Graikijoje – nesibaigiantys protestai ir finansinė nežinomybė
2011-10-05 11:29 Peržiūros : 25 SpausdintiViktorija Mickutė
LTV „Šiandien"
Graikijoje tęsiasi protestai prieš vyriausybės politiką ir tarptautinius ekspertus, atvykusius į šalį aiškintis, kaip vykdomos reformos.
Tačiau net nesulaukus jų sprendimo, Liuksemburge posėdžiaujantys eurozonos finansų ministrai dar mėnesiui nutarė atidėti sprendimą dėl finansinės pagalbos Graikijai. Šalis pranešė, kad šių metų biudžeto deficito mažinimo planų pasiekti nebepavyks.
Protestuotojai kartu su Graikijos darbo ministerijos darbuotojais užėmė ministro kabinetą ir šaukė: „traukit rankas nuo mūsų pensijų". Darbuotojai užtvėrė ir finansų ministerijos įėjimą. Graikijos vyriausybė paskelbė, kad atleis 30 tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų, o vietos žiniasklaida pranešė, kad auditoriai iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo reikalauja mažinti minimalią privataus sektoriaus darbuotojo algą.
Eurozonos finansų ministrai ragina Atėnus, kurie paskelbė, kad kol kas nepavyks pasiekti biudžeto deficito mažinimo tikslų, dar labiau veržtis diržus. O sprendimą dėl dalies finansinės pagalbos - 8 milijardų eurų - atidėjo iki lapkričio. Nors iki šiol buvo skelbiama, kad pinigų Graikija nebeturės jau spalio viduryje, Graikijos finansų ministras patikino, kad tai ne problema, iki lapkričio galima palaukti.
„Nėra jokių kalbų apie vadinamąjį bankrotą. Kas vartoja šį žodį kalbėdamas apie Graikiją - eurozonos šalį - nesupranta, ką jis reiškia, arba jų nuomonę formuoja nekontroliuojami spekuliaciniai tarptautinės rinkos sektoriai", - kalbėjo Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos.
Kad Graikija nebankrutuos, patikino ir euro grupės prezidentas, tačiau įspėjo, kad privatūs kreditoriai gali patirti didesnių nuostolių, nei tikėtasi. Iki šiol buvo sutarta, kad jiems teks nurašyti 21 procentą Graikijos skolų. 17 eurozonos šalių grupės pirmininkas pabrėžė, kad daug kas keičiasi, tad yra permąstomos antrosios paskolos - beveik 110 milijardų eurų - Graikijai sąlygos. O analitikai pastebi, kad šios paskolos jau gali ir nebepakakti.
Nežinomybė pribloškė rinkas. Be abejo, labiausiai nukentėjo bankų sektorius. Prancūzijos ir Belgijos banko „Deksia" akcijos smuko beveik 40 procentų. Paryžius ir Briuselis jau pažadėjo gelbėti griūvantį banką. Pasak analitikų, banko problema rodo, kad Eurozonos lyderiams Graikijos krizė susijusi ne tiek su Graikija, bet su galimybe įžiebti kibirkštį bankų ir ekonomikos katastrofai.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!