Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.

Vakar Seime vykusioje Vyriausybės valandoje finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Algirdas Šemeta ir Rimantas Dagys pristatė paskutinius duomenis apie mūsų šalies finansinę ir socialinę padėtį. Pateikti skaičiai nėra guodžiantys - artimiausiu metu ir taip gana prasta Lietuvos ekonominė situacija dar labiau blogės. Skaudaus ekonominio nusileidimo pasekmes sušvelninti esą galėtų tik kardinalus valstybės biudžeto išlaidų mažinimas. Tad A.Kubilius ir A.Šemeta Seimo narius ragino be gailesčio karpyti tam tikras Vyriausybės patikslinto svarbiausio šalies finansinio dokumento eilutes.

Prarasti milijardai.

Pagrindinius šalies finansinius rodiklius Seime pristatęs A.Šemeta netryško optimizmu. Per pirmąjį šių metų ketvirtį visų pagrindinių mokesčių į valstybės biudžetą surinkta mažiau nei planuota. Naujausiomis Finansų ministerijos (FM) prognozėmis, šiemet į valstybės biudžetą bus surinkta 4 mlrd. litų mažiau nei numatyta 2009 metų valstybės biudžete.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkta 580 mln. litų mažiau nei planuota - iš viso 1,85 mlrd. litų. Gerokai sumažėjo ir akcizų pajamų. Per pirmuosius 3 šių metų mėnesius jų surinkta beveik 809 mln. litų - 135 mln. litų mažiau nei tikėtasi. A.Šemeta įsitikinęs, kad menkesnes PVM įplaukas lėmė sumažėjusios prekių ir paslaugų pardavimo apimtys bei gerokai susitraukusi užsienio prekyba. Importas į mūsų šalį per sausį ir vasarį sumažėjo 41 procentu.

Mažės atlyginimai

Ne ką geriau atrodo ir kitų pagrindinių mokesčių surinkimo rodikliai. Pelno mokesčio per pirmąjį šių metų ketvirtį surinkta 372,6 mln. litų - beveik 130 mln. litų mažiau nei planuota. Pasak A.Šemetos, dėl vis sudėtingesnės makroekonominės situacijos, šio mokesčio surinkimas greičiausiai ir toliau strigs. 46 mln. litų mažiau surinkta ir gyventojų pajamų mokesčio. Per pirmąjį metų ketvirtį šis mokestis valstybės kišenę papildė 848 mln. litų.

Artimiausiais mėnesiais padėtis, ko gero, tik dar labiau komplikuosis. Anot A.Šemetos, kasdien didėja įtampa darbo rinkoje. Pastaruoju metu kiekvieną savaitę mūsų šalies bedarbių gretos pasipildo 8-10 tūkst. darbo netekusių žmonių. Kovo mėnesį nedarbo lygis mūsų šalyje pasiekė paskutinių metų aukštumas - 8,2 procento.

A.Šemeta prognozuoja ir spartų darbo užmokesčio mažėjimą. Anot jo, iškilusi likvidumo problema įmones vers taupyti darbo užmokesčio fondų sąskaita. FM manymu, atlyginimai šiemet vidutiniškai turėtų sumažėti 11,2 procento.

Nemokamų atostogų bumas

Nešinas ne linksmesniais duomenimis estafetę iš A.Šemetos perėmė R.Dagys. Seimo narius jis informavo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį "Sodra" nesurinko 158,5 mln. litų planuotų pajamų. "Tačiau, palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, įplaukos yra 20 proc. didesnės", - tikino R.Dagys. Draudėjų ir apdraustųjų privalomojo socialinio draudimo įmokų pirmaisiais metų mėnesiais surinkta 146 mln. litų mažiau nei planuota - iš viso 2 mlrd. 585 mln. litų. Mažiau nei planuota pinigų gauta ir iš savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų. Tačiau didžioji dalis šių įplaukų biudžetą pasieks metų pabaigoje.

Daugiausia "Sodros" pinigų suryja padidėjusios bazinės pensijos, smarkiai išaugusios išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, bedarbio pašalpoms. Įplaukas į "Sodrą" mažina ir nemokamų atostogų bumas. R.Dagio duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl nemokamų atostogų nedirbta daugiau nei 1,85 mln. darbo dienų - 2,3 karto daugiau nei anksčiau.

Opozicija peikė

Ministrų kalbos ir pateikti duomenys sukėlė Seimo opozicijos atstovų klausimų laviną. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis dar kartą išpeikė valdančiosios koalicijos mokestinę reformą ir klausė, kokių veiksmų Vyriausybė žada imtis katastrofiškai stringant biudžeto surinkimui. A.Šemeta kaltę dėl prastos šalies finansinės padėties vertė socialdemokratams, esą vykdžiusiems netinkamą fiskalinę politiką. A.Kubilius taip pat gynė savo Vyriausybę ir aiškino, kad jų veiksmus teigiamai vertina solidžios institucijos: Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Opozicijos atstovus premjeras, be kita, ko paragino nekaišioti pagalių į ratus, o stengtis solidariai įveikti krizę. "Gal pagaliau pradėkime kalbėti apie realią situaciją Lietuvoje. Kokia yra viso Seimo, neskirstant į valdančiąją koaliciją ar opoziciją, atsakomybė? Kokia yra Vyriausybės, prezidento bei visuomenės atsakomybė ir veiksmai šioje situacijoje?" - klausė A.Kubilius.

Roberta TRACEVIČIŪTĖ