Ekologija, ekonomika ir vandentvarka

2015-06-10 15:39   Peržiūros : 194   Spausdinti


Ar vandentvarkoje priimami sprendimai pasveriami ateities svarstyklėmis, ar naudojamos naujausios technologijos?  Ieškodami atsakymų pradedame straipsnių ciklą, skirtą vandentvarkos problemoms.   

Nuotekų valymas 

Lietuvoje vandentvarkos ūkis plėtojamas ir atnaujinamas intensyviai, nes buvo ir yra gausiai finansuojamas iš ES fondų. Tačiau ar vandentvarka suvokiama kompleksiškai kaip šalies ekonomikos dalis, galinti sukurti pridedamąją vertę, ar tik kaip centralizuoti aplinkosauginiai projektai, kurių išlaikymo kaštai ateityje tik didės? Ar priimami sprendimai pasveriami ateities svarstyklėmis, ar pasinaudojama naujausių technologijų galimybėmis? 

Ieškodami atsakymų pradedame straipsnių ciklą, skirtą vandentvarkos problemoms.  

 

Vanduo - ateities valiuta 

Galingiausių pasaulio valstybių lyderių ir verslininkų susitikimai - Pasaulio  ekonomikos forumai, kasmet vyksta Davose. Pasaulio lietuvių ekonomikos forumai - Lietuvoje arba šalyse, kur gausios lietuvių bendruomenės. Nors abiejų forumų masteliai ir svorio kategorijos skiriasi, jų tikslas toks pat - aptarti politines ir ekonomines realijas, pasidalinti įžvalgomis ir idėjomis, suvokti pasaulio ir savo šalių raidos kryptis. Sprendimus priimantys žmonės juose randa daugybę atsakymų į rūpimus klausimus.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumuose irgi galima išgirsti įvairių įžvalgų, prognozių, nuomonių. Ne viename buvo išsakytos mintys apie Lietuvos gamtą, jos išteklius, ekologiją, idėjos, kaip visa tai būtų galima panaudoti keliant šalies ekonominį lygį, Lietuvai konkuruojant globaliame pasaulyje.  

„Mano manymu, Lietuva yra labai ekologiška valstybė ir aš matau jos ateitį kaip ekologinės valstybės, kur aukšta pragyvenimo kaina atitiktų aukštą gyvenimo standartą. Aš tik Lietuvoje žinau, ką valgau, ką geriu ir kuo kvėpuoju. Tai yra švari valstybė, kuri galėtų tapti dar švaresne, jei mes turėtume tokią šalies viziją", - 2011-ųjų metų lietuvių ekonomikos forume kalbėjo keliautoja, fotografė, knygų autorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen. Ji atkreipė dėmesį, kad pasaulyje tolydžio mažėja geriamojo vandens resursai, o mes jų turime daug, gal net ir nežinome kiek, ir ne itin juos branginame.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas įžvalgose apie Lietuvą ir jos gyventojus po 50-ies metų teigia, jog Lietuvos ateities šansas - nišinės technologijos, ekologiška gamta ir maistas. „Vanduo pasaulyje taps kritiniu ištekliumi, o tai leis šalims, turinčioms dideles jo atsargas, išlaikyti ekologiškumą ir stiprėti ekonomiškai. Net neabejoju, kad vanduo ir maistas ateityje taps naująja valiuta. O vandens, miškų Lietuva kol kas turi daug", - sako profesorius.

Pasauliui vis aktualesnė ekologija su vandentvarka susijusi tiesiogiai  -  tiek su geriamojo vandens išsaugojimu, tiek su vandens telkinių ir Baltijos jūros švara, su žemės ūkio kultūrų auginimu, aplinkos švara ir dar daugybe kitų sričių.

 

Apie vandentvarkos infrastruktūrą

Visoje Lietuvoje naudojamas geriamasis vanduo, išgaunamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Tuo mes skiriamės nuo daugelio šalių, kurių gyventojai tokios prabangos neturi - jie naudoja paviršinį upių ar šaltinių vandenį. 

Mūsų šalies Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo strategijoje sakoma, jog

kiekvienas šalies gyventojas, nesvarbu, kur jis gyventų, turi teisę gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ir jos turi būti įperkamos kiekvienam, strategijoje rekomenduojama, kad šių paslaugų kaina neviršytų 4 proc. šeimos pajamų.

 

ĮDOMU

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1304 gėlo geriamojo požeminio vandens ir 37 mineralinio vandens vandenvietės. 2014 metais iš žemės gelmių buvo paimta daugiau kaip 132 mln. kubinių metrų (vidutiniškai 362 633 kub. m per dieną) gėlo geriamojo vandens ir daugiau kaip 140 tūkst. kub. m mineralinio vandens, naudojamo gerti ir sveikatinimo procedūroms. Požeminio vandens šalyje 2014 metais išgauta 2 proc. daugiau nei 2013 metais.

 

Vandens tiekimas susijęs su nuotekų tvarkymu, vandens tiekimo įmonės privalo teikti ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Už abi šias paslaugas vartotojai atsiskaito viena kaina,  nors jos nustatomos atskirai.

Vandentvarkos sritis priklauso savivaldos įtakos sferai. Didžiajai daliai šalies gyventojų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia savivaldybių kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės. Be savivaldybių įmonių vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu šalyje užsiima dar per 200 vandens tiekimo įmonių.

Iki 1991 m. Lietuvoje buvo 14 valstybinių regioninių vandens tiekimo įmonių, vėliau sistema iš dalies buvo decentralizuota, vandens tiekimas patikėtas savivaldybėms, kurioms perduotas ir įmonių turtas, atsirado privačių vandens tiekimo įmonių.

Šiuo metu Lietuvoje vandens tiekimą vykdo savivaldybių kontroliuojamos bendrovės, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės, individualios įmonės, žemės ūkio bendrovės, pajininkai, fizinių asmenų grupės, fiziniai asmenys ir kt. 2000 metais Lietuvoje veikė 500 įmonių, dabar jų yra apie 300.

2006 metais buvo priimtas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas". Juo siekta įgyvendinti vandens ūkio reformą, kuri turėjo užtikrinti geresnį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikių tenkinimą, mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų, taip pat atskirų šalies regionų. Šiuo įstatymu numatyta stambinti vandens tiekimo įmones, suvienodinti tarifus vartotojams, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir kt. 2014 metais priimta nauja šio įstatymo redakcija, kurioje nustatyta, jog į savivaldybės vandens tiekimo teritoriją įtraukiamos teritorijos, kuriose geriamuoju vandeniu apsirūpina ne mažiau kaip 50 asmenų, nustatyta prievolė gyventojams sudaryti nuotekų transportavimo sutartis ir kt.

Pagrindiniai vandens ūkio reformos principai buvo nustatyti ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategijoje. Kaip vienas svarbiausių uždavinių strategijoje buvo iškeltas tikslas, kad šalyje iki 2015 metų 95 proc. gyventojų turėtų centralizuotą vandentiekį ir nuotekų surinkimą.

 

Vandentvarkos pasiekimai ir nepasisekimai 

Nuo 2000 iki 2013 metų Lietuvoje  į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą investuota apie 2,9 mlrd. Lt. ES lėšų. Europos komisijos 2013 metų ataskaitoje Lietuva kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija paminėta kaip viena geriausiai nuotekas tvarkančių ES valstybių. Vienas didžiausių, bet ir brangiausių rezultatų - pradėję veikti Vilniaus nuotekų valyklos dumblo apdorojimo įrenginiai, dėl to vakarinių Vilniaus rajonų gyventojai nebejaučia nemalonių kvapų. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose, daugelyje rajonų rekonstruoti valymo įrenginiai.

ES parama „Vilniaus vandenų
ES parama „Vilniaus vandenų" dumblo apdorojimo įrenginių statybai.

 

Kaip pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandentvarkos projektų skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas, per dešimt metų (2004-2014) Lietuvoje prie centralizuotų nuotekų tinklų buvo prijungta 167 465 namų ūkių, prie vandentiekio - 120 952. 

2014 metais, jau baigiant 2007-2013 metų ES lėšomis vykdomą vandentvarkos ūkio pertvarką,  Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys parodė, kad centralizuotai nuotekas tvarko apie 82 proc. gyventojų.

Nepaisant vandentvarkai skirtų didžiulių ES aplinkosaugos lėšų, tikslas, kad 95 proc. gyventojų naudotųsi centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklais, nebuvo pasiektas. Kaip pripažino buvęs Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, viena pagrindinių priežasčių - finansinė, nes gyventojai savo sklypuose nutiesti vamzdynus privalo už savas lėšas. Ne visi gyventojai, kurių miestuose ir miesteliuose buvo nutiesti tinklai, finansiškai pajėgūs įsirengti centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų nuvedimą. Kitos priežastys - gyventojų emigracija, mažų vandens tiekimo įmonių nepajėgumas investuoti, nuostata neperžengti gyventojų sklypų ribų.

Žvelgiant iš dabartinių nuotekų valymo technologinių pasiekimų, matyti,  jog dideliuose miestuose statyti centralizuotas didžiules ir vieninteles nuotekų valyklas visiškai neperspektyvu ir labai neekonomiška.

„Jeigu būtų skaičiuota ir atsižvelgta į šiuolaikinių technologijų lygį, kurios galimos ir mažesnėse valyklose, gal Vilniuje nebūtų reikėję vieno didžiulio nuotekų valymo centro ir vamzdynų, kuriais iš pakraščių pumpuojamos nuotekos. Dabar Vilniuje 103 skirtingo pajėgumo nuotekų siurblinės visas sostinės nuotekas pumpuoja į valyklą. Vilniaus nuotekų valyklos metinis pajėgumas - 82 mln. kub.m., išvaloma - 42 mln. kub.m. Vadinasi, ji veikia tik puse pajėgumo. Valykla, vamzdynai, siurblinės ir visa kita infrastruktūra kainavo didžiulius pinigus. Tinklai, t.y. vamzdynai, sudaro apie 90 proc. nuotekų valymo sistemos kainos. Gal buvo galima pastatyti daugiau mažų valyklų ir tai būtų kainavę pigiau?  Racionaliausia yra skaičiuoti, ar rengti centralizuotą, ar decentralizuotą sistemą. Tačiau tokio pasirinkimo priešininkai yra pačios vandens tiekimo įmonės, nes joms patogiau turėti vieną operatorių ir gauti daugiau lėšų už priežiūrą. Antraip priežiūros įmonių atsiranda daugiau, smulkėja įmokos, be to, didėja atsakomybė, reikalinga tinklų kontrolė ir priežiūra. Nemažoje dalyje Europos šalių tinklų priežiūra užsiima privačios bendrovės, valstybės įmonė vykdo tik minimalią kontrolę. Gal tokios klaidos nereiktų kartoti regionuose?", - svarsto inžinierius konsultantas  Algirdas Budreckas.

 

Vamzdynai sudaro apie 90 proc. centralizuotos nuotekų valymo sistemos kainos
Vamzdynai sudaro apie 90 proc. centralizuotos nuotekų valymo sistemos kainos.

 

Ekonomistas: pinigai ne investuoti, bet įsisavinti    

Ekonomistas Raimondas Kuodis komentuodamas įvairių ūkio šakų perspektyvas labai dažnai primena masto ekonomiją arba masinės gamybos efektą. Šio dėsnio esmė - produkcijos vieneto ar paslaugos kaštų mažėjimas didėjant gamybai ar paslaugos vartojimui.

„Pažvelgę į kai kuriuos ES remiamus projektus, matome, kad Lietuvoje dėl lėšų panaudojimo nebuvo pernelyg sukamos galvos. Ūkiškumas buvo nustumtas į antrą planą, nes pinigai buvo ne investuojami, o įsisavinami. Vienas iš tokių pavyzdžių - daugiau nei 3 mlrd. Lt kainavusi vandentvarkos infrastruktūra.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atliktas tyrimas skelbia, kad sprendimai dėl šiam projektui skirtų lėšų, plėtros apimties ir terminų priimti nepakankamai detaliai įvertinus investicijų efektyvumą, galimas investicijų alternatyvas ir kt. Todėl laukia ne itin džiuginanti perspektyva - emigracija tuština miestus, apie mažesnius poreikius kalba ir pramonė, tačiau minėtą infrastruktūrą išlaikyti teks.

Išvada: vartojimas (ir ekonominė nauda) mažėja, masto ekonomija mažėja, vidutiniai 1 kub. m vandens kaštai didėja (ir dėl didelių investicijų), vandens naudojimas dėl to mažės... uždaras ratas", - komentuoja R. Kuodis.

Nuslūgus "pergalės" euforijai dėl pirmaujančių pozicijų vandenvalos srityje, aiškėja, kad įsisavintos (ne investuotos) lėšos atsigręžia bumerangu visiems mokesčių mokėtojams. Todėl nemokamų ES pinigų iliuzija sklaidosi. Tokios sąnaudos, kai turtas įsigytas už dotacijų lėšas, nenumatytos, tad, kai tas turtas nusidėvės, reikės jį atkurti. O kaip gauti tam lėšų? Taip, kaip Lietuvoje jau įprasta. Einama paprasčiausiu keliu - didinamos kainos. Prognozuojama, kad tik didžiosios vandens įmonės galės išlaikyti turtą nekeldamos kainų, bet mažiausių įmonių tarifas gali padidėti iki 100 procentų. VKEKK atstovai tikina, kad klaidų plėtojant vandens ūkį neišvengiama iki šiol - jis yra beatodairiškai plečiamas, investuojamos didžiulės sumos, nors daugelyje savivaldybių vartojimas aiškiai mažėja.

„Dūsaudami dėl pasekmių, rečiau pažvelgiame į priežastis. Jei Lietuvoje pagaliau bus suvokta, kad paramos lėšas reikia investuoti, o ne įsisavinti, kad tie pinigai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, galbūt į pirmą planą iškils ūkiškumo, efektyvumo ir atsakingumo vertybės", - viliasi ekonomistas R. Kuodis.

 

2014-2020 m. ES finansinė parama vandentvarkos projektams, kurių aprašai dar rengiami, mažose gyvenvietėsė bus mažesnė - ES lėšos geriausiu atveju sudarys 80 proc. projekto vertės. Ankstesniojo finansinio laikotarpio ES investicijų intensyvumas siekė 95 proc.  

O kaip ES paramos lėšas investavo Lenkijos vandentvarkininkai ir kaip jas mažose gyvenvietėse jas rengiasi panaudoti Lietuvos savivaldybės bei vandens tiekimo įmonės - kito straipsnio tema. 

 

Danutė Ramoškevičiūtė, autorės nuotraukos 


Kategorijos: Įranga ir medžiagos verslui
Konvejeris

Konvejerio įrengimas

Konvejeris, konvejerio projektavimas, konvejerio pasirinkimas, juostiniai, grandininiai konvejeriai, konvejeriai gamybai ir pakavimui, 

Gofrakartonio įpakavimas

Gofrokartono įpakavimas

Gofrokartonio pakuotė, kartoninės dėžės siuntiniams, dėžės prekių pakavimui, gofrokartonio dėžės dovanoms, gofrokartonio pakuotės dizainas 

Maisto pramonĖs laboratorinė įranga

Maisto pramonės laboratorinė įranga

Mėsos, pieno perdirbimo įmonių, alaus, vyno daryklų kokybės kontrolės laboratorinė įranga 

Siuvyklos įranga

Siuvimo verslas

Siuvyklos įranga, siuvyklos įrengimas, kaip įkurti siuvyklą, siuvimo atelje įkūrimas ir įranga 

profesionalios indaplovės

Profesionalios indaplovės

Indaplovės restoranams ir maitinimo įstaigoms 

Pakavimo įrenginiai maisto pramonei

Pakavimo įrenginiai maisto pramonei

Maisto produktų pakavimo įranga, maisto pakavimo linijos įrengimas, horizontali ir vertikali pakavimo įranga 

Centralizuota plovimo sistema pramonei

Higienos sprendimai maisto pramonėje

Centralizuota plovimo įranga pramonei, maisto pramonės įrengimų plovimo įranga, darbuotojų higieninė įranga 

Apranga maisto pramones darbuotojams

Drabužiai maisto pramonės darbuotojams

Kaip išsirinkti darbo aprangą maisto pramonės darbuotojams 

Pramoninė daržovių džiovinimo įranga

Kaip efektyviau išnaudoti vaisių, daržovių, vaistažolių džiovinimo įrangą

Džiovintų produktų rinka. Patalpos ir įrengimai produktų džiovinumui. Kaip išvengti darbų sezoniškumo?  

Pramoninė šaldymo įranga

Pramoninė šaldymo įranga

Pramoninės šaldymo įrangos pasirinkimas 

Alkoholio distiliavimo įranga Normandijoje

Alkoholio gamybos verslas

Stiprių alkoholio produktų gamybos verslas, distilerijų verslas ir įtaka regionų verslams ir ekonominei situacijai 

Prekybinė šaldymo įranga

Prekybinė šaldymo įranga

Parduotuvės šaldymo vitrininė, priesieninė įranga, kaip išsirinkti šaldymo įrangą parduotuvei, maisto vitrinos šaldytuvai 

Pramoninė vaisių džiovyklė

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Kaip išsirinkti pramoninę daržovių ir vaisių džiovyklę? Kokią džiovyklę rinktis restoranui, ūkininkui, verslininkui. 

džiovintos produkcijos pakavimas

Džiovintos produkcijos realizavimas

Kaip parduoti džiovintus grybus, prieskonius, vaistažoles ir daržoves. 

Medicinos centro kūrimas

Medicinos centro kūrimas, medicininė įranga

Kaip medicinos centrą paversti sėkmingo verslo centru. Medicinos įranga.  

Daržovių perdirbimo įranga

Daržovių ir vaisių perdirbimas

Vaisių ir daržovių perdirbimo įranga, kaip rentabiliausia perdirbti daržoves ir vaisius  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5
Profesionali maisto gaminimo įranga restoranams, kavinėms, barams. Jos gamyba, prekyba. Picerijų įranga. Greitojo maitinimo įranga. Restoranų, kavinių, barų įranga.
Dovainonys, Kaišiadorių r.
Telefonas: +370-346-46618, +370-346-46611, El. paštas: zana@dovaina.lt

Pramonės g. 16B, Alytus
Telefonas: +370-315-58472, +370-604-08170, El. paštas: info@feliksnavis.lt

Melioratorių g. 10-40, Gargždai, Klaipėdos r.
Mobilus: +370-633-88330, El. paštas: info@baginbox.lt

Skroblų g. 25-118, Vilnius
Telefonas: +370-655-18455 , El. paštas: info@maistogamybosiranga.eu
Medicininė įranga, medicinos įrengimai
I. Kanto al. 15, Vilnius
Telefonas: +370-5-2135558, Mobilus: +370-698-87399, El. paštas: adm@medpro.lt

Liepkalnio g. 22, Vilnius
Telefonas: +370-5-2339576 , El. paštas: info@miaitalia.lt

Piliakalnio g. 1, Kaunas
Telefonas: +370-37-261080, +370-37-261072, Mobilus: +370-614-85123, +370-614-88037, El. paštas: proma.lt@mail.lt

Antakalnio g. 38 - 37, Vilnius
Telefonas: +370-5-2345655, El. paštas: info@saltojibanga.lt

Šv. Gertrūdos g. 22A-6, Kaunas
Telefonas: +370-37-261483, El. paštas: info@toptimus.lt

Vilniaus g. 100, Ukmergė
Mobilus: +370-68-442666, El. paštas: info@techlinta.eu
1 2 3 4 5
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produkcija
Konvejerio žarnos
Konvejerio žarnos

Žarnos konvejeriams, konvejerių žarnos gera kaina, žarnos...

Konvejerio variklis
Konvejerio variklis

Konvejerių varikliai, varikliai konvejeriams kaina, konv...

Konvejerio ritinėliai
Konvejerio ritinėliai

Konvejerių ritinėliai, konvejerio ritinėliai pakavimo įre...

Konvejerių atsarginės dalys
Konvejerių atsarginės dalys

Atsarginės konvejerio dalys, juostos konvejeriams, varikl...

Konvejerių juostos kaina
Konvejerių juostos kaina

Juostos konvejeriams kaina, atsarginės juostos konvejeriams

Pramoninė džiovinimo įranga
Pramoninė vaisių, daržovių, žolelių džiovinimo įranga

Vaistažolių, prieskoninių žolelių, vaisių, daržovių džiov...

Pramoninė sulčių gamybos įranga
Pramoninė sulčių gamybos įranga

Profesionali sulčių spaudimo, pasterizavimo įranga. Sulči...

Vaisių ir daržovių perdirbimo įranga
Vaisių ir daržovių perdirbimo įranga

Žaliavos plovimo, valymo įranga. Kauliukų, sėklalizdžių a...

Maisto pramonės įrenginių modernizavimas
Maisto pramonės įrenginių modernizavimas

Pramonės įrenginių remonto, aptarnavimo, modernizavimo pa...

Atsarginės dalys maisto pramonės įrenginiams
Atsarginės dalys maisto pramonės įrenginiams, servisas

Atsarginės dalys daržovių plautuvėms, daržovių skutikams,...

1 2 3 4 5 6