Produktų logistika

Logistikos samprata pradėjo formuotis dar antikos laikais. Bene pirmasis ją apibrėžė Aleksandras Makedonietis, tiesa šis apibrėžimas buvo siejamas su karinės kampanijos planavimu. Pirmą kartą logistikos sąvoka buvo panaudota JAV - 1960 m. Būtent nuo tada buvo pradėta į atskiras logistikos funkcijas žiūrėti kaip į tarpusavyje susijusių veiksmų grandinę. Į Europą logistikos terminas atkeliavo po 10 metų - 1970 m. Produktų logistika - tai veiklos sritis-prekių judėjimo sistema, kuri apima prekių patekimą nuo gamintojų iki vartotojų. Skiriamos trys pagrindinės produktų logistikos sritys: transporto, sandėlių ir parduotuvių logistika, kuriais keliaujantis produktas įveikia visą logistikos kelią.

Transporto logistika - tai visi procesai, operacijos susijusios su prekių vežimu įvairiomis transporto rūšimis: automobiliais, sunkvežimiais, traukiniais, lėktuvais, laivais ir pan. Šioje srityje svarbiausios trys operacijos: prekių įkrovimas, pervežimas ir iškrovimas. Kokia transporto rūšis pasirenkama priklauso nuo: kas vežama, kur vežama ir kaip greitai turi būti nuvežta. Priklausomai nuo vežamo produkto, gali būti specialūs reikalavimai ir pačiam transportui. Pavyzdžiui, jeigu vežami šaldyti produktai - atitinkamos kameros turi būti įrengtos ir automobilyje ar laive; jeigu vežamas stambių gabaritų produktas - reikia transporto į kurį jis tilptų.

Sandėlių logistika - tai jungiamoji grandis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos. Šioje srityje svarbiausios operacijos: prekių sutelkimas, apdorojimas ir išsiuntimas į kitus sandėlius ar prekybos vietas. Priklausomai nuo produktų, skiriasi ir sandėlių specifika. Jeigu sandėliuojamos daržovės, vaisiai ar šaldyti gaminiai - privalo būti palaikoma tinkama temperatūra. Vykdant sandėlių logistiką su sprogiomis ar degiomis medžiagomis - privaloma laikytis saugumo reikalavimų.

Parduotuvių logistika - tai vieta, kur produktas įprastai pabaigia savo kelionę ir suranda galutinį pirkėją. Produktai pirkėjams pateikiami specialiose patalpose, kur jie gali būti patraukliai ir patogiai išdėstomi. Ši prekių logistikos dalis viena sudėtingiausių, kadangi susiduriama su daug specifinių reikalavimų.

Pagrindinis logistikos objektas - produktas-prekė. Būtent visa logistika tam ir organizuojama, kad produktas iš gamintojo kuo greičiau, ekonomiškiau ir efektyviau patektų galutiniam vartotojui. Principinė prekybos logistikos sistema - tai produktų patekimas iš gamybos į vartojimo sritį. Tačiau, kad produktas nukeliautų šį kelią, reikia įveikti penkis pagrindinius etapus:

1.      Produktų judėjimas iš gamybos į didmeninę prekybą. Nuo šio etapo prasideda visa produkto logistikos schema. Kadangi šiandieniniame globaliame pasaulyje vis daugiau produkcijos yra importuojama iš kitų šalių, dažnai šiame etape produktai nukeliauja ilgiausią kelią. Jeigu nuotoliai ypač dideli, kuriamos papildomos grandys, kuriose telkiama siunčiama produkcija. Jei gabenamos stambios produktų partijos, naudojamas didelę keliamąją jėgą turintis transportas: sunkvežimiai, laivai, traukiniai, lėktuvai - priklausomai nuo transporto tinklo išvystymo ir produktų specifikacijų. Pagrindinės operacijos šiame etape: prekių pakrovimas, transportavimas ir iškrovimas.

2.      Produktų judėjimas didmeninėje prekyboje. Šis etapas prasideda vos tik prekės pasiekia didmeninės prekybos sandėlį ir yra iškraunamos rampoje ar tiesiog sandėlyje. Skirtingai nei pirmame etape, čia prekės daug nekeliauja - jos juda uždaroje sandėlio patalpoje, naudojamos vidaus transporto priemonės (krautuvai, vežimėliai ir pan.). Pasiekusios sandėlį prekės transportuojamos iki kaupimo vietos, tuomet apdorojamos ir paruošiamos tolesniam transportavimui. Nors pagrindinis sandėlio uždavinys - kaupti produktus, tačiau, priklausomai nuo produktų rūšies, dažniausiai ilgai jie čia neužsibūna ir vienus produktus keičia kiti - vyksta nuolatinė kaita.

Taip pat egzistuoja ir kitas produktų judėjimo variantas, kuomet praleidžiamas didmeninės prekybos partneris ir produktai iš gamybos keliauja tiesiai į mažmeninę prekybą. Tokiu būdu siekiama sutaupyti išlaidas, kurios turėtų būti skiriamos tarpininkams. Toks prekių judėjimo organizavimas vadinamas tiesioginiais ryšiais, o pats prekių judėjimas - tranzitu. Tačiau toks judėjimas ne visuomet įmanomas dėl didelių atstumų ar prekybos ypatumų. Dažniausiai tiesioginiai ryšiai vystomi su tame pačiame mieste ar rajone esančiomis įmonėmis.

3.      Produktų judėjimas iš didmeninės prekybos į mažmeninę prekybą. Šis etapas dar vadinamas prekių aprūpinimo sistema. Jeigu pirmame etape produktų judėjimo atstumą lėmė skirtingų sričių (gamybos ir prekybos) vietos, tai šiame etape - tik prekybos srities (didmeninės ir mažmeninės) objektų teritorinis išdėstymas, kurį galima planuoti ir išdėstyti kuo efektyviau, siekiant optimizuoti produktų transportavimo išlaidas. Jos apskaičiuojamos atsižvelgiant į kelių būklę, transporto priemonių techninį lygį, pristatomų produktų partijų dydį ir dažnumą, parduotuvių teritorinį išdėstymą ir pan. Kadangi tokių veiksnių nėra daug, efektyvumas apskaičiuojamas naudojant matematines formules, kompiuterines programas.

4.      Produktų judėjimas mažmeninėje prekyboje. Kaip ir antrame produktų judėjimo etape, taip ir šiame, produktai juda patalpoje, nedidelius atstumus, naudojamos vidaus transporto priemonės. Visi produktai turi vieną ir labai aiškią judėjimo kryptį - nuo prekių gavimo (priėmimo) iki jų pateikimo vartotojams. Parduotuvės turi būti įrengiamos taip, kad produktų patekimo ir „išėjimo" zonos nesikirstų, o būtų skirtingose pastato ar patalpų pusėse. Šiame etape produktų judėjimas nėra toks intensyvus, kaip antrajame, kadangi svarbiausias tikslas - pateikti produktus galutiniams vartotojams.

5.      Produktų judėjimas iš mažmeninės prekybos į vartojimo sritį. Kai galutinis vartotojas įsigyja produktą, prekės judėjimas nesibaigia - produktas turi pasiekti pirkėjo namų ūkį. Yra du būdai, kaip nukeliauja produktas - jo transportavimą organizuoja pardavėjas arba pirkėjas. Tai priklauso ir nuo pirkėjo galimybių, norų, bei pardavėjo pasiūlytų sprendimų. Jeigu pirkėjas gali ir nori pats parsigabenti (parsinešti rankomis, parsivežti automobiliu, viešuoju transportu) produktą - pardavėjui tuo nereikės rūpintis. Tačiau, jeigu pirkėjui gali iškilti keblumų transportuojant produktą dėl didelių gabaritų - pardavėjas privalo pasiūlyti prekės nugabenimo sprendimą. Tačiau šiandien vis labiau atsižvelgiama ir į pirkėjo norus, ne tik galimybes, nes pirkėjai vis noriau užsisako net ir nedidelių ar greitai gendančių produktų pristatymą į namus - taip taupydami savo laiką.

Nors iš šalies logistika gali pasirodyti paprastas ir niekur netobulėjantis procesas, tačiau šioje srityje net ir maži perversmai gali sukelti didelę naudą, pavyzdžiui, standartizuoti euro-padėklai ir konteineriai supaprastino ne tik logistiką vykdančių įmonių darbus, bet ir tų, kurios kuria šios įmonėms techniką, darbui reikalingus įrankius.

Transporto rūšys

Norint nugabenti produktus iš gamybos, didmeninės ar mažmeninės prekybos vietos, pirmiausia reikia pasirinkti transporto rūšį. Ją reikia rinktis atsižvelgiant į daugelį veiksnių, tačiau galutinį sprendimą daryti būtent įsivertinus kiekvienos transporto rūšies pliusus ir minusus bei atsižvelgiant į savybes, kurios būtinos arba sukurs papildomą vertę.

-        Automobilių transportas. Didžiausias šios transporto rūšies privalumas - manevringumas. Jeigu geležinkelio ir vandens transportas priklauso nuo kelių ilgio, tai ratuotomis transporto priemonėmis produktus galima vežti net ir geros dangos neturinčiais keliais. Automobiliais produktus galima pristatyti „nuo durų iki durų", ko nepavyktų įgyvendinti su traukiniais ar laivais. Specializuotais automobiliais gabenami sunkiasvoriai, nestandartinių išmatavimų kroviniai. Įprastai automobilių transportas skirtas aptarnauti pakankamai nedidelį regioną (apie 300-700 km). Tačiau tarptautiniai sunkvežimiai naudojami didesniems atstumams, kai reikia greitai nuvežti santykinai nedidelius krovinius. Automobilių transporto trūkumai: maža įkrova, tūris, didelis priklausomumas nuo oro sąlygų (rūkas, plikledis ir pan.) bei neekologiškumas gamtai.

-        Geležinkelio transportas. Jis pasižymi patikimumu, reguliarumu, universalumu (galimybe vežti įvairių rūšių, stambių gabaritų ir didelio svorio produktus, nepriklausomai nuo oro. Geležinkelių transportas dažniausiai naudojamas vežant prekes iš gamybos į didmeninę prekybą bei transportuojant žaliavas gamintojams. Šis transportas labiausiai konkuruoja su automobilių transportu. Geležinkeliai už juos pranašesni dėl ekologiškumo, didesnio saugumo bei galimybės siuntinius vežti net ir švenčių bei poilsio dienomis (Europos sąjungoje krovininių automobilių transportas šiomis dienomis ribojamas). Tačiau gelež9inkelių transportas nusileidžia dėl nepakankamo lankstumo.

-        Vandenų transportas. Jis skirstomas į vidaus vandenų ir jūrų transportą. Vidaus vandenų transporto rūšis nepopuliari Lietuvoje dėl nedidelių atstumų bei didelių upių ar kanalų nebuvimo. Vidaus vandenų transporto nauda išryškėja, kai reikia didelio masinių krovinių pervežimo našumo už mažą kainą. Vandens keliai, kurių tinklas plečiamas kasant dirbtinius vandens kelius - kanalus. Didžiausias jų tinklas yra Kinijoje, JAV ir Nyderlanduose. Nors vidaus vandenų transportas pigus, tačiau jo trūkumai: mažas greitis, priklausomybė nuo oro sąlygų ir metų laikų (vandeniui užšalus laivyba sustoja), ribotas kelio ilgis ir nepakankamas prieplaukų skaičius. O jūrų transportas - viena reikšmingiausių tarpžemyninių transporto rūšių. Jūrų transportas ypač naudingas kai reikia gabenti produktus dideliais atstumais arba tada, kai transportavimo trukmė neturi įtakos. Jis pasižymi dideliu įkrovimu, aukštu našumu ir galimybe lanksčiai prisitaikyti prie krovinių srautų. Tačiau jūrų transportas priklausomas nuo oro sąlygų ir metų laikų (žiemą daugelis uostų užšąla).

-        Oro transportas. Tai pats greičiausias produktų transportavimo būdas - ypač dideliais atstumais. Būtent tai ir yra vienas iš didžiausių šio būdo privalumų. Tačiau kroviniai oru keliauja tik 20 % jų gabenimo laiko. Kita dalis - 80 % - skirta tam kroviniui paruošti, muitinės formalumams atlikti ir gabenant produktus į oro uostą ar iš jo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad oro transportas pasižymi saugumu (dėl trumpo gabenimo laiko) bei dažnais skrydžiais (dideliuose tarptautiniuose oro uostuose skrydžiai vykdomi kas keletą minučių). Tačiau, kaip ir kiekvienas transportavimo būdas, taip ir šis turi trūkumų: didelės gabenimo sąnaudos, didelės laiko sąnaudos vežatn krovinius iš ir į oro uostą.

Transporto pasirinkimas

Kadangi visi transportavimo būdai turi ir pliusų ir minusų, nusprendžiant, kurį iš jų pasirinkti - siūlome pasinaudoti lentele. Tinkamiausią transporto priemonę galima išsirinkti pagal nurodytą veiksnio reikšmingumą (pvz., ieškant geriausio pristatymo laiko, geriausias pasirinkimas - oro transportas (įvertintas 1 balu), o blogiausias - vandens transportas (įvertintas 4 balais). Tačiau vandens transporto kaina mažiausia, o oro transporto - didžiausia)

Logistiniai dokumentai ir taisyklės

Transportuojant produktus ir kitus krovinius, pagrindinis dokumentas nustatantis krovinių gabenimą tai - krovinio siuntėjo ir vežėjo sutartis. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso šešto skirsnio 27 straipsnyje nurodyta, kad „krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį."

Pavyzdžiui, formuojant vienkartinį užsakymą (siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti) privalo būti nurodyti šie duomenys:

1.      Krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas;

2.      Krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas;

3.      Krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai;

4.      Krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis;

5.      Transporto priemonės pateikimo laikas;

6.      Pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai;

7.      Specialios krovinio vežimo sąlygos.

Vežėjas gali pareikalauti ir kitų duomenų ar produktams vežti reikalingų sąlygų, tačiau aukščiau esantys duomenys - privalomi.

Taip pat dar yra kelios taisyklės, kurias pravartu žinoti organizuojant produktų logistiką:

-          Siuntėjas iki atvykstant transportui tinkamai parengti krovinį - jį įpakuoti.

-          Vežėjas gali atsisakyti gabenti krovinį, jei iki transporto atvykimo jis nebuvo parengtas vežti.

-          Krovinį į transporto priemonę turi pakrauti siuntėjas. Jis taip pat užpildo krovinį lydinčią dokumentaciją.

-          Į atvykimo vietą atvežtą krovinį iškrauna jo gavėjas.

-          Jeigu produktai transportuojami tarptautiniais maršrutais, juos pakrovus ir sutvarkius dokumentus - krovinys plombuojamas. Taip užtikrinama, kad vežant krovinį jis nebuvo liečiamas. Tai būtina sąlyga, kai kroviniai gabenami naudojant tarptautinę garantijų sistemą (TIR).