Mažosios bendrijos – tarpinė grandis tarp IĮ ir UAB

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus LR Mažųjų bendrijų įstatymui, pradedantieji verslą tikrai nebegali skųstis teisinės veiklos formų įvairovės trūkumu. Rengdama šį įstatymo projektą, Ūkio ministerija akcentavo, jog siekiama sukurti naują, smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtą ribotos civilinės atsakomybės teisinę verslo formą, kuri būtų tarpinė grandis tarp individualios įmones ir uždarosios akcinės bendrovės.

Visgi kelis metus brandintam Mažųjų bendrijų įstatymui išvydus dienos šviesą, vieni suskubo džiaugtis, kad nauja koncepcija iš tikro bus supaprastintas smulkaus ir vidutinio verslo steigimas bei valdymas, kiti - vardinti naujos formos juridinio asmens reglamentavimo ydas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime mažųjų bendrijų pagrindinius ypatumus, veiklos per šios teisinės formos juridinį asmenį vykdymo privalumus ir trūkumus, lyginant su kitais juridiniais asmenimis.

Mažoji bendrija - ribotos atsakomybės privilegija be privalomo įstatinio kapitalo

Kuriant smulkiajam verslui pritaikyto juridinio asmens reglamentavimo koncepciją, visų pirma buvo atsižvelgta į smulkiojo verslo atstovų prašymą supaprastinti ribotos atsakomybės verslo steigimo reikalavimus, taip pat mažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Taip buvo prieita sprendimo sukurti naujos formos ribotos atsakomybės juridinį asmenį, kuriam nebūtų taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Tai reiškia, kad mažosios bendrijos dalyviai (bendrijos nariai) lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, neatsako už mažosios bendrijos prievoles. Tačiau už šią privilegiją, mažosios bendrijos steigėjai neprivalo aprūpinti steigiamos įmonės pradiniu kapitalu, kuriuo mažoji bendrija galėtų atsakyti kreditoriams.

Kita vertus, nors mažosioms bendrijoms ir nėra taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas, verslo pradžiai dažnai yra būtinos pradinės apyvartinės lėšos. Tuo tikslu įstatymas numato, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti į mažąją bendriją turtinį įnašą. Skirtumas tik tas, kad dėl įnašų dydžių steigėjai gali nuspręsti pagal kuriamo verslo poreikius. Įnašu gali būti tiek pinigai, tiek kitas turtas. Turtiniu įnašu draudžiama laikyti įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus ar suteikti paslaugas. Pažymėtina, jog įnešant turtą į mažąją bendriją, skirtingai nei akcinio kapitalo bendrovių atveju, nėra būtinas nepriklausomas įnešamo turto vertinimas. Dėl nepiniginio įnašo į mažąją bendriją vertės vienbalsiai nusprendžia bendrijos nariai.

Mažosios bendrijos nario įnašo dydis svarbus ir tuo aspektu, jog pagal bendrąsias įstatymo nuostatas mažosios bendrijos pelnas yra skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui. Tiesa, dėl pelno skirstymo proporcijų ir tvarkos galima susitarti ir kitaip, pelno skirstymo tvarką atskirai aptarus mažosios bendrijos nuostatose.

Vis dėlto, turint omenyje, kad rengiant įstatymą buvo orientuojamasi į smulkųjį verslą, privilegija steigti mažąsias bendrijas buvo suteikta tik fiziniams asmenims. Mažąją bendrija, skirtingai nei tarkim ūkinę bendriją, galės steigti ir vienas narys, tačiau reikėtų nepamiršti, kad narių skaičius negalės viršyti dešimties. Naujas narys į bendriją galės būti priimamas tik vienbalsiu visų mažosios bendrijos narių sprendimu.

Paprastesni reikalavimai apskaitos vedimui

Kitas mažosios bendrijos privalumas - šiai įmonės formai bus taikomi paprastesni apskaitos reikalavimai. Audito ir apskaitos tarnybos paskelbtame verslo ir apskaitos standarto „Mažųjų bendrijų apskaita ir finansinės ataskaitos" projekte numatyta, kad mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų rinkinį sudarys tik balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Taigi nereikės sudaryti aiškinamojo rašto bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (verslo ir apskaitos standarto projekte nustatyta, kad mažoji bendrija kartu su pelno (nuostolių) ataskaita pateiks lentelę su informacija apie paskirstytą pelną). Remiantis verslo ir apskaitos standarto projektu, iš mažųjų bendrijų taip pat nebus reikalaujama vertinti turto ir įsipareigojimų tikrąja verte, taikyti perkainotos vertės būdo ilgalaikio materialiojo turto apskaitai, nuvertinti nematerialiojo turto ir ilgalaikio materialiojo turto, vertinti atsargų grynąja galimo realizavimo verte, pelno (nuostolių) ataskaitoje išskirti finansinės ir investicinės veiklos. Be to, turėtina omenyje, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas, iki šiol nedraudęs ūkio subjekto vadovui pačiam vesti ir tvarkyti apskaitą, nuo 2013-01-01 tokį draudimą jau imperatyviai nustato. Tačiau kai kurioms teisinės veiklos formoms, įskaitant ir mažąsias bendrijas, bus taikoma išimtis. Mažosiose bendrijose apskaitą galės tvarkyti mažosios bendrijos narys.

Pelno paskirstymas ir mokestinė našta

Mažųjų bendrijų įstatymas numato, kad mažosios bendrijos nariai gali paskirstyti tiek metinį, tiek trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio mažosios bendrijos pelną. Skirstant pelną už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, būtina sudaryti laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirto pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinį. Žinoma, skirstant pelną, be prievolės sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį, įmonė turi atitikti ir įmonės mokumui keliamus reikalavimus, t.y. draudžiama bendrijos narių susirinkimui priimti sprendimą skirti ir išmokėti pelną, jei (a) sprendimo priėmimo metu mažoji bendrija turi pradelstų piniginių prievolių (b) paskirstytinojo finansinių metų bendro rezultato suma yra neigiama (c) taip pat jei bendrija, išmokėjusi pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, būtų nepajėgi įvykdyti savo prievolių už einamuosius finansinius metus.

Panaši tvarka galioja uždarosioms akcinėms bendrovėms. Tačiau, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, mažųjų bendrijų nariams taipogi yra numatyta galimybė išsimokėti mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamą pelną savo asmeniniams poreikiams. Čia galime įžvelgti panašumų su individualių įmonių teisiniu reglamentavimu, kur lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti gali išsimokėti įmonės savininkas. Būtent, analogiška galimybė mažosios bendrijos nariams yra suteikiama turint omenyje tai, kad su mažojoje bendrijoje dirbančiais nariais nėra sudaromos darbo sutartys. Tiesiog, avansu išmokamo pelno atveju nebūtina sudarinėti tarpinio finansinių ataskaitų rinkinio. Šios sumos yra išmokamos mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka, surašant lėšų paėmimo-perdavimo dokumentą. Tačiau, siekiant apsaugoti kreditorių interesus, įstatyme yra numatytas saugiklis. Mažųjų bendrijų įstatymo 26 str. 6 d. nustato, kad tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tokiu būdu iš esmės nustatomas reglamentavimas, įgalinantis mažosios bendrijos narį gauti iš mažosios bendrijos tik faktiškai uždirbto pelno dalį, t.y. jei metinis rezultatas yra nuostolis, mažosios bendrijos narys privalės grąžinti viską, ką buvo gavęs kaip avansu išmokėtą pelną asmeniniams poreikiams arba jei pelno per metus bus uždirbta mažiau, nei jį skirstant proporcingai tektų konkrečiam mažosios bendrijos nariui, šis turėtų grąžinti proporcingai jam tenkančio skirstytino pelno ir avansu išmokėto pelno skirtumą.

Turint omenyje nurodytą reglamentavimą, finansinių metų gale gali susidaryti paradoksali situacija, kai mažosios bendrijos nariui avansu gautas sumas gali tekti grąžinti atgal į mažosios bendrijos biudžetą. Tačiau, ar tokiu atveju iš valstybės biudžeto būtų grąžinami ir nuo aptariamų avansu gautų lėšų sumokėti mokesčiai, klausimas kol kas lieka atviras.

Taigi, visos mažosios bendrijos narių išmokos yra gaunamos, vienokiu ar kitokiu būdu skirstant mažosios bendrijos uždirbtą ar būsimą pelną. Mažosios bendrijos, kaip ir kitų privačių juridinių asmenų uždirbtas pelnas, bus apmokestinamas pelno mokesčiu. Pelno mokesčio įstatymo nuostatos ir tarifai visoms pelno siekiančioms juridinių asmenų formoms yra vienodi. Ne išimtis ir mažosios bendrijos, t.y. mažosioms bendrijoms galios bendras 15 proc. pelno mokesčio tarifas bei lengvatinis 5 proc. tarifas tuo atveju, jei mažoji bendrija atitiks pelno mokesčio įstatymo keliamus reikalavimus dėl vidutinio darbuotojų skaičiaus (ne daugiau nei 10), mokestinio laikotarpio generuojamų pajamų (ne daugiau kaip 1 mln. litų) bei verslo nevykdymo per kitus apmokestinamus vienetus.

Tuo tarpu mažosios bendrijos nariams išmokamos sumos bus apmokestinamos dvejopai - vienos kaip darbo santykių esmę atitinkančios pajamos, kitos - kaip skirstomas pelnas.

Kadangi Lietuvos mokestinė sistema yra grindžiama mokesčių mokėtojų lygybės bei visuotino privalomumo principais (ypač kalbant apie socialinį draudimą), norintys būti apdrausti socialiniu draudimu, analogiškai kaip individualių įmonių savininkai, galės Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti norimo dydžio sumą, kuri būtų apmokestinama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančios pajamos, t.y. nuo tokios sumos atsirastų prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), pensijų socialinio draudimo įmokas (26,3 proc.), taip pat sveikatos draudimo įmokas (9 proc.). Tiesa, mažoji bendrija už savo narius privalomojo sveikatos draudimo įmokas privalės mokėti nuo galiojančio minimaliojo mėnesinio atlygio (MMA) bet kokiu atveju, nebent mažosios bendrijos narys sveikatos draudimu būtų draudžiamas kitu pagrindu (dirbtų kitoje darbovietėje, sveikatos draudimo įmokas mokėtų nuo individualios veiklos pajamų ar nustatytais atvejais būtų draudžiami valstybės lėšomis).

Derėtų pažymėti, kad aptariamoms deklaruoto dydžio pajamoms, analogiškai kaip ir individualių įmonių pelno apmokestinimo atveju, bus taikomas vadinamasis „socialinio draudimo įmokų lubų" principas. Pavyzdžiui, skaičiuojant pagal dabar galiojantį draudžiamųjų pajamų dydį, pensijų socialiniu draudimo bei sveikatos draudimo tarifu būtų nebeapmokestinamos didesnės nei 5.952,00 Lt mėnesinės pajamos ar 71.424,00 Lt metinės pajamos.

Visos likusios sumos, išmokamos mažosios bendrijos nariui, būtų apmokestinamos kaip skirstomas pelnas, t.y. taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Taigi pagal dabar galiojančią mokestinę bazę, mažųjų bendrijų nariai galės patys pasirinkti, kokio dydžio socialinio draudimo įmokas mokėti ir kokios pensijos ateityje tikėtis (išskyrus aptartą sveikatos draudimo išimtį).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia pasirinkimo laisvė galios tik iki 2014 m. pradžios. Pagal dabartinę Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją nuo 2014 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti 7 str. 2 d. 1 p. pakeitimai, kuriuose nurodyta, jog mažųjų bendrijų narių pasirenkama deklaruoti asmeniniams poreikiams tenkinti skirta ir kaip darbo santykių esmę atitinkančių pajamų suma vienam mėnesiui negalės būti mažesnė kaip MMA.

Lyginant mažąją bendriją su uždarąja akcine bendrove, reikia pastebėti, kad darbo santykių apmokestinimas socialinio draudimo mokesčiais yra šiek tiek didesnis (naujai steigiamoms įmonėms bendras tarifas yra 39,98 proc., kai mažųjų bendrijų nariams taikomas tarifas siekia 35,3 proc.). Kita vertus darbo santykių atveju ir socialinio draudimo apimtis yra ženkliai didesnė.

Valdymas

Kaip vieną iš mažosios bendrijos privalumų įstatymo rengėjai nurodo paprastesnį bei lankstesnį mažosios bendrijos valdymą. Mažosios bendrijos steigėjai gali pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvių mažosios bendrijos organų struktūrų: (1) mažosios bendrijos narių susirinkimą, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos vienintelis valdymo organas; arba (2) mažosios bendrijos narių susirinkimą ir mažosios bendrijos vadovą.

Pasirinkus mažosios bendrijos valdymo organų struktūrą pagal pirmąjį variantą, t.y. be vadovo, mažosios bendrijos narių susirinkimas vieną iš bendrijos narių privalo paskirti mažosios bendrijos atstovu. Toks asmuo nėra laikomas mažosios bendrijos atskiru valdymo organu ir kaip valdymo organą atstovauja mažosios bendrijos narių susirinkimą. Bet narių susirinkimo paskirtas atstovas įgyja nemažai vienasmeniam valdymo organui būdingų pareigų.

Skirtingai nei, pavyzdžiui, tikroji ūkinė bendrija, mažoji bendrija gali turėti tik vieną tokį atstovą. Todėl natūralu, kad įstatymu nenumačius kiekybinio atstovavimo galimybės, t.y. kad mažąją bendriją vienasmeniškai galėtų atstovauti keli asmenys, neišvengiamai didesnė atsakomybės dalis už mažosios bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimą ir kasdienės veiklos organizavimą tektų paskirtam atstovui. Dėl to, siekiant išvengti užprogramuoto konflikto tarp paskirto atstovo ir kitų mažosios bendrijos narių, siūlytina iš anksto susitarti (steigimo sutartyje), ar bendrijos atstovui bus atlyginama už jo veiklą.

Jeigu susitariama, kad atstovo veikla bus atlygintina, su juo sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų teikimo sutartis. Lygiai taip pat, civilinė paslaugų sutartis turi būti sudaroma ir su mažosios bendrijos vadovu, kai pagal pasirinktą mažosios bendrijos valdymo organų struktūrą toks vienasmenis valdymo organas yra numatytas. Civilinė sutartis su mažosios bendrijos vadovu laikytina tam tikru privalumu, kadangi tarp vadovo ir mažosios bendrijos egzistuojant ne darbo, o civiliniams teisiniams santykiams, sumažėja su darbo santykiais susijusi administracinė našta. Kita vertus, civilinis kodeksas, nereglamentuoja paslaugų teikimo sutartinių santykių taip detaliai, kaip kad darbo santykius reglamentuoja darbo kodeksas. Todėl civilinėje sutartyje reikėtų aptarti šalims svarbias paslaugų teikimo sąlygas.

Kiek neįprasta alternatyvi įmonės valdymo organų struktūra, pagal kurią sprendimus dėl kasdienės mažosios bendrijos veiklos pavedama priimti kolegialiam valdymo organui - narių susirinkimui, matyt, buvo orientuota į smulkiųjų verslininkų reiškiamą pageidavimą turėti galimybę vykdyti veiklą be privalomai išlaikomos vadovo pareigybės. Atrodytų, jog pasirinkus valdymo organų struktūrą be vadovo, paskirtam mažosios bendrijos narių susirinkimo atstovui nemokant atlygio pagal civilinę sutartį, o uždirbtą mažosios bendrijos pelną skirstant tik dividendų pavidalu, gaunamos mažosios bendrijos nario pajamos apsimokestintų tik 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tačiau prisiminus 2014 m. įsigaliosiančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, argumentas dėl to, jog nebebus privaloma skirti brangiai išlaikomo juridinio asmens vadovo, nebeatrodo toks svarus. Mat nuo tada už mažosios bendrijos atstovą kaip ir už kitus mažosios bendrijos narius reikės mokėti socialinio draudimo įmokas bent jau nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, t.y. socialinio draudimo mokesčius reikės mokėti ne tik už vadovo vaidmenį atliekantį mažosios bendrijos narių susirinkimo atstovą, bet ir už kitus mažosios bendrijos narius. O socialinio draudimo mokesčiai kaip tik ir sudaro pagrindinę darbo santykių esmę atitinkančių pajamų mokestinę naštą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad mažosios bendrijos kaip verslo ir juridinio asmens forma dėl apmokestinimo panašumų su individualiomis įmonėmis, ribotos atsakomybės privilegijos, nereikalaujant minimalaus įstatinio kapitalo, bei paprastesnės nei uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos, gali būti nebloga alternatyva individualioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai akcininkai ketina aktyviai dalyvauti mažosios bendrijos veikloje. Tačiau pradedantiems naują verslą siūlytume renkantis tarp mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės gerai pamatuoti verslo ateities perspektyvas. Pavyzdžiui, turint omenyje aplinkybę, kad mažosios bendrijos nariu gali būti tik fizinis asmuo, pasirinkę tokią veiklos formą, galite apriboti savo galimybes ateityje pritraukti strateginį investuotoją ar investicijas iš vadinamųjų „verslo angelų", kurių pagrindinis veiklos principas - investavimas į verslą, įgyjant dalį verslo kontrolės.

Straipsnio autorius advokato padėjėjas Albertas Buta, Advokato Mindaugo Šimkūno kontora.

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.