Fotoaparato valdymo ratukas: režimai ir žymėjimai

Agnė Palilionytė 

Ratukais ir mygtukais nusėti fotoaparatų modeliai atrodo įspūdingai, sudėtingai ir nepaprastai moderniai. Kiekvienas naujas modelis pasirodo su vis ilgesniais funkcijų ir režimų sąrašais, labiau viliojančiais pirkėjus savo kiekiu, nei funkcionalumu, tačiau nepaisant programinės įrangos įvairiapusiškumo, fotoaparatas vis dar nevykdo komandos „šedevras", priešingai - rezultatai dažnai nuliūdina. Tai nereiškia, jog fotoaparatas blogas ir laikas pirkti geresnį, tiesiog reikia išmokti teisingai nurodyti, ko jūs norite. Kol nėra minties galia valdomų fotoaparatų, norint tai padaryti teks pasukti režimų ratuką. 

Dauguma mėgėjų visą fotografavimo procesą patiki fotoaparatui tikėdami, kad jis žino kas geriausia. Tačiau fotoaparato automatika orientuojasi į mažiausiai rizikingą variantą, o ne į rezultatą, keliantį žiūrovui estetinį pasitenkinimą. Fotoaparato nedomina, kad fonas atitraukia dėmesį nuo pagrindinio objekto. Svarbiausia užfiksuoti vaizdą:

• geriau padaryti blankią nuotrauką, nei prarasti detales šešėliuose ar blikuose;
• geriau pasirinkti maksimaliai plačią ryškumo zoną nei rizikuoti, kad bus sufokusuota ne į reikiamą objektą;
• geriau pasirinkti trumpesnį išlaikymą nei rizikuoti gauti išsiliejusi vaizdą;

Kiekvienas, fotografavęs automatiniu režimu, galėjo tuo įsitikinti. Taigi, jeigu jus norite gauti siaurą ryškumo zoną fotografuodami portretą, arba išsiliejusį foną, fotografuodami šviesos greičiu lekianti automobilį, jums teks pasirinkti tinkamą režimą. Štai čia ir iškyla klausimas, kurį režimą ir kada reikia rinktis?

1. Automatinis režimas
2. Makro režimas
3. Portretas
4. Peizažas
5. Sportas
6. Kūrybinė zona
7. Naktinis portretas
8. Programa
9. Režimas su išlaikymo prioritetu
10. Automatinė ekspozicija kontroliuojant ryškumo juostą
11. Rankinis režimas 

Fotografavimo režimai suskirstyti į dvi zonas: kūrybinę ir žaliąją (automatinę), atskirtas visiškai automatiniu režimu. Visi režimai, išskyrus rankinį, yra ne kas kitas kaip pagrindinių fotografinių parametrų bei papildomų fotoaparato nustatymų, kurių dėka ir ilgėja siužetinių režimų sąrašai, derinys.

Automatinis režimas

Kelionė į fotografiją dažniausiai prasideda jau nuo jo. Kol nėra pakankamų fotografavimo įgūdžių bei patirties labai patogu, jog nereikia sukti galvos dėl nustatymų ir visą dėmesį galima skirti kadro turiniui. Tačiau automatika veikia visiškai nenuspėjamai, o tai greitai pradeda erzinti. Fotoaparatas suveda ryškumą ne ten kur tikėjotės, o kartais tiesiog neįmanoma priversti fotoaparato fokusuoti ten, kur norite jūs. Svarbūs objektai nuotraukoje per šviesūs arba per tamsūs, o tai, kas nėra svarbu, užfiksuota tinkamai. Blykstė įjungiama, kai visiškai nesinori jos naudoti - dėl šio itin erzinančio automatikos įpročio yra automatinis režimas, kuriame fotoaparatui draudžiama įjungti blykstę. Galiausiai visiškai automatinis režimas nepajėgia susidoroti su sudėtingomis apšvietimo sąlygomis, tokiomis kaip didelis kontrastas tarp apšviestų vietų ir šešėlių saulėtą popietę, taip priversdamas pereiti prie siužetinių režimų, kurie leidžia stipriau kontroliuoti fotografavimo procesą.

Žalioji zona ir siužetiniai režimai

Šie režimai žymimi žanro, kuriam būdingiausi tokie parametrai, piktograma. Profesionalios ir pusiau profesionalios kameros turi  4-5 siužetinius režimus, sutampančius su populiariausias fotografavimo žanrais: makro, portretas, peizažas ir sportas. Neregėta siužetinių režimų gausa būdingesnė kompaktiniams fotoaparatams. Ne tik dėl to, kad šie režimai reikalingiausi mėgėjams, bet ir todėl, kad kompaktiniuose fotoaparatuose svarbus kompaktiškumas ir nepatogu nustatinėti reikiamus parametrus, spaudant mikroskopinius mygtukus.

Derėtų paminėti, kad šie režimai gali tapti puikiu fotografijos pradžiamoksliu, jeigu nepatingėsite nagrinėti, kokius parametrus pasirenka fotoaparatas ir koks gaunamas rezultatas. 

Makro režimas skirtas fotografuoti iš arti, taigi pirmiausia šis režimas koreguoja objektyvo veikimą. Kompaktiniuose fotoaparatuose su nekeičiamais objektyvais, objektyvo lęšiai perstumdomi taip, kad galima būtų fotografuoti iš mažo atstumo. Fotoaparatuose su keičiamais objektyvais, fotoaparato programinė įranga negali pakeisti minimalaus objektyvo fokusavimo atstumo (MDF), todėl norint fotografuoti iš arti teks pasirūpinti tam skirtu objektyvu.

Portretas. Šiame režime parenkama maksimaliai atvira diafragma tam, kad ryškumo zona būtų siauresnė ir fonas nebūtų toks aktyvus. Tokiu būdu pagrindinis objektas (tai nebūtinai turi būti žmogus) aiškiai išskiriamas iš fono. Neįgudusiems fotografijos mėgėjams siaura ryškumo zona vienintelis žinomas būdas atskirti planus vieną nuo kito. Derėtų paminėti, jog paprastai mėgėjai siaurą ryškumo zoną sieja su teleobjektyvais, tačiau ji priklauso nuo diafragmos reikšmės ir atstumo tarp fotoaparato ir objekto. Kuo labiau atverta diafragma ir kuo arčiau fotoaparato yra objektas, tuo siauresnė ryškumo zona bei stipriau išsiliejęs fonas.

Kartu su diafragmos reikšmėmis parenkami ir reikalingi fotoaparato nustatymai, orientuoti į tai, jog pagrindinis objektas greičiausiai užims didžiąją kadro dalį ir bus per vidurį, todėl fotoaparatas fokusuojasi ir ekspoziciją matuoja orientuodamasis į centrą.

Kompaktiniai fotoaparatai paprastai turi keletą šio režimo porūšių: portretas lauke, portretas patalpoje ir t.t., tačiau principas visada išlieka tas pats. Tokie režimai skiriasi baltos spalvos balanso nustatymais, pritaikomais natūraliam arba dirbtiniam apšvietimui. 

Peizažas. Peizažo žanre svarbu perteikti erdvę, todėl šiam režimui būdinga didelė ryškumo juosta. Pasirinkus šį režimą parenkami dideli diafragmos skaičiai, o objektyvas fokusuojamas į begalybę (hiperfokalinį atstumą), dėl to naudojant šį režimą, derėtų turėti galvoje, kad visi objektai esantys 5 metrų atstumu nuo fotoaparato bus neryškūs. Taip pat žaliai ir mėlynai spalvoms suteikiama daugiau sodrumo.

Šis režimas, kaip ir režimas „portretas", turi daug rūšių kompaktinių fotoaparatų režimų sąrašuose, kuriuose fotoaparato nustatymai taip pat pritaikomi būdingoms siužetui apšvietimo sąlygoms. Pvz.: režimas „sniegas" (ar/ir „pliažas") pritaikytas prie sniego savybės stipriai atspindėti šviesą, tai stipriai klaidina fotoaparato automatiką ir nuotrauka paprastai būna blanki ir pilka, atsižvelgiant į tai šiuose režimuose naudojama ekspokorekcija, kuri priverčia kamerą fotografuoti šviesiau nei reikia esant įprastoms sąlygoms. 

Sportas Šiame režime parenkami parametrai būdingiausi fotografuojant greitai judančius objektus. Tai nebūtinai turi būti varžybos, jis nepakeičiamas fotografuojant vaikus ar gyvūnus. Norint tai padaryti svarbiausia trumpi išlaikymai, pradedant nuo 1/250 ir trumpesni. Be prioriteto išlaikymui, naudojant šį režimą įjungiamas AI Servo fokusavimo režimas ir serijinis fotografavimas.

Naktinis portretas Fotografuojant tamsiu paros metu blykstės užtenka apšviesti maždaug 2 metrus, o fonas, kuris apšviestas kur kas silpniau, nuotraukoje lieka juodas. Tiems atvejams, kai svarbu ne tik nufotografuoti veikėją, bet ir parodyti, kur jis yra, reikalingas šis režimas. Tam fotoaparatas įjungia blykstę, pirmo plano apšvietimui ir parenka pakankamai ilgą išlaikymą, kad pakaktų laiko užfiksuoti antrą planą.

Kūrybinė zona

Kūrybinėje zonoje, priklausomai nuo režimo paskirties vienam iš pagrindinių fotografavimo parametrų suteikiamas prioritetas, šioje zonoje automatika nesikiša į jokius fotoaparato nustatymus, ji neparenka nei baltos spalvos balanso, nei fokusavimo režimo ar fokusavimo taško, nei ekspozicijos matavimo režimo. Visos operacijos atliekamos su pagrindiniais fotografiniais parametrais. Dėl to kiekvieno iš šių režimų pritaikymo sritis kur kas platesnė, nei siužetinių, kur kiekvienam konkrečiam atvejui naudojamas atskiras režimas.

Pagrindiniai fotografiniai parametrai tie, nuo kurių priklauso šviesos kiekis patenkantis ant šviesai jautraus sensoriaus. Tai diafragma, išlaikymas ir jautrumas. Kadangi šviesos kiekis priklauso nuo kelių parametrų tą patį šviesos kiekį galime gauti keliais skirtingais variantais. Greitai per didelę angą, arba lėtai per mažą. Pasirinkimas priklauso nuo to, kokios vaizdo charakteristikos pageidautinos. 

A-dep - automatinė ekspozicija kontroliuojant ryškumo juostą

Tai režimas, kuriame pagrindiniai fotografiniai parametrai parenkami taip, kad visas pagrindinis objektas butų ryškus. Naudojant šį režimą pirmiausia fokusuojama į tai, kas turi būti ryškumo zonos pradžioje, iki pusės nuspaudus paleidimo mygtuką, vėliau į tai, kas turi būti ryškumo zonos pabaiga, taip pat iki pusės nuspaudžiant paleidimo mygtuką. Galiausiai parenkama kadro kompozicija ir mygtukas nuspaudžiamas iki galo. Šis režimas gali labai praversti fotografuojant grupines nuotraukas, kai objektai nėra vienoje plokštumoje, bei pageidautinas pasyvus fonas.

P (programmed) - programa

Šį režimą dar galima pavadinti „protingu" automatiniu režimu. Jis kaip ir visiškai automatinis režimas parenka išlaikymą ir diagramą - ekspozicijos porą. Pagrindinis skirtumas nuo automatinio režimo tame, kad galima pasirinkti baltos spalvos balansą, įjungti/išjungti blykstę, savarankiškai pasirinkti fokusavimo tašką, bei ekspozicijos matavimo režimą, pastarosios režimo savybės suteikia jam didelį pranašumą, lyginant su visiškai automatiniu režimu. Dėl šių savybių jis labai patogus fotografuojant reportažus, tačiau dėl pakankamai nenuspėjamo ekspozicijos poros parinkimo, jis lieka vienu iš tų režimų, iš kurių bėgant laikui išaugama. 

A (aperture)AV - fotografavimo režimas su diafragmos prioritetu

Šiame režime pasirenkama diafragmos reikšmė, tokiu būdų reguliuojamas ryškumo juostos plotis. Kuo didesnis diafragmos skaičius tuo mažesnė anga, per kurią patenka šviesa ir tuo platesne ryškumo juosta. Pasirinkus norimą diafragmą išlaikymas parenkamas automatiškai. Šį režimą tikslinga naudoti, kai svarbus ryškumo juostos plotis, pvz.: reikalinga labai siaura ryškumo zona fotografuojant portretą arba, atvirkščiai - labai plati fotografuojant peizažą. Atkeipkite dėmesį, kad vienas režimas iš kūrybinės zonos atstoja net keletą siužetinių režimų, turint vos šiek tiek žinių apie parametrų įtaką vaizdo charakteristikoms.

Konkreti diafragmos reikšmė taip pat svarbi, kai didelis dėmesys skiriamas techninėms vaizdo kokybės charakteristikoms. Geriausias optines charakteristikas: kontrastą, raišką, minimalias optinės aberacijas, objektyvas leidžia gauti su konkrečia diafragmos reikšme, tai paprastai būna vidutinė reikšmė visame galimų diafragmos skaičių diapazone F8 ar F11. 

S (shutter speed) tv - režimas su išlaikymo prioritetu

Pasirinkę šį režimą jūs kontroliuojate išlaikymą, o diafragma parenkama automatiškai. Tai mėgstamiausias sporto fotografų režimas. Tačiau jis nėra analogiškas „sporto" režimui, kadangi naudojantis šiuo režimu galima pasirinkti ne tik išskirtinai trumpą išlaikymo reikšmę, bet išskirtinai ilgą. Tai leidžia naudoti šį režimą ne tik norint sustingdyti judantį objektą, bet ir fotografuoti esant silpnam apšvietimui ar norint išgauti įvairius efektus, kaip piešimas šviesa, židinio nuotolio keitimas, eksponuojant kadrą ir pan.

M (Manual) - rankinis režimas 

Naudojant visiškai rankinį režimą visi nustatymai parenkami savarankiškai. Nereikia bijoti šio režimo. Tai vienintelis režimas, suteikiantis visišką kūrybinę laisvę ir yra artimiausias paslaptingajam mygtukui „šedevras". Šis režimas pasižymi tuo, kad tinka visiems siužetams, atvejams ir situacijoms. Tik naudojant šį režimą galima fotografuoti studijoje. Vienintelis jo trūkumas tame, kad parametrų nustatymui reikia laiko. Todėl kad ir kaip puikiai pažinotumėte savo fotoaparatą, tai vis tiek užims daugiau laiko nei fotografuojant automatiniais režimais. Tai ypač nepatogu reportažinėje fotografijoje, kai kiekviena akimirka neparastai svarbi, o apšvietimo sąlygos keičiasi dažnai. Reikia sekti eksponometro parodymus, keisti nustatymus, stebėti kas vyksta aplink ir negana to - suspėti pagauti reikalingus momentus. Tam reikia daug įgūdžių ir patirties, tačiau juos galima įgauti tik bandant ir mokantis iš klaidų.

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.