Kelionė į Ugandą

2013-12-17 15:34   Peržiūros : 284   Spausdinti


Kelionė prasidėjo Vilniaus oro uoste, po to skrydis i Ugandą per Londoną ir Keniją. Pakankamai daug skrydžių, nors yra ir tiesioginių į Ugandą iš Londono ar Briuselio, skridome su persėdimais, nes taip pavyko sutaupyti skrydžiams net iki 1000 litų vienam žmogui. Nairobyje tarp skrydžių turėjome nemažą laiko tarpą, tad laiką išnaudojome, pasirinkdami miesto turą ir aplankėm keletą muziejų. Turą dviem žmonėms užsisakėme tiesiog pačiame Nairobio oro uoste, už keletos valandų susitarėme 100 dolerių, nors pradžioje vietinės agentūros bosas norėjo iš kiekvieno po 100, derėtis vertėjo, patarimas tai daryti visur ir visada : )..


Galų gale po pusantros paros atvykome į Entebės tarptautinį oro uostą Ugandoje. Pasitiko „Great Lakes Safaris" kompanijos vairuotojas, kuris pervežė mus į sostinę - Kampalą. Vairuotojo vardas Noelis, įdomus žmogus, dirbęs prieš porą metų Ugandos laukinių gyvūnų apsaugoje, gerai žino ne tik apie gyvūnus, bet ir apie savo šalies istorija bei kultūrą. Kaip tik Noelis ir buvo mūsų dviejų savaičių vizito į Uganda gidas ir vairuotojas.


Sostinėje „Great Lakes Safaris" biure susitikome su vadybininke vardu Angel, su ja bendravome prieš užsisakydami kelionę. Su Angel dar kartelį aptarėme kelionės smulkmenas, padarėme keletą pakeitimų, sumokėjome likusią pinigų sumą už kelionę, nes prieš skrisdami į Ugandą, buvome susitarę, kad 30% sumos sumokame prieš atvykdami, o likusią sumą vietoje. Nebuvo abejonės, kad apgaus ar kažkas panašaus.. Viskas vyko pagal planą, kaip buvom susitarę. Išėjus iš biuro, buvom apsupti kareivių, bet kaip po kelių minučių paaiškėjo, šalia biuro randasi Amerikos ambasada, kurios apsaugos darbuotojai pastebėjo mus su fotoaparatais ir kažkodėl nusprendė, kad mes jų pastatą fotografavome, bet apžiūrėję nuotraukas iškart suprato, kad mes esame turistai, o ne teroristai : ).. taigi, mūsų atsiprašė ir kelionė tęsėsi tolyn.


Atvykome į „Voyager Suite" viešbutį. Darbuotojai pasitiko su šypseną, padėjo nusinešti lagaminus, visi tokie draugiški, po keleto minučių jau sėdėjome savo kambary, kuriame buvo TV ir rodė tik vieną žinių kanalą. Kambariai tvarkingi, viskas tiesiog 10 balų. Kadangi viešbuty daugiau turistų nebuvo, tik mudu du, tad vakarienę pasirinkome kas ką norėjo. Maistas buvo labai skaniai paruoštas. Po skanios vakarienės daugiau nieko nesinorėjo tik į lovą ir gerai pailsėt.

"Voyager Suite"

Pirmoji safario diena, kėlėmės 7.00 val., pusryčiai jau buvo paruošti, šviežios sultys ir omletas su duona bei sviestu, omletą virėjas iškepą per keletą minučių. Taigi, 8.00val. jau išvykome iš viešbučio ir patraukėme Lake Mburo kryptimi, pavažiavus keletą kilometrų, Noelis, mūsų vairuotojas, nusprendė patikrinti padangas. Prieš ilgą kelią, pasirodė, kad vieną ratą reikia keisti, tad po pusantros valandos, praleistos automobilių servise, pajudėjo ežero link. Iki vietos nuvažiavome daugiau be jokių problemų, pusė dienos kelio ir mes jau prie Lake Mburo nacionalinio parko vartų.

Pasiruošėm savo fotoginklus ir įvažiavome į teritoriją: pamatėme įvairių gazelių, keletą zebrų ir dramblių bei paukščių, tupinčių ant nudžiuvusių medžio šakų. Parku važiavom keletą valandų, stabtelėdami prie gyvūnų, kol mes juos fotografavome, Noelis tuo metu skaitė laikraštį ir atsakinėjo į mūsų klausimus. Kadangi kelionė buvo individuali, tad laiko praleisti su laukiniais gyvūnais turėjom daug, nebuvo už nugaros burbančių turistų - „greičiau, greičiau, kiek čia galima žiūrėti į tą patį..." Tada ir įvertinome privačių kelionių privalumus.


Atvažiavom į viešbutį, kuris buvo nacionalinio parko vidury, čia, keista, irgi nebuvo nei vieno turisto, tik vietinis personalas, taip pat labai mandagus ir paslaugus bei draugiškas. Pasirinkom šį „Arcadia Cottages" geresnį viešbutuką, tikėdamiesi geresnio vaizdo į ežerą, bet teko šiek tiek nusivilt, nors buvo didelis ir erdvus, puikiai įrengtas namukas, nebuvo nei vaizdo į ežerą, nei elektros. Elektros nebuvimas sukėlė šiek tiek nepatogumų duše, bet puikiai išsisukome, nes buvo žvakių, tad problemų dėl to nekėlėme.

"Arcadia Cottages"


Kaip ir prieš tai buvusiam viešbutuke, pasirinkome pietums ir vakarienei maistą ką kas norėjo. Po gardžių pietų išvykome prie ežero, esančio už keleto kilometrų. Čia buvo baras, tad šiek tiek atsigaivinome, matėme kaip žvejys netoli kranto meta tinklus ir tuoj pat traukia žuvį. Išėję iš baro, per kelis metrus prasilenkėme su laukiniu šernu, jis į mus net nekreipė dėmesio, kramsnojo sau žolę, atsiklaupęs ant priekinių savo kojyčių. Noelis palidėjo mus prie laivelio, kapitonas liepė užsidėt gelbėjimosi liemenes, supažindino su taisyklėmis ir netrukus išplaukėme. Ežere matėme daug įvairių paukščių, bet daugiausia stebėjome begemotus, prie pastarųjų buvom priplaukę visai per keletą metrų, buvo šiek tiek nejauku, bet kapitonas puikiai žinojo ką daro. Plaukiojome iki pat vakaro, kol pradėjo temti, grįžome į krantą, kur mūsų laukė Noelis, kad parvežtų atgal į viešbutį. Grįžę radom paruoštą vakarienę, kurią valgydami, su vairuotoju aptarėme dienos įspūdžius, jis kaip visada puikiai išaiškino, ką mes pamatysime rytoj...


Taigi, atsikėlę ir papusryčiavę, susiruošėme į pasivaikščiojimo safarį. Noelis nuvežė į starto vietą, pakeliui paimdamas vieną gamtos apsaugos darbuotoją. Buvo lengvas pasivaikščiojimas, kurio metu matėm hienų urvus ir ne vieną, o kokius penkis, tik, gaila, nebuvo pačių hienų. Šalia urvų buvo keletas gyvūnų kaulų, kaukolių. Eidami toliau, sutikome nemažą kaimenę topių, kurie šuoliavo keistais žingsniais linkčiodami galvas. Priėję palei ežerą esančią pelkę, pastebėjome du karūnuotuosius kranus, vienas jų, lyg darydamas mankštą, stovėjo ant vienos kojos, plačiai išskleidęs sparnus. Jie buvo pakankamai toli, gal už kokių 200 metrų, arčiau prieiti trukdė pelkėta, gyvūnų ištrypta žemė, kaip gidas paaiškino: „Per liūčių sezoną jam būna atostogos, nes kaip tik šitoje teritorijoje palei krantą vandens lygis pakyla vienu metru". Po kelėtos valandų pasivaikščiojimo išėjome į kelią, pakeliui sutikome nemažus būrius gazelių. Vietinis gidas buvo labai įdomus ir pripasakojo linksmų istorijų ir nuotykių. Netrukus atvažiavo vairuotojas ir visus parvežė atgal į viešbutį. Papietavome su visais, atsisveikinome ir išdūmėme kito nacionalinio parko link.


Žinojome, kad kelionė tądien bus ilga, važiavom visą dieną. Pakeliui buvom sustoję Mbarara mieste pavalgyt, ten susitikom nemažai turistų - anglų, kanadiečių, vokiečių. Virš miesto sklandžiojo paukščiai marabu, kurių čia itin daug, vienas jų tupėjo ant pastato kampo ir spoksojo į žmones, kitas miegojo nulenkęs galvą it statula. Miestas nebuvo švarus, oras užterštas, dar tie užrašai „palikęs mašiną rizikuoji, kad ji gali būti apvogta" nesudarė patikimo miesto įvaizdžio, tad norėjosi dumt iš ten kuo greičiau. Po pusantros valandos poilsio ir pietų patraukėme toliau.

Važiavome nedideliu greičiu, keliai nebuvo itin geri, daug duobių, po truputį prasidėjo kalnuotos vietovės. Kaip tik čia ir susidūrėme su problema, serpentinų kelias labai siauras, negali prasilenkt du automobiliai, pusiaukelėje patekom į kamštį, automobilių srautas judėjo labai lėtai. Šiaip ne taip pravažiavome tarp kalnų papėdėje esantį tiltą, kuris vertė jaustis tarsi būtume nepravažiuojamose džiunglėse. Už tilto kelias praplatėjo ir kelionė vėl galėjome tęsti didesniu greičiu. Į šalia parko esantį viešbutį „Buhoma Community Bandas" atvykom tik vakare, pasitiko personalas, keletas formalumų ir mes jau savo kambaryje. Kadangi turistų nebuvo itin daug, tai turėjome galimybe pasirinkti namelį arba palapinę. Pasirinkome palapinę, ji buvo gražioje vietoje ir nuo terasos matėsi puikus gamtovaizdis, pvz., naktį tarp dviejų kalnų stebėjome mėnulį, gražus vaizdas. Ši vietovė paliko gražius įspūdžius.

"Buhoma Community Bandas"

Vakare susitikom su Noeliu, aptarėme rytojaus planus, laukė svarbi diena - galimybė pamatyti kalnų gorilas Bwindi Impenetrable nacionaliniame parke. Buvo keletas turistų, su kuriais susipažinome Mbarara miesto kavinėje, visi tik apie gorilas ir šnekėjo. Jas galima pamatyti tik Virungos kalnuose. Šiai rūšiai, ankščiau laikytai lygumų gorilos porūšiui, priklauso rytinė lygumų gorila (Gorilla beringei graueri) ir vienas ar keli kalnų gorilos porūšiai (pavyzdžiui, Gorilla beringei beringei). Kiekviena grupė klajoja po 400-800 hektarų gyvenamąjį plotą, kuris, išskyrus pagrindinę centrinę sritį, gali iš dalies sutapti su kaimyninių grupių. Minta daugiausia lapais, ūgliais ir stiebais, ypač bambukų, taip pat vaisiais, šaknimis, minkšta žieve ir grybais. Kartais susemia skruzdėles ir greitai praryja, kol šios dar nespėjo įkąsti. Temstant grupė įsitaiso poilsiui: suaugę patinai ant žemės, patelės su jaunikliais medžiuose, įrengtuose lizduose. Kiekviena patelė dalijasi lizdu su paskutinės kartos jaunikliu. Dominuojantis sidabranugaris yra daugumos arba visų grupės jauniklių tėvas. Jis pelno vaisingų patelių dėmesį jas „maitindamas", ūkaudamas, mušdamas į krūtinę, daužydamas augalus arba spardydamasis. Jauniklio susilaukusi patelė, paprastai nepereina pas kitą patiną, nebent jos pirmasis partneris žūtų. Jauniklis lieka su motina. Nors daug gaunama pajamų iš turistų gorilų apsaugai, tačiau laikas nuo laiko pasigirsta naujienų apie brakonieriavimą.


Taigi, ir mums atėjo laikas pamatyti šias nuostabias kalnų gorilas. 7.30val. pusryčiai ir mes jau susitikimo vietoje, kur buvome supažindinti su taisyklėmis ir visi kiti formalumų sutvarkymai, pvz., leidimas pamatyti gorilas, šį leidimą būtina nusipirkti prieš kelionę, nes be jo negalima eiti pas gorilas ir šis leidimas kainuoja 500 dolerių už vieną valandą. Sužinojom, kad viena kalnų gorilų grupė išėjo į Kongo pusę, tad prie mūsų prisijungė kita turistų grupė, be gidų susidarė dvylikos turistų komanda. Kai viską išsiaiškinome, Noelis mus nuvežė įpradžios  tašką, kuris buvo maždaug už 25 kilometrų. Čia galėjome pasisamdyti vietinius gyventojus, kaip krepšių nešikus, kaip tik taip ir padariau, nes, iš tiesų, gorilų paieška netruko ilgai, tik pusantros valandos, bet buvo labai sunku lipti į stačius kalnus ir žemyn. Užlipę ant vieno iš kalnų, kiti gidai jau laukė ir liepė pasiruošti, nes jos jau čia, negalėjau tuo patikėti kad matau kalnų gorilą savo akimis. Atrodė, kad goriloms tai įprastas pasimatymas su žmonėmis, jos puikiai jautėsi gulinėdamos ant žemės ir viena buvo užsikėlusios kojas ant medžio. Už kokių dešimt metrų padėtį stebėjo raumenų kalnas - sidabranuguris patinas, kaip jo jaunikliai šokinėja, žaidžia vienas su kitu.. nepamirštami įspūdžiai. Bet praėjus pusvalandžiui, gorilos patraukė miško gilumos link, buvo sudėtinga ir sunku eiti paskui, miške tarp aukštų medžių pakankamai tamsu ir šlapia, tad dauguma turistų slydo ir vos nenugarmėdavo aukštais šlaitais žemyn. Su gorilomis galėjome praleisti tik vieną valandą, taip ir buvo, laikas prabėgo akimirksniu. Gidai pasakė, kad jau laikas eiti ir su nostalgija palikome šias nuostabias būtybes, grįžome per aplinkui į pradžios tašką, atgal eiti buvo kur kas lengviau, nes nebuvo tokių stačių šlaitų. Pradiniame taške pasitiko daug vaikų, kurie dainavo ir šoko, buvo visai linksma pasivaikščiojimo pabaiga. Noelis mūsų jau laukė, tad parvažiavome atgal į viešbutį. Turėjom dar pusę dienos laisvos, sugalvojome pasivaikščioti po apylinkes ir surasti kokią nors interneto kavinę. Ieškodami kavinės, susipažinome su vietiniu amerikiečiu Styvu, kuris čia dirba mokykloje mokytoju. Jis patarė, kur mes galime rasti internetą ir palydėjo iki vietos. Styvas puikiai žinojo apie Lietuvą ir sostinę Vilnių, taip pat nepamiršo paminėt gero lietuviško brendžio : ) kurį su turistais iš Lietuvos išmėgino kai keliavo kažkada per Ugandą. Nors dauguma ugandiečių visiškai nežino, kas ta Lietuva ir kur ji randasi. Taigi po malonių akimirkų palinkėjome Styvui gerų darbų ir išsiskyrėme. Į viešbutį grįžome temstant. Laukė kita įspūdžių diena.


Iš ryto išvykome į Mgahinga nacionalinį parką. Kelionė prailgo, nors atstumas nebuvo didelis, tačiau kelias buvo labai prastas ir kalnuotas. Bet viską atpirko gražūs Ugandos gamtovaizdžiai, aplink kalnai ir viskas žalia. Mūsų viešbutis buvo kalno papėdėje, puikiai matėsi ir aplink esantys kiti Virungos kalnai - Sabinio kalnas, kurio aukščiausiame taške susijungia trys valstybės: Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda ir Uganda. Čia sutikome tik viena turistą, anglą, kuris buvo pasirengęs įkopti į Sabinio. Vakarienės metu sužinojome, kad čia galima užsisakyti papildomą kelionę į Kongą pas tikruosius pigmėjus, bet greitai teko nusivilti, buvo atsakyta griežtai ne, nes Kongo pasieny vyrauja politiniai neramumai. Kadangi turėjome nemažai laiko, tad užsisakėme papildomą kelionę pas Ugandos pigmėjus Batwa, kuriuos galima sutikt tik šiame regione. Kaip paaiškėjoe visi pinigai už turą yra skiriami šių pigmėjų išlaikymui. Todėl surinkome visus savo nelabai reikalingus drabužius, pieštukus ir sąsiuvinius ir nekantriai laukėme rytojaus..

"Mgahinga Community Rest Camp"

Susitikome su vietiniu gidu ir patraukėme pigmėjų link. Vietiniam rytiniam pasivaikščiojimui - nepakartojamo grožio. Kalnų apsuptyje nusidriekę žalios tolumos, kur ne kur matosi nedideli vietiniai kaimeliai, arbatų ir bananų plantacijos daro kraštovaizdį nepaprastai gražų. Paėjėję valandą, priėjome vietą, kurioje mūsų jau laukė pigmėjai. Kaip ir teko suprasti anksčiau - tai nebuvo tikrieji pigmėjai. Šie pigmėjai, dar vadinami batwa - tai vietinių genčių ir iš Kongo atklydusių pigmėjų palikuonys. Šie žmonės išsiskiria iš kitų Ugandoje gyvenančių genčių. Jų tikėjimas didžiąja dalimi yra perimtas protėvių, tai žmonės gyvenantys gamtoje, garbinantys gamtos jėgas. Dar nesenai jie buvo laikomi atstumtais visuomenės žmonėmis, jie neturėjo absoliučiai jokių teisių, netgi sveikintis su jais buvo draudžiama kaip su visiškai žemiausią statusą turinčiais žmonėmis. Jie gyvena išlaikomi vietinės bendruomenės, taip pat turistų, kurie pamatę nerealų skurdą jiems padeda ir sugrįžę į savo šalis. Mums apsilankius pas juos, pigmėjai suruošė nedidelį koncertėlį: šoko, dainavo, netgi nedidelį spektaklėlį parodė. Žinoma, neįmanoma išsakyti jausmus, kurie aplanko, matant tų žmonių gyvenimo skurdą, sunku patikėti, kad tie žmonės gyvena kaip ir mes - 21 amžiuje... Tai, ką turėjome su savimi pasiėmę, kad padalinti jiems, pasirodė beviltiškai mažai... nors matėme, kokį džiaugsmą suteikė mūsų kuklus lauknešėlis jį gavusiems, tačiau buvo sunku matyti reakciją tų, kuriems nieko neteko... nežiūrint nieko, tai yra linksmi žmonės, smalsūs, besidomintys mumis taip kaip mes jais...


Grįžę papietavome, iki išvykimo į kitą parką dar turėjome keletą valandų, tad su kitu vietiniu gidu aplankėme Mgahinga kalne esantį urvą, kuriame kažkada gyveno pigmėjai. Urvas buvo 400 metrų ilgio su ne dideliu vandens šaltiniu. Buvo tamsu ir žemos lubos, teko saugotis, kad kur neatsitrenktumę. Po 15 minučių klaidžiojimo po urvą, gidas išjungė savo žibalinę lempą, aplink buvo visiška tamsa, net sunku orientuotis, aišku, po akimirkos ją įžiebė ir, norėdamas patikrinti mūsų orientaciją, pasiūlė patiems surasti išėjimą, šiaip ne taip radome : ) ir netrukus grįžome atgal į viešbutį, kur mūsų jau laukė Noelis, susikrovėme savo daiktus ir patraukėme tolyn..


Atvykome į Nshenyi kaimelį jau saulei nusileidus. Tai vietinio turtingo ugandiečio fazenda. Atokiai nuo kelio, nuošalioje vietoje. Buvome sutikti labai šiltai. Po sočios vakarienės buvome pakviesti prie laužo, kur įvyko nedidelis mūsų atvykimo proga surengtas koncertėlis su vietinės genties šokiais, muzika ir dainomis. Jausmas buvo nepakartojamas - tamtamo garsai, sklindantys tamsoje ir aidintys į tolius, ritmingos dainos ir užvedantys šokiai paliko neapsakomą jausmą ... teko kartu ir pašokti, ir padainuoti... nesinorėjo, kad tas vakaras baigtųsi, laikas prabėgo greitai ir atsisveikinome iki ryto. Rytą pasitikome anksti, nes buvo mums pasiūlyta sudalyvauti rytiniame ugandietiškų karvių melžimo procese. Buvo visai įdomu : ) su rytmečio saule ir vietiniais piemenimis apžiūrėjome, kaip gyvena galvijai, pabandėme netgi pamelžti karvutes sekėsi visai netgi neblogai . Po to ėjome į bananų plantaciją, kur vienas iš namiškių parodė, kaip yra prižiūrimi bananmedžiai, papasakojo, kaip ir kur yra panaudojami bananų medžių lapai, žievė. Buvo labai įdomu. Netruko ateiti pusryčių metas, kuriam praėjus, po šilto atsisveikinimo tęsėme savo maršrutą toliau...

"Nshenyi Village Guest House"

Iš kaimelio išvykome į Queen Elizabeth nacionalinį parką. Vietoje buvome jau gerokai po pietų, važiuodami parku, sutikome nemažai dramblių, einančių nuo vandens, keletą begemotų ir ypatingai daug šernų bei gazelių. Atvykę į viešbutį „Institute of Ecology Guest House and Hostels", po formalumų įsikūrėme savo kambary. Vakare apžiūrėjome apylinkes, matėme labai daug paukščių. Grįždami, netoli kambario durų radom miegantį šerną su keliais šerniukais. Po vakarienės, gerokai sutemus, išgirdome keistą garsą - už durų kažkas stipriai rauna žolę, pasirodo, tai buvo begemotas vos keli metrai nuo mūsų kambario. Kambariai tvarkingi, visur tinkliukai nuo uodų, jaukūs...

"Institute of Ecology Guest House and Hostels"


Ryte išvykome į safarį, matėme vieną liūtą, buivolų, gazelių, žirafų... nuvykome, prie parke esančio kraterio ežero, kurio vanduo labai sūrus. Vietiniai atveda savo karves čia, kad atsigertų vandens ir duotų daugiau pieno. Taip pat prie ežero papusryčiavome. Po pusryčių kelionė tęsėsi tolyn, bet galvoje sukosi viena mintis - leopardas, kur jis, kodėl nepasirodo.. ir štai, skambutis Noeliui, kad pastebėtas leopardas. Atvykę į vietą pamatėme tik jo nugarą tarp aukštų žolių, bet to užteko numalšint šį „troškulį". Grįžtant atgal, likus mažiau nei kilometrui iki viešbučio, Noelis „kirto" per automobilio stabdžius ir sušuko „leopardas", iš pradžių galvojau, kad jis juokauja, bet pasiruošiau fotokamerą, išlindau per mašinos liuką ir... jis sėdėjo ant kelkraščio, visiškai šalia, per kelis metrus, kitaip sakant „laukė manęs", nors ši akimirka truko keletą minučių, bet vertėjo ketverius metus laukti to. nNpamirštamas vaizdas, labai gražus gyvūnas.. Buvau laimingiausias iš visų..


Po pietų turėjom plaukti su laivu Kazingos kanalu, patarimas sėdėti kairėje laivo pusėje : ) Kanale matėme krokodilų, begemotų, dramblių su drambliukais, ateinančių atsigerti vandens ir ypatingai daug paukščių, kur bepažiūrėtum - visur paukščiai, garniai, pelikanai, kormoranai, tikras paukščių rojus. Laivo gidė papasakojo apie kiekvieną jų rūšį, buvo įdomu stebėti ir klausytis. Plaukimas laivu truko iki trijų valandų. Grįžus Noelis kaip visada laukė mūsų, parvežė atgal į viešbutį. Šį kartą grįžę prie kambario, sutikome vandens ožį, kiekvieną kartą pamatai kažką naujo ir linksmo : )..


Po pusryčių išvykome į Kyambura George parką, čia tikėjomės pamatyti šimpanzes, jas ir matėme, bet jos buvo labai aukštai medžiuose, nelabai gerai galima buvo įžiūrėti, kadangi kitame parke turėjome užsisakę iš anksto šimpanzių treką, tai labai neišgyvenome. Pasivaikščiojimas po mišką - tikra atgaiva, slėnio apačioje teka upė George, čia nemažai begemotų, riaumojančių ant viso miško, įvairių paukščių ir drugelių. Gamta šitam slėny įspūdinga, aukšti medžiai ir kabantys lyg šniūrai vijokliai, kuriais karstosi šimpanzės. Pasivaikščiojimas buvo neilgas iki poros valandų.
Grižus sėdom į automobilius ir išvykome į Kibale nacionalinį parką, šitam parke kur kas daugiau įvairų pusbeždžionių. Visą vakarą pravaikščiojome apylinkėse, gražios vietos. Taip pat patiko viešbutis „Primate Lodge Kibale" viskas tvarkinga, kambariai jaukūs ir švarūs.

"Primate Lodge Kibale"


Miške knibždėte knibžda laukinis gyvenimas. Daugiausia turistai čia atvažiuoja dėl šimpanzių - artimiausi žmogaus giminaičiai. Jos panašios į žmogų ne vien išvaizda, bet ir tuo, kad yra labai protingos ir sudaro sudėtingas bendruomenines grupes. Gyvena po 15 - 120 individų. Užsiima - valo kailį, maitinasi, keliauja, gina teritoriją - mažesnių grupių sudėtis beveik kas valandą keičiasi. Teritoriją gina suaugusiųjų patinų grupelės, kurios gali užpulti ir nužudyti iš kitų bendruomenių atklydusias šimpanzes. Dieną daugiausia laiko praleidžiama maitinantis - vaisiais, lapais, žiedais bei sėklomis. Grupės kartais bendradarbiauja, nužudydamos ir suėsdamos gyvūnus, tokius kaip mažesnės beždžionės, paukščiai ir nedidelės antilopės. Šimpanzės ne tik naudojasi įrankiais, bet ir pačios juos pasidaro, pavyzdžiui, nusilaužia nuo šakelės šoninius ūglius ir panaudoja ją termitams iš lizdo ištraukti. Turbūt man šimpanzės labai patiko dėl savo sumanumo, bendravimo bei mokimosi gebėjimų... Be šimpanzių dar matėme daug įvairių kitų gyvūnų bei paukščių.
Antroje dienos pusėje išvykome į Fort Portal miestelį. Čia apsigyvenome „Rwenzori View Guest House" viešbutį, kurio savininkas anglas jau daugiau nei trisdešimt metų gyvenantis Ugandoje, labai linksmas ir įdomus žmogelis, atradęs šią šalį kaip savo svajonių vietą.


Savo akimis pamatėme paslaptingąjį Ruvenzorio kalną, kuris buvo beveik visas paskendęs debesyse. Kadangi kelionės metu daug važiavome ir keliavome ir šį kartą turėjome pasivaikščioti kalno papėdėje, tačiau nusprendėme pakeisti programą ir nuvykome prie Kibale nacionaliniame esančios pelkės, ten pamatėme daug įvairių gyvūnų, augmenijos, vaikščiojimas užtruko porą valandų, į kelionės pabaiga darėsi vis sunkiau eiti, daugiau nieko nesinorėjo tik gerai pailsėt.. jėgas atgavome viešbuty.

"Rwenzori View Guest House"

Nepaprastai jaukus viešbutukas, kuris pilnas čia užsukusių ir pamilusių šią vietą turistų atviručių iš pačių įvairiausių pasaulio vietų. Paliko puikų prisiminimą vakaras, kada prie vakarienės stalo susirinko visi čia apsistoję turistai, dalinomės įspūdžiais, kurie pas kiekvieną buvo ryškūs, nepakartojami ir gyvi. Žinoma, čia pat prie stalo rodėme vieni kitiems nuotraukas, pasakojome tai, ką patyrėme ir pamatėme įdomaus. Buvo toks jausmas, tarytum prie stalo susirinkę seni draugai. Neapsakomai šilta atmosfera ir draugiški žmonės.


Anksti ryte išvykome į kitą Murchinson falls nacionalinį parką. Kelionė nenumaldomai ėjo į pabaigą, priešpaskutinis nacionalinis parkas. Parke visų pirma nuvykę aplankėm Murchinson krioklį, tikrai įspūdingas reginys, gali jaust, kaip žemė dunda, visas Viktorijos Nilas susiaurėja ir labai didele jėga krinta žemyn, didžiuliai trenksmai, dundesys ir neišnykstančios vaivorykštės sukelia dideles emocijas. Po penkiolikos minučių pasigrožėjimo gamtos sukurtais stebuklais, jau traukėme tolyn. Šį kartą įsikūrėme „Red Chilli Rest Camp" viešbuty. Puikūs nameliai, tvarkinga teritorija, daug turistų čia atvažiuoja su savo palapinėmis, labai populiari ir lankoma vieta su gražiu vaizdu į slėnį, ypač iš ryto, kai teka raudona saulė.

"Red Chilli Rest Camp"


Po pusryčių Noelis mus nuvežė prie kelto, su kuriuo kėlėmės per Viktorijos Nilo upę. Safaris prasidėjo, nors oras buvo nelabai geras, šiek tiek apsiniaukę, tačiau prablaškė gyvūnai, kuriuos pamatėme: buivolai, žirafos, gazelės, šernai ir daug paukščių. Safaris truko maždaug keturias valandas į viešbutį grįžom tuo pačiu keltu per upę, o jau po kelių valandų poilsio turėjome plaukt laivu iki krioklio iš kitos pusės nei buvome dieną prieš. Pasiplaukiojimas laivu užtruko apie tris valandas. Buvo smagus relaksacinis laiko leidimas, čia nepamatėm nieko ypatingo, tik keletą begemotų ir krokodilų, paukščių taip pat nebuvo itin daug. Krioklio jėgos taip pat nesijautė, nes laivas dėl saugumo negalėjo priplaukti arčiau, tad viską stebėjome iš toli...


Kitą dieną patraukėme sostinės link, iš viso nuvažiavom su mašina apie 2000 km. Atstumai tarp miestų nėra labai dideli, tačiau vietomis dėl blogų kelių kelionė užtrukdavo kur kas ilgiau nei planuota. Atvykę į Kampalą, papietavome ir patraukėme per muziejus, kai kuriuose muziejuose buvo šokėju trupės, kurie mielai pašokdavo ir padainuodavo turistams, buvo labai smagu. Išduosiu paslaptį, suvenyrai pigiausi muziejuose : )


Kitas kelionės tikslas buvo aplankyti UNESCO Kasubi Tombs karalių rūmus. Kasubi Tombs - Ugandos Karalių laidojimo vieta. Ji yra išsidėsčiusi ant Kasubi kalvos, kuri matosi jau iš toli. Kasubi Tombs - tai buvę Bugandos karalystės Karalių rūmai. Dabar tai yra keturių Bugandos Karalių palaidojimo vieta. Pastatytas 1882m. jau 1884m. jis tapo Karalių amžinojo poilsio vieta. Muzibu Azaloj Mpangoj - taip vadinamas apvalus statinys. Pastatas yra žymus architektūrinis paminklas, saugomas UNESCO. Jis yra pastatytas iš šiaudų, vytelių ir molio. Jo vertė yra ne materiali, tai simbolis tautos dvasinių vertybių, tikėjimo, kultūros saviraiškos. Gidas, puikiai kalbantis angliškai, mums papasakojo daug įdomių faktų apie šios Karalystės susikūrimą, apie karalius, kurie joje ilsisi. Tikrai įdomi vieta tiek istorine prasme, tiek ir kultūrine, unikalus statinys, dažnai vaizduojamas kaip Ugandos simbolis.


Kampaloje nakvojome tame pačiame viešbutyje kaip ir pirmą kelionės dieną. Kaip ir praeitą kartą viskas buvo smagu ir aukštame lygyje. Tačiau kitą dieną jau išvykome į Mabamba pelkę, čia pagrindinis tikslas buvo nufotografuoti Shoebil Stork paukštį, kuris labai retas ir bet kam nesirodo. Pelkėje susitikome su vietiniu gidu, sėdome į valtį ir plaukėm tikslo link. Ir ką jūs manot? Mes jį pamatėme.. Džiaugsmo buvo daug, šypsena iki ausų.. pelkės apylinkės labai gražios: daug lelijų, daug gyvūnijos, net nebūčiau pagalvojęs, kad pelkėje gali būti taip gražu. Grįžus iš pelkės, gidas dar pavedžiojo po apylinkes, matėme tikrai daug įvairių paukščių.
Noelis jau laukė mūsų, pervežė į Entebę, iš kur kitą dieną jau išskridome namų link. Buvo smagi, linksma ir pilna nuotykių kelionė.

"Sophies Motel"

Taip ir norisi dar karta sugrįžti atgal...

Tekstas ir nuotraukos Mariaus
www.anonsas.lt


Kategorijos: Verslo kelionių organizavimas, aviabilietai, viešbučių rezervavimas, Verslo renginiai, laisvalaikis
Aprangos kodas

Šventinis aprangos kodas

Dress code renginiams ir šventėms terminų paaiškinimas, vakarinis aprangos kodas,  

Įmonės vakarėlių idėjos

Įmonės vakarėlio idėjos

Ko reikia kokybiškam įmonės vakarėliui? Ar įmanoma patiems profesionaliai suorganizuoti nepamirštamą šventę?  

Kalėdinio įmonės vakarėlio idėjos

Kalėdinio įmonės vakarėlio idėjos

Kalėdinis vakarėlis, įmonės kalėdinio vakarėlio scenarijus, kaip surengti įdomų kalėdinį vakarėlį įmonės darbuotojams 

Verslo renginių organizavimas

Verslo renginių organizavimas

Kaip suorganizuoti verslo renginį, šiuolaikinė išmanioji konferencijų organizavimo praktika  

Biuro kavos aparatas

Kaip išsirinkti kavos aparatą biurui. Svarbiausios kavos aparatų funkcijos. Ar verta kavos aparatą nuomotis? Tinkamas vanduo, kava. Didžiausios naudojimosi klaidos.  

Įdomiausios lankytinos vietos Lietuvoje

Ką verta pamatyti ir nuveikti Lietuvoje?  

Geriausi restoranai Kaune

Geriausių restoranų Kaune žemėlapis, aprašymas ir nuotraukos.  

Corbis nuotr.

Verslo renginių organizavimas: reikia ne milijonų, o fantazijos!

Verslo renginius galima priskirti vienam iš rinkodaros elementų. 

Keleivinio mikroautobuso nuoma

Kaip išsirinkti mikroautobusą kelionei, mažesnių iki 8 vietų mikroautobusų nuoma  

Kaip išsirinkti veiksmo kamerą

Veiksmo kameros charakteristikos, atsiliepimai apie veiksmo kameras. 

Geriausi restoranai Vilniuje

Geriausių Vilniaus restoranų žemėlapis, aprašymai, nuotraukos, atsiliepimai  

Kaip išsirinkti dviratį internetu?

Patarimai bei gairės, kuriomis vadovaujantis taps lengviau išsirinkti sau tinkamiausią dviračio variantą.  

Kelionė į Norvegiją automobiliu

Kelionė automobiliu per Suomiją į Norvegijos šiaurę, Tromso regioną. Žvejyba, nardymas, pėsčiųjų maršrutai kalnuose, kulinariniai eksperimantai. 

Automobiliu į Kroatiją

Kelionės į Kroatiją maršrutas 

Kaip teisingai iškepti kepsnį ant grilio?

Grilio kepsnių vakarėlis puiki vieta neformaliems pokalbiams tarp verslo partnerių. Nustebinkite savo kulinarinėmis žiniomis. 

Kaip išsirinkti fotoaparatą?

Kaip išsirinkti skaitmeninį fotoaparatą pagal konkretų tikslą. Kokie skirtingų grupių skaitmeniniai fotoaparatai buvo pripažinti geriausiais 2016 metais pagal EISA.  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5
Dviviečiai ir liukso apartamentai, jauki atmosfera, visi šiuolaikiški patogumai, internetas, visa, ko reikia reikliam svečiui ir verslininkui
Kepėjų g. 7, Klaipėda
Telefonas: +370-46-310077, El. paštas: preliudija@gmail.com
5 žvaigždučių viešbutis Vilniuje
Subačiaus g. 2, Vilnius
Telefonas: +370-5-2553355, Mobilus: +370-652-65550, El. paštas: hotel@ramadavilnius.lt

S.Konarskio g.49-402A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2151580, El. paštas: info@rexus.lt

Kirtimų g. 17a, Vilnius
Telefonas: +370-5-2398000 , El. paštas: renginiai@rodiklis.lt

Šeškinės g. 26, Vilnius
Mobilus: +370-671-87649, +370-677-37666, El. paštas: piknikai@gmail.com

Vanagupės g. 31, Palanga
Telefonas: +370-460-41199, Mobilus: +370-685-60090, El. paštas: reservation@vanagupe.lt

Maciulevičiaus g. 51 -401, Vilnius
Telefonas: +370-5-2444060, El. paštas: info@vpramogos.lt
1 2 3 4 5
1 2
Kompanijų produkcija
Verslo kontaktų rytmetys
Verslo kontaktų rytmetys

Verslo kontaktų rytmetys Kaune, verslo pusryčiai. Verslo ...

Įmonių renginių organizavimas Klaipėdoje
Įmonių renginių organizavimas Klaipėdoje

Įmonės renginio idėjos Klaipėdoje ir Klaipėdos apylinkėse...

Vieta renginiams Vilniuje
Vieta renginiams Vilniuje

Vieta Vilniuje verslo ar įmonės renginiui. Salės nuoma, m...

Renginių aptarnavimas

Renginių aptarnavimas, renginių organizavimas Vilniuje.

Kėdžių nuoma

Kėdžių nuoma, kėdžių užvalkalai, kėdžių užvalkalai su kas...

Konferencijų aptarnavimas

Konferencijų aptarnavimas Vilniuje

Paviljonų nuoma

Paviljonų nuoma

Mini scenos nuoma ir apšvietimas

Mini scenos nuoma Vilniuje ir mini scenos apšvietimas

Vieta įmonių renginiams, vakarėliams

Verslo vakarėliai, įmonių renginiai Šnipiškėse, Vilniuje

Salės nuoma verslo renginiams Vilniuje

Salių nuoma verslo renginiams

1 2