Kaune ir Telšiuose „pričiuptos“ mokesčius bandžiusios slėpti bendrovės

Iš savo darbuotojų, įregistravusių individualią veiklą, neva paslaugas pirkusios įmonės siekė išvengti šimtatūkstantinių mokesčių sumų 

2008 m. lapkričio 28 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - AVMI) ir Telšių AVMI specialistai, atlikę patikrinimus nekilnojamojo turto pirkimu, turto tvarkyba bei pardavimais besiverčiančiose įmonėse bei išanalizavę variklinių transporto priemonių prekybos, remonto bei techninės priežiūros veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų veiklą, nustatė ne vieną darbo santykių slėpimo faktą. Po atliktų kontrolės procedūrų į valstybės biudžetą bus pervesta beveik 200 tūkst. litų, mokėtinos sumos dar auga.

Kaune veikianti NT sandorių tarpininkavimu besiverčianti bendrovė, norėdama išvengti gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, su gyventojais sudarydavo individualios veiklos sutartis. Bendrovė 11 darbuotojų buvo priėmusi sudarydama su jais komercinio atstovavimo sutartis ir mokėjo jiems atlyginimus kaip už individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijos specialistai nustatė, kad šių darbuotojų darbo pobūdis neatitiko individualios veiklos požymių, kuriems būdingas tęstinumas, ekonominės naudos siekimas, savarankiškumas. Išsiaiškinta, kad fizinių asmenų vykdyta veikla visiškai priklausė nuo bendrovės nustatytos darbo tvarkos, kiti požymiai darbo sutartyse taip pat liudijo, kad tarp darbuotojų ir darbdavio privalėjo būti įforminti darbo santykiai.

Minima bendrovė per metus fiziniams asmenims, įregistravusiems individualią veiklą, išmokėjo beveik 200 tūkst. litų pajamų, kurios savo esme atitinka darbo santykius. Įmonė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 51 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio, 408 Lt įmokų į Garantinį fondą, neskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo per 65 tūkst. litų į Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondus. Be to, mokesčių mokėtojas privalės sumokėti beveik 50 tūkst. litų baudų ir delspinigių.

Gudrauti pagal panašų modelį, slėpdama mokesčius nuo valstybės, bandė ir Telšių apskrityje veikianti autoverslu užsiimanti bendrovė. Prieš dvejus metus keli įmonės darbuotojai nutraukė darbo sutartis ir įsigijo šiai veiklos rūšiai verslo liudijimus. Su tuo pačiu darbdaviu žmonės sudarė ir atskirus susitarimus dėl patalpų, įrenginių, darbo įrankių nuomos. Per visą tą laikotarpį Bendrovė darbuotojams išmokėjo daugiau kaip 60 tūkst. litų. Tokiais veiksmais darbdavys siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokų išskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio suma - daugiau kaip 14 tūkst. litų. Bendrovei gresia bauda iki 50 proc. apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių sumos.

Telšių AVMI, atlikusi apskrities variklinių transporto priemonių prekybos, remonto bei techninės priežiūros veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų - juridinių asmenų 2006 - 2007 metų veiklos analizę, nustatė septynias apskrities įmones, kurios minėtu laikotarpiu 28 gyventojams išmokėjo apie 290 tūkst. litų, priskiriamų individualios veiklos pajamoms (tai ir individuali veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą), nors darbuotojai vykdė tas pačias funkcijas, kaip ir anksčiau, dirbdami pagal darbo sutartis. Nuostoliai valstybės biudžetui nustatinėjami.

„Nors individualios veiklos modelis, verslo liudijimai buvo sukurti skatinti pradedančiuosius verslininkus, didinti šalies gyventojų verslumą, taikant mažesnį apmokestinimo tarifą, mokesčių inspekcija nustato vis daugiau bendrovių, neteisėtai siekiančių išvengti mokesčių, faktiškai įmonėje dirbančius žmones (nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkus, draudimo brokerius ir t.t.) „paverčiančių" individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengiant didesnio gyventojų pajamų mokesčio tarifo bei kitų prievolių, - teigia Kauno AVMI viršininkas Antanas Nesteckis, primindamas, kad mokesčių inspekcija vadovaujasi turinio viršenybės virš formos principu, t.y. visada vertina faktines aplinkybes.

VMI primena, kad paskambinus nemokamu pasitikėjimo telefonu 1882, galima ne tik gauti informacijos bei pasikonsultuoti įvairiais mokesčių klausimais, bet ir informuoti apie pastebėtus negatyvius reiškinius.

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 23 mokesčių administravimą. Pagrindiniai mokesčiai - pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis. VMI sistemą sudaro šios biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) - ir vietos mokesčių administratoriai - apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas bei jų užpildymo tvarkas, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikia daug kitų elektroninių paslaugų. Nuo 2006 m. balandžio 1 d. VMI veikia Mokesčių informacijos centras, kurio specialistai trumpuoju nemokamu telefonu 1882 konsultuoja visos Lietuvos gyventojus ir įmones gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų,, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno bei socialinio mokesčio klausimais, informuoja apie pajamų ir turto deklaravimą, apie mokestinių procedūrų vykdymą bei teikia bendrąją informaciją apie VMI. Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt