Į sveikatą!

Įsibėgėjus švenčių maratonui, daugelis net nesusimąsto, kad linksmybės gali liūdnai baigtis. Tiek valgymas, tiek ir alkoholio vartojimas naudingas iki tam tikros ribos. Kur ta riba, niekas nežino, ypač mėgaujantis svaigiaisiais gėrimais.

Kiekvienam žmogui per gyvenimą duota išgerti tam tikro dydžio "cisterną". Vienam ta "cisterna" visai mažytė, kitam normali, trečiam labai didelė. Daug faktorių lemia, kiek žmogus gali išgerti. Čia svarbu ir paveldimumas, ir žmogaus sudėjimas, ir jo psichika, ir net gėrimo patirtis.
Tikriausiai pastebėjote, kad vieniems užtenka poros stikliukų ir žmogus staiga neatpažįstamai pasikeičia. Tai rimtas įspėjimas, kad jam geriau išvis atsisakyti alkoholio. Kitiems gi, pilk nepylęs - vienodai.

Normalaus žmogaus gėrimo evoliucija yra maždaug tokia:

1 etapas (12-21 metai) - jaunatviškas neatsparumas. Iš pradžių būna ragavimai. Vėliau - bandymas įveikti tam tikrą kiekį. Dar vėliau - gėrimas lygiai su visais. Šiame etape neretai pasitaiko "lūžimai". Pagirios sunkios. Organizmas dar nėra pasiruošęs. Svarbu nepadauginti.

2 etapas (22-35 metai) - darbingas amžius. Kepenys, inkstai ir širdis dirba pilnu pajėgumu. Sunkių pagirių beveik nebūna (nebent išgersi tris litrus). Šiuo periodu žmogus "sunaikina" daugiausia alkoholio, todėl labai svarbu įgauti patirties ir padaryti tam tikras išvadas.

3 etapas(36-70 metai) - gyvenimas su tuo, kas liko. Štai jūs ir pamatysite, ar audringai gyvenote praeityje. Pagirios darosi vis sunkesnės. Apie daugiadienius šventimus baisu ir pagalvoti, o jei taip atsitinka, tai sustoti darosi vis sunkiau. Tuomet aiškiai imi suvokti, kad kiekviena laimės valanda adekvati depresijos valandai. O ties 50-šimtmečiu pradedi skaičiuoti kiekvieną stikliuką.
Norint kaip galima ilgiau išlikti "darbingam", reikia tausoti savo resursus. Patartina išsiugdyti savo antrąjį AŠ, kuris būtų visada šalia ir kaip kipšas kuždėtų į ausį: "na pristabdyk...pristabdyk".

Dažniausiai, eidamas į vakarėlį, žmogus puikiai žino, kas jo laukia. Todėl apdairesni pasiima su savimi tokius gėrimus, kokius lengviausiai priima jų organizmas. Tai puiki praktika. Tačiau, jei esi kviestiniame pokylyje ar kitoje viešoje iškyloje ir gėrimų negali neštis, vertėtų daryti lygiai tą patį: rinktis tai, prie ko esi pripratęs.

Dabar siūloma įvairiausių pagirias lengvinančių vaistų. Deja, neteko išbandyti tokių, kurie akivaizdžiai pagelbėtų. Pavyzdžiui, plačiai reklamuotas METADOXIL preparatas ne tik negelbėja, bet atvirkščiai - keliskart pailgina ir pasunkina pagirias. Esu ne tik pats išbandęs, bet ir girdėjęs daugybę analogiškų atsiliepimų. Teko kalbėtis su gydytojais, kurie aiškino, jog šis vaistas labiau skirtas alkoholizmui gydyti, t.y. prislopinti potraukį alkoholiui.
Visiškai neutralus vaistukas ALKOSTOP. Jo poveikio apskritai nesijaučia. Nei blogiau, nei geriau. Tiesa, kas žino kaip būtų, jei prarytum visas 10-šimt kapsulių iš karto...

Kiek geriau veikia paprastas putojantis aspirinas. Visų pirma, malonu gerti putojantį gėrimą. Antra, jis skystina kraują, o tai reiškia, kad greičiau išvarinėjamas alkoholis (jei specialistai nemeluoja). Ne veltui Amerikoje šis vaistas buvo labai populiarus. Deja, Amerikoje jis jau nebepageidaujamas, o ir Lietuvoje sulaukta mirtinų atvejų, įtariant piktnaudžiavimu apsirinu, jo agresyvioji rūgštis neigiamai veikia skrandžio gleivinę, tai palanki terpė vystytis skrandžio vėžiui.

Iš tiesų, geriausias vaistas geriant - bent truputėlis proto (kad ir kaip sunku būtų tą truputėlį išsaugoti). Jeigu pripuolęs prie vaišių stalo galvosi: "tik šiandien, o nuo rytdienos - nė lašo", bus blogai. Tačiau, jei galvosi: "ai, šiandien truputį mažiau... kiek truks, išgersiu kada panorėjęs", bus kur kas geriau.
Taigi, į sveikatą!

Teksto ir nuotraukos autorius ©Hermis Preikštas