Idėja įmonės renginiui - plaukimas Nemunėliu

Nemunėlio upė teka Lietuvos ir Latvijos pasieniu, ties Bauske susijungia su Mūša ir nuo čia vadinama Lielupe. Vandeninga ir ilga upė yra labai įdomi vandens turizmo trasa. Palei ją daug įspūdingų geologinių objektų, čia yra beveik Lietuvoje neaptinkamų uolinių atodangų.
Neatsitiktinai pirmą kartą Nemunėliu plaukiau gausioje jungtinėje Lietuvos ir Latvijos geologų draugijoje kartu su Biržų nacionalinio parko direkcijos darbuotojais.  Plaukiant šiais metais buvo labai įdomu pasižiūrėti, kokie pokyčiai įvyko per daugiau kaip dešimt metų. Reikia pasakyti, kad jie labai nustebino. Šį maršrutą įvertinčiau kaip įdomiausią iš viso to, ką mačiau Lietuvoje.

Pilnai Nemunėlio baidarių maršrutas buvo paruoštas prieš dešimtį metų. Jubiliejinėje 10-mečio plaukimo šventėje dalyvavo gausus būrys entuziastų iš Lietuvos ir Latvijos, šventę organizavo Biržų nacionalinio parko direkcija. Kaip ir pirmojoje ekspedicijoje pagrindinis plaukimo organizatorius BPD vadovas Kęstutis Baronas. Pirmas pokytis - proceso paprastumas. Kai rengėmės plaukti pirmą kartą, vežėmės savo baidares. Dabar jas  išsinuomoti itin paprasta: baidares ir gelbėjimosi liemenes atvežė į vietą, susitarėme, kad maršruto pabaigoje jas pasiims. Baidares išsinuomojome iš Nemunelis.lt Aišku, baidarių nuomos verslas jau senokai tapo įprastas ir tai nieko nebestebina.

Nemunėlis.lt baidarės atvežtos į Aspariškių kaimą. Vaikui užsisakėme papildomą kėdutę

Pats maršrutas buvo gerokai neįprastas. Biržų nacionalinio parko vadovas Kęstutis parengė ypatingą programą su pramogomis lietuviškame ir latviškame krantuose. Buvo galima aplankyti įdomius urbanistinius objektus, apžiūrėti gamtos paminklus. Pasiėmiau žvejybos ir nardymo įrangą, kad galėčiau pasigrožėti Nemunėlio sąžalynais.

Maršrutas prasidėjo šiauriausioje Lietuvos vietoje,  Aspariškių kaime. Vietos bendruomenės atstovai mums pagrojo, pavaišino savo išaugintomis gėrybėmis. Po sveikinimo kalbos gausus baidarių būrys leidosi pasroviui.

Nemunėlis - gana plati upė, todėl nors baidarių buvo gana daug ir plaukė nemažai naujokų, nebuvo susigrūdimų ar susidūrimų. Upės dugnas netipiškas Lietuvos upėms, susideda iš dolomito sluoksnių, kurie formuoja slenksčius, todėl čia greitesnė srovė. Lietuvos upėms būdingų riedulių ant slenksčių  beveik nėra, todėl pavojus apsiversti minimalus. Įkritę medžiai taip pat visiškai netrukdo plaukti. Pati upė gana tiesi, nėra daugumai upių būdingų vingių.  Prieš slenksčius yra gilios atkarpos, kur srovė taip pat gana stipri. Pakrantės gausiai užžėlusios, daug žolių ir pačioje vagoje. Tačiau liepos mėnesį vandens augalai labai nevargino, pagrindinė vaga duburių atkarpose beveik visada atvira. Slenksčiai labiau, o vietomis ir ištisai užžėlę, tačiau dėl didesnės srovės žolės netrukdė plaukti. Nardytojui čia yra ko pasižiūrėti: upė skaidri, daug smulkių žuvyčių, įdomus dugno reljefas. Pavyko pamatyti ir įspūdingą lydeką.

Klasikinis Nemunėlio išplatėjimas prieš slenkstį. Priekyje Muoriškių atodanga.

Pirmasis sustojimas - už kelių kilometrų Latvijos pusėje prie seno akmeninio malūno. Pirmą kartą teko pamatyti metalinį malūno sukimo mechanizmą. Vanduo mechanizmui sukti buvo tiekiamas apie kilometro ilgio kanalu, taip neužtveriant pagrindinės upės vagos. Dabartinis šeimininkas gražiai sutvarkė malūno aplinką, viduje įrengė malūno įrangos ir antrojo pasaulinio karo ginkluotės muziejuką.

Mūra dzirnavas - akmens malūnas. Puikiai išsilaikęs įspūdingas metalinis vandens sukimo mechanizmas.

Visai netoli paplaukus,  Lietuvos pusėje - šiauriausios Lietuvos vietos žymeklis.

Kitas sustojimas - dar už kelių kilometrų Latvijos pusėje Saline. Čia vietiniai ūkininkai siūlo paragauti labai gardaus sūrio ir uogų. Kainos baisiai „nesikandžioja". Kaip greitai supratome, Latvijos pusėje viskas įkainota, į kelionę reikia pasiimti smulkių eurų. Tačiau, manyčiau, tokios nedidelės išlaidos nenuskriaus baidarininkų ir tikrai turėtų prisidėti prie maršruto plėtros.

Pavyzdžiui, tikrai skanus saldus sūris kainavo apie 6 eurus už kilogramą, stiklinė uogų - 20 euro centų, nedidelis rūkytas žiobris, kaip ir alaus bokalas, - 1 eurą, paskraidymas lynu - 50 euro centų.

Saldusis Salino sūris su saulėgražomis

Saknes paintbolo ir vaikų žaidimo aikštelės. Po tokių pramankštinimų visai nesijaučia sėdimosios nutirpimas

Lėjas. Nusileidimas trosu, alus ir rūkyti žiobriai.

Tačiau atodangos ir nemokami vaizdai - Lietuvos pusėje. Pirmiausia praplaukėme Tabokinės, paskui -  Muoriškių atodangą. Prie šios atodangos sustojame stovyklauti. Kad nereikėtų baidarėje plukdyti daiktų, juos atvežėme automobiliais iki stovyklavietės, čia statėme ir palapines.

Tabokinės atodanga

Visi kiti plaukimo dalyviai įsikūrė už pusės kilometro kitoje Nemunėlio pusėje. Čia latviai įrengė jaukų kempingą su dengtomis pavėsinėmis, pirtimi prie pat upės, pastatė areną ir įrengė žiūrovų vietas. Vakare vyko koncertas,  paskui - diskoteka. Teritorijoje buvo galima ir šiaip linksmintis, šašlykus kepė profesionalus kulinaras.  Nors vakare pylė kaip iš kibiro, bet tai nuotaikos nesugadino.

Vakare čia buvo gerokai linksmiau. Teritorijoje linksminosi ne tik plaukę baidarėmis, bet ir specialiai atvykę į koncertą. Atmosfera buvo linksma, draugiška. Nežiūrint į gana didelį žmonių kiekį nekilo jokių konfliktų.

Kitą dieną sustojimų buvo numatyta nedaug, laukė dar viena graži atodanga.

Pirmasis sustojimas Nemunėlio Radviliškyje. Jau plaukiant akis užkliūva už raudonų plytų mūro. Tai Radviliškio evalngelikų reformatų bažnyčia. Pastatyta tikrai įspūdingoje vietoje, ant aukšto šlaito Apasčios ir Nemunėlio santakoje. Viršuje laukė vietinės bendruomenės muzikantai, pramankštinome kojas pašokdami ratelį.

Nemunėlio Radviliškis

Apasčios ir Nemunėlio santaka Nemunėlio Radviliškyje

Nemunėlio Radviliškio Evangelikų reformatų bažnyčia

Likus keliems kilometrams iki pabaigos sustojome latvio sodyboje. Čia jau nemokamai gavome molio procedūras. Ar tai gydomasis molis ar ne - sunku pasakyti, bet išbandyti verta. Fantastiškoje vietoje įrengtoje sodyboje akį traukia didelis gėlynas, baseinas ir kokio tūkstančio butelių kolekcija.

Molio procedūros Jaunaverdi

Velniapilio atodanga

Paskutinė stotelė - prie Germaniškių, Latvijos pusėje. Vaišinamės sriuba. Iš čia latviai išvažiuoja. Mes, paplaukę dar kelis šimtus metrų, taip pat lipame į krantą ir po kurio laiko jau atiduodame baidares.

Primename, kad baidares galima išsinuomoti Nemunelis.lt

Laikas dar ne vėlyvas, taigi nutariame pasižvalgyti po Biržų kraštą. Juolab kad su mumis - Vidas Mikulėnas, aktyviai šiame krašte dirbantis geologas. Pirmiausia - ekskursija po Biržus: pereiname ilgiausiu pėsčiųjų tiltu į Astravo dvarą, Biržų pilį apžiūrime tik iš tolo ir paliekame kitam kartui.
Daugiau laiko skiriame įgriuvoms. Žinomiausios - visai netoli Biržų.  Prieš gerą dešimtmetį teko tvarkyti Ievos karstinę įgriuvą. Tada ji buvo gerokai apžėlusi. Aplankėme ir šalia esančią Karvės olą, ji taip pat buvo apžėlusi. Tuomet karstinės įgriuvos didelio įspūdžio nedarė.

Taip karstinės įgriuvos atrodė 1997 metais

Sutvarkius aplinką atsiveria labai įspūdingas vaizdas.

Šioje atodangoje matomi senosios tirpimo nišos. Taip ilgainiui vanduo sutirpina gipsingas uolienas ir formuojasi karstinis kraštovaizdis. Mantagailiškio Gojelis, kuriame garsiausios Lapės ir Barsuko olos smegduobės. Ekskursiją veda Vidas Mikulėnas.

Tačiau dabar čia visiškai kitas vaizdas. Biržų regioninis parkas labai artimai bendradarbiauja su Geologijos tarnyba, todėl geologiniai objektai čia kaip niekur kitur puikiai sutvarkyti. Karstinėse įgriuvose iškirsti krūmynai, šienaujama žolė, todėl atsiveria visai kitoks vaizdas. Toli matomas įgriuvų kompleksas daro stiprų įspūdį savo mastais. Prie įgriuvų patogu prieiti takeliais, laipteliais galima nusileisti ir į dugną. Ši, iš pirmo žvilgsnio atrodanti nuobodi ekskursija labai  patiko ir vaikams.

Garsiausia smegduobė - Karvės ola yra pavažiavus apie kilometrą nuo Mantagailiškio gojelio. Automobilį galima pasistatyti asfaltuotoje aikštelėje, informatyvūs stendai, poilsio vietos kur galima ramiai pavakarieniauti.

Pirmasis Nemunėlio plaukimas

Pirmąjį kartą 2001 metais nuplaukėme iki Bauskės. Plaukimas truko tris dienas su dviem nakvynėmis. Išplaukimas taip pat iš Asparškių. Pirmą naktį nakvojome prie Velniapilio atodangos, antrąją naktį prie Auželių piliakalnio.

Kęstutis Baronas per tuos metus mažai pasikeitė. Prie Velniapilio atodangos, netoliese įsikūrėme pirmai nakčiai

Auželių piliakalnis. Čia buvo antroji nakvynė.

Smagiausias nusileidimas prie Bauskės. Čia sudraskėm net vieną  baidarę.

Bauskės pilis