Į praeitį Tuniso medinų gatvelėmis

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Siaura gatvele įvingiavus arabišką mediną, ausis pasiekia prislopintas turgaus šurmulys. Šią miesto dalį tarsi brangią širdį supa aukšta siena, už kurios nuo išorinio pasaulio slepiasi mečetės, prabangūs rūmai ir kiemeliai.

Klaidžių gatvelių labirinte kelią rasti nesunku - tereikia gerai ištempt ausis: prekeivių šūksniai, auksakalio plaktuko kaukšėjimas ir monetų žvangesys atves į patį veiksmo centrą. Čia atsidurti pravartu net jei nieko pirkti nesiruošiat - pataikysite kaip tik ten, kur susitelkę visos miesto įžymybės.

Medinomis vadinamus senamiesčius turi dauguma Tuniso miestų. Juose uoste užuodi nuo sienų dvelkiančios senovės kvapą, o aukštų namų šešėliai prislegia pečius istorijos našta. Trys Tuniso medinos - sostinės, Suso ir Kairuano - įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Tuniso sostinė Tunisas

Pagrindinė sostinės gatvė - Habibo Burgibos alėja - primena Paryžiaus Eliziejaus laukus. Jos gale, už triumfo arką mėgdžiojančų Prancūzijos vartų, pasislėpusi medina yra vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių viduramžiškų islamo miestų. Rodos, prieš pusę tūkstantmečio laikas čia sustojo. Per pastaruosius penkis šimtus metų veik nepakitęs gatvelių, arkų, klaidžių skersgatvių ir akligatvių labirintas įspūdingo dydžio - kažin, ar įmanoma visas apeiti per vieną dieną.

Nuo senatvės apsilaupiusius ir barzdomis apžėlusius Tuniso medinos namus puošia plačios, aukštos, geležimi kaustytos durys su trimis grandimis: dviem didelėm - aukštai, ir viena mažesne - pečių aukštyje. Didžiosios skirtos belstis vyrams, mažoji - moterims. Iš beldimo garso šeimininkai žinodavo, kas laukia už durų. Vyrams atidarydavo vyrai, moterims - moterys.

Medinoje įsikūręs dirbtuvę meistras iškalinėja raštais varines lėkštes

Nuo 732 m. maldininkus po savo stogu glaudžia garbingiausias medinos pastatas - Didžioji Zitunos, arba Alyvmedžio, mečetė, kurios skliautus remiančios 184 kolonos atkeliavo iš netoliese stūksančių Kartaginos miesto griuvėsių. Šį miestą IX a. pr. Kr. Tuniso pakrantėje pasistatė finikiečiai, tačiau kolonos - vėliau jame viešpatavusių romėnų palikimas.

Aplink Didžiąją mečetę kaukši auksakalių turgelis, į dangų neša kvepalų ir prieskonių aromatai, batsiuviai gatvelėse siuva batus. Pasivaikščiojimas iš pažiūros lyg ir tomis pačiomis gatvelėmis kiekvienąkart baigiasi kur nors kitur. Kiekviena kelionė - naujas atradimas.

Pardavėjas Mohamedas kilimų parduotuvėje demonstruoja prekes

Kairuanas - mečečių miestas

Nuo jūros per pusšimtį kilometrų nutolęs Kairuano miestas irgi įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra ketvirtasis švenčiausias Islamo miestas po Mekos, Medinos ir Jeruzalės bei laikomas Tuniso religine sostine. Jame kadaise susikirsdavo karavanų keliai.

Pasak legendos, 668 m. į Kairuano apylinkes atkeliavusiam arabų vadui Okba Ibn Nafi po kojomis ištryško šaltinis. Jo versmėse Okba rado Mekoje prieš daugelį metų pamestą auksinį puodelį. Nuo to laiko sakoma, kad į Kairuaną plūsta Šventojo miesto vandenys.

Kairuaną, kurio grožis slepiasi už aukštos 7,5 kilometro ilgio sienos, arabai statė šimtą metų. Kol sienos nebuvo, berberai Kairuaną buvo sugriovę septynis kartus. Valdovui Ali Pasha Bey galop tai įgrįso, ir 772 m. jis įsakė miesto grožybes apjuosti. Siena išliko beveik nepakitusi.

Už Kairuano sienos glaudžiasi net 50 mečečių, galybė mauzoliejų ir šventiesiems pašvęstų vietelių. Įspūdingiausias Kairuano pastatas - miesto įkūrėjo įsakymu 671 m. pastatyta Didžioji Sidi Okbos mečetė. Maldos salės lubas remia 400 kolonų, kurios, kaip buvo įprasta, atkeliavo iš sugriautų romėnų miestų. Virš mečetės galvą kelia 31 m. aukščio minaretas.

Didžiosios mečetės kiemas.

Kita garsi Kairuano mečetė intriguoja keistu - Barzdaskučio - pavadinimu. Joje yra Mahometo bendražygio Abu Djamal-el Balauy palaikai. Tikima, kad savo medalione jis nešiojo tris Mahometo barzdos plaukus, todėl vadintas Barzdaskučiu. Toks pavadinimas prigijo ir mečetei.

Kairuane būtina pasižvalgyti kilimų bei odos dirbinių - šiomis prekėmis miestas garsėja nuo seno. Kas antra medinos parduotuvėlė yra arba kilimų, arba odos. Pardavėjai neretai toje pačioje patalpoje turi dirbtuves, kuriose šiuos dirbinius gamina visa meistrų brigada. Paprašius retas atsisakys pademonstruoti savo amatą.

Be mečečių, siaurų medinos gatvelių, turgų ir kitų įdomybių, Kairuano apylinkėse galima apžiūrėti arabų VIII a. pastatytą akveduką.

Susą puošia gražiausia arabų tvirtovė

Trečiojo pagal dydį Tuniso miesto Suso medina irgi įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Jūros pakrantėje, maždaug 150 kilometrų į pietus nuo Tuniso išsidriekusį Susą IX a. pr. Kr. įkūrė finikiečiai. Antikos laikais Susas buvo garsus prekybos centras ir uostas, per jį ėjo aliejaus, javų, vilnos ir druskos keliai. Dabar tai derlingiausio Tuniso regiono - Sahelio - sostinė.

VII a. pastatę Suso mediną, arabai nedelsdami apsijuosė ją siena. Mat nedraugingi berberai nuolat stengėsi arabais atsikratyti, naikindami visa, ką tik sugebėjo. Ne veltui žymiausias Suso architektūros paminklas - ribatu vadinama tvirtovė-vienuolynas.

Sumokėjus 2 dinarus galima užlipti į ribato bokštą, nuo kurio atsiveria Suso panorama su nuo IX a. šalia stovinčia Didžiąja Suso mečete. Tvirtovėje įsikūrusiame Suso archeologijos muziejuje eksponuojamos romėnų mozaikos, kolonos ir skulptūros.

Be trijų gražiausių Tuniso medinų, šalyje yra dar keturi UNESCO saugomi pasaulio paveldo objektai - Kartagina, Džemo amfiteatras, senasis romėnų miestas Duga ir finikiečių miestas Kerkuanas. Viso Tunise galima aplankyti apie 3500 archeologijos ir architektūros paminklų bei ansamblių.

Didžioji mečetė iš Suso tvirtovės-vienuolyno

Kaip keliauti po Tunisą?

Po 2011 m. revoliucijos šalį vis sukrečia neramumai, todėl turistų per pastaruosius dvejus metus gerokai sumažėjo. Tačiau atvykus į Tunisą neramumų lyg ir nesijaučia, išskyrus tai, kad vyriausybės pastatai aptverti spygliuotos vielos tvoromis, o sostinės gatvėse gausu policijos, matyti karinių automobilių.

Keliauti Tunise galima visur, išskyrus Alžyro pasienį ir piečiausius šalies regionus. Įvairių šalių kelionių agentūros ir toliau skraidina poilsiautojus užsakomaisiais reisais į penkis didžiausius Tuniso oro uostus.

Prieš pamaldas Didžiosios mečetės kieme

Lenkijos kelionių agentūros vykdo tiesioginius skrydžius į Tunisą iš Varšuvos oro uosto. Bilietus su arba be viešbučio, galima įsigyti internetu tiesiogiai iš Lenkijos turų operatorių. Kai kurios Lietuvos kelionių agentūros taip pat parduoda keliones iš Varšuvos.

Tunise galima keliauti luažais (privačiais autobusiukais-taksi) arba išsinuomoti automobilį. Vietos valiuta - dinaras, vienas euras atitinka du dinarus.

Tekstas ir nuotraukos Kristinos Stalnionytės