Netaisyklinga kalba verslui gali atnešti nemažų nuostolių

Verslas save pristato vartodamas kalbą. Kol kas nėra kito, veiksmingiausio bendravimo būdo. Tačiau nereikia pamiršti, kad kalba nėra tokia jau nekalta - ji gali padėti ne tik praturtėti, bet ir visiškai sužlugdyti.  

Verslą gali sukompromituoti jo atstovo gėdingas laiškas, viešai pasakyta kalba ar pasirašytas netvarkingas dokumentas, kuris tampa galingu ginklu konkurento rankose. 

„Netinkamai ištartas žodis dažnai priveda prie asmenybės bruožų ir organizacijos pajėgumo nuvertinimo, o atsiradęs nepasitikėjimas kalbėtoju kaip eruditu ir išmanančiu savo darbą nėra naudingas verslo plėtrai. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti tvarkingai ir gausiomis retorikos priemonėmis prisodrintą politiko kalbėjimą. Korektiškas kalbėjimas pritraukia daugiau prijaučiančiųjų", - sako tekstų redagavimo paslaugas teikiančios įmonės „UAB Investio" vadovė Gintarė Vaitonytė. 

„UAB Investio" apklausos duomenimis, dažniausiai verslo atstovai nurodo nepasitikėjimą kitu partneriu dėl neaiškiai perteikiamų minčių, nesusikalbėjimo, kito minties neteisingo interpretavimo. 

„Per pastarąjį ketvirtį į įmonę kreipėsi 17,6 proc. daugiau verslo atstovų, kurie yra sunerimę ne tik dėl viešai išsakomos kalbos netikslumų, lemiančių nesusikalbėjimą, bet ir tų, kurie teigia turį skaudžios patirties dėl neaiškių ir nekompetentingų sakinių paslaugų ar pirkimo sutartyse, paslaugos perdavimo - priėmimo aktuose", - sako G. Vaitonytė. 

Pasak jos, verslo atstovai mato ne teisines problemas, o terminų, kurie miglotai apibrėžia patį minties turinį, neskaidrumas, neteiktinas vartojimas. Besikreipiantieji teigia, kad aiškiai išsakytos mintys ir korektiškas, redagavimu pagrįstas turinys, lemia organizacijos įvaizdį ir motyvaciją pasirenkant užsakovus ar partnerius. 

Lengviausia sukompromituoti ir paskelbti apie netinkamą organizacijos įvaizdį, tai  parodyti tos organizacijos dokumentus ar el. laiškus, sandorius, kuriuose kalba yra netaisyklinga. Pavyzdžiui, užtenka nedidelės teksto rinkimo klaidos ir garbus žmogus jam skirtame laiške gali būti pavadintas ne „kritiku", o „kirtiku". 

„Pokalbio ar parašyto rašto sėkmė priklauso ne tik nuo to, ar sakinyje nėra gramatinių ar stilistinių klaidų, bet svarbu, kaip sudėliojami žodžiai, kokia tvarka jie pateikiami, kas akcentuojama, kokios retorinės priemonės (sušukimai, metaforos, hiperbolės) panaudotos, kokie naudojami ženklai ir kur skiriamos pauzės, kokios loginės klaidos daromos specialiai siekiant įtikinti skaitytoją ar klausytoją", - pažymi „UAB Investio" vadovė G. Vaitonytė.