kaip elgtis šioje situacijoje:
- 1. Gavus priminimą iš paslaugų teikėjo dėl nesumokėtos skolos ir pradedamų skaičiuoti netesybų, kuo greičiau nutraukite iki šiol su juo galiojusią sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktą, sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, o paslaugų teikėjas dėl tokios sutarties nutraukimo negali reikalauti netesybų. Jeigu Jūs norite ir toliau naudotis šios telekomunikacijų bendrovės paslaugomis, nutraukę seną sutartį tiesiog sudarykite naują. Svarbiausia, kad senoji sutartis būtų nutraukta - taip Jūs išvengsite kiekvieną dieną Jums priskaičiuojamų netesybų, kurias Jūs privalėtumėte sumokėti paslaugų teikėjui.
- 2. Jeigu paslaugų teikėjas iš Jūsų reikalauja sumokėti ne tik skolą, bet ir netesybas dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo, pateikite paslaugų teikėjui pretenziją dėl nesutikimo sumokėti netesybas ir nesutikimo, kad Jūsų asmens duomenys būtų perduoti trečiosioms šalims (šiuo atveju paslaugų teikėjas gali kreiptis į įvairias skolų išieškojimo paslaugas teikiančias įmones).
- 3. Kadangi Jūsų sutartis su paslaugų teikėju jau yra nutraukta, pats netesybų reikalavimas tampa neteisėtu pagal aukščiau minėtą Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktą. Vadovaudamiesi šiuo pagrindu, rašykite skundą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai būtent dėl neteisėto netesybų reikalavimo.
Gali būti, jog telekomunikacijų bendrovės kreipsis į profesionalias skolų išieškojimo paslaugas teikiančias įmones, kad joms padėtų atgauti ne tik Jūsų susidariusią skolą, bet ir susidariusias netesybas. Jeigu ir Jums taip atsitiko, patartina žinoti, kad skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės bando bet kokia kaina atgauti savo kliento skolą. Pasitaiko atvejų, kai skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės, siekdamos išvengti sudėtingo ir ilgo teismo proceso, imasi ne tik visų leistinų, bet ir su teise prasilenkiančių priemonių. Siekiant apginti savo teises, patariame nenusileisti skolų išieškotojams. Kad galėtumėte tai padaryti, būtina žinoti kelis dalykus:
- 1. Jeigu paslaugų teikėjas Jums neatsiuntė rašytinio priminimo apie skolinių įsipareigojimų nevykdymą ir kreipėsi į skolų išieškojimo paslaugas teikiančią įmonę, žinokite, kad pastaroji neturi teisinio pagrindo iš Jūsų išieškoti nei skolos, nei susikaupusių netesybų. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato duomenų valdytojo teisę teikti tretiesiems asmenims skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą ir skola liko nepadengta ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo skolos.
- 2. Jeigu paslaugų teikėjas Jums atsiuntė rašytinį priminimą apie skolinių įsipareigojimų nevykdymą ir kreipėsi į skolų išieškotojus, kurie raštu Jums pareiškė reikalavimą sumokėti skolą ar susidariusias netesybas, būtina raštu atsakyti jiems ir pareikalauti pateikti skolos ar netesybų faktą patvirtinančius dokumentus bei įrodymą, kad jie yra teisėti paslaugų teikėjo, kuriam Jūs esate skolingi, atstovai. Toks dokumentas paprastai būna arba kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis (pagal kurią Jūs skolą privalėsite mokėti tiesiogiai skolų išieškojimo įmonei) arba teisinių paslaugų teikimo sutartis. Be šių dokumentų skolų išieškojimo įmonė neturi jokios teisės nei reikalauti Jūsų sumokėti skolą nei valdyti jiems perduotus Jūsų asmens duomenis.
- 3. Nesulaukus atsakymo iš skolų išieškojimo įmonės apie teisinį pagrindą išieškant skolą iš Jūsų, kreipkitės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo.
- 4. Jeigu skolų išieškojimo įmonė pareiškia Jums reikalavimą sumokėti ir paslaugų teikėjo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurios priskaičiuotos būtent dėl kreipimosi į skolų išieškojimo įmonę, pasirašius teisinių paslaugų teikimo sutartį, žinokite, kad ginčui pasiekus teismą, greičiausiai bus priimtas Jums palankus sprendimas. Vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išlaidos, patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis, o asmens atstovu gali būti advokatas, advokato padėjėjas ir kiti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje nustatyti asmenys, tarp kurių nėra skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių, todėl teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteisiamos tik ribotam asmenų ratui.
Kaip pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai galite sužinoti ČIA, o informaciją apie skundo pateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai galite sužinoti ČIA.
Pažymėtina, jog jeigu Jūs nesumokėjote skolos, telekomunikacijų bendrovė gali kreiptis į kreditų biurą Creditinfo Lietuva, kuris renka, kaupia, vertina ir teikia kitiems tretiesiems asmenims informaciją Jūsų mokumui vertinti. Apie informacijos perdavimą telekomunikacijų bendrovė privalo Jums pranešti ne vėliau nei prieš 30 dienų. Perdavus informaciją minėtam kreditų biurui Jums bus apribojamos kreditavimo galimybės finansinio, draudimo ir kituose sektoriuose. Jeigu Jūs praleidote terminus, neginčijote skolos fakto, o skolą jau yra priteisęs teismas ir skolos išieškojimas perduotas antstoliams dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, nepamirškite, jog jeigu Jūs ir neturite jokio turto - antstolis turi teisę išieškojimą nukreipti ir į Jūsų sutuoktinio turtą.
Parengė UAB „Lexpro" teisininkas Augustinas Stoškus
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!