Medienos apdirbimo verslas

Kiekvienas, kuris nori pradėti savo verslą medienos apdirbimo srityje, turi turėti tikslinį šios veiklos pagrįstumą ir aiškų ilgalaikį ateities veiklos planą. Šiame plane turi būti argumentuotai išdėstoma esminė informacija apie esamą situaciją, veiklą, tikslus, poreikius ir planus, bei prognozuojamos veiklos kryptys, perspektyvos ir rezultatai. Šis verslo planas, kuris turi padėti nuspręsti, ar jūsų idėją verta įgyvendinti, suteikia galimybę aiškiau suprasti šio verslo perspektyvas, planuoti savo veiklą, pritraukti investitorius, gauti paskolą ir ES paramą ar įsigyti lizinguojamą įrangą. Šiame straipsnyje pabandysime atsakyti į klausimą, iš ko turi susidėti medienos apdirbimo verslo planas, paanalizuoti šio verslo rentabilumą, apžvelgsime reikalingą įrangą bei pagamintos produkcijos logistiką.

Konkretus verslo planas turi būti rengiamas priklausomai nuo jūsų situacijos ir konkretaus poreikio, dėl to gali skirtis ir plano turinys. Rengiant medienos apdirbimo įmonės verslo planą pirmiausia reikėtų atsižvelgti į investicijos atsipirkimo laikotarpį, techninį darbo projektą, aplinkosauginę ir elektrinę projekto dalis. Taigi, verslo planą gali sudaryti tokios dalys:

• medienos apdirbimo verslo tikslai;
• rinkodaros planas;
• gamybos aprašymas ir įrengimai;
• pastatai ir patalpos;
• produkcijos logistika.

Tolimesnėje straipsnio eigoje pabandykime paanalizuoti naujai steigiamos įmonės verslo perspektyvas ir planus. Sakykime, kad nauja įmonė apdirbs "žalią" medieną ir gamins aukštos kokybės medžio apdailos gaminius - laiptus, duris, langus ir kitus medžio gaminius.

Pagrindiniai šių gaminių pirkėjai turėtų būti statybos bendrovės ir pasiturintys bei vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Šiems medžio gaminiams gaminti bendrovė ketina įsigyti specializuotų įmonių tiekiamus įrengimus. Produkcija bus realizuojama keliais būdais:

• tiesiogiai ją pristatant pirkėjams (tam bendrovė įsigis specialų automobilį);
• kita dalis produkcijos bus realizuojama per parduotuves.

Numatoma, kad bendrovėje dirbs dešimt žmonių: bendrovės vadovas, vadybininkas, meistras,  4 kvalifikuoti staliai, 1 vairuotojas ir 1 darbininkas. Buhalterinę apskaitą verta tvarkyti ne samdant buhalterį,  o samdyti buhalterinę apskaitą vykdančią įmonę. Parenkant darbuotojus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būsimi darbuotojai turėtų ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą medžio apdirbimo sferoje, ypatingai bendrovės vadovas, meistras ir staliai.

Lentpjūvės verslo tikslai

Sudarant verslo planą pirmiausia apibrėžiamas verslo idėjos tikslas. Paprastai šis žingsnis yra pats atsakingiausias ir vienas sudėtingiausių. Siekiant pradėti bet kokį verslą, taip pat ir medienos apdirbimo verslą, reikia nustatyti, kokia verslo plano vertė, kaip jis bus finansuojamas ir kokie planuojami rezultatai. Be to, verslo plane turi būti aiškiai apibrėžta ne tik, ką gaminsime, bet ir kokią įtaką verslui darys aplinka ir kokią įtaką šis verslas darys aplinkai.

Pagrindinis verslo idėjos tikslas yra tinkamai atsakant į rinkos paklausą gauti pelną. Veiklos sėkmę turi užtikrinti produkto visapusiškumas, kokybiškumas, neaukšta kaina, marketingas. Sudarant verslo planą pagrindiniai tikslai būtų patikrinti idėją ir apskaičiuoti reikalingų lėšų poreikį.

Planuojant visą gamybinį procesą nuo „žalios" medienos pirkimo iki gatavų medienos apdirbimo gaminių realizavimo, visas grandis būtina sujungti į vientisą grandinę, kurioje pagrindinis įmonės tikslas yra tas, kad gaminant itin kokybiškus ir vizualiai gerai atrodančius medienos gaminius, kiek galima daugiau pritraukti klientų, tai yra patenkinti jų poreikį gyventi gražioje aplinkoje ir gerai jaustis. Vykdant medienos apdirbimo procesą ir tinkamai atsakant į rinkos paklausą verslo plane turi būti keliami šie tikslai:

• įsitvirtinti medienos gaminių  rinkoje;
• gauti pelną;
• ateityje plėsti asortimentą;
• užtikrinti pastovias darbo vietas;
• sudominti vis didesnį klientų skaičių.

Skaičiuojant rentabilumą medienos apdirbimo versle jis skaičiuojamas charakterizuojant šios gamybos rezultatyvumą, kurio  rodikliai įvertina kiekvieno į aktyvus įdėto euro atnešamą pelną, t. y., preliminariai būtina pasiskaičiuoti, kiek grynojo pelno teks realizuotos produkcijos savikainos 1 eurui. Medienos apdirbimo įmonių rentabilumas siekia apie 15 - 20 procentų, tačiau jis dar didele dalimi priklausys nuo pagaminamos produkcijos kiekio, patalpų išlaikymo kaštų, darbuotojų ir įrangos efektyvumo.

Medienos apdirbimo įmonės rinkodaros planas

Nors medžio apdaila suteikia jaukumo ir solidumo atspalvį, tačiau naujai medžio apdirbimo įmonei skverbtis į rinką lengva nebus. Svarbiausia yra nusistatyti, kokiais kriterijais remiantis ji ketina tai daryti, kokiais būdais to bus siekiama ir kokie bus jos tikslai. Todėl įmonei būtinas rinkodaros planas, tai yra  pagrindinių sprendimų parengimas ir plėtra bei jos verslo politikos formulavimas. Šiame etape gali iškilti ir kiti tiesiogiai su rinkodara nesusiję, bet didelę svarbą turintys klausimai, kaip darbo organizavimas ir efektyvus darbuotojų skatinimas, gamybos ir tiekimo organizavimas bei optimizavimas, derybos.

Tinkamas rinkodaros plano pasirinkimas yra pagrindinis strateginis sprendimas įeinant į rinką, o kad jis būtų sėkmingai realizuotas medžio perdirbimo įmonėje turėtų būti priimti tokie trijų lygių sprendimai:

• potencialių medienos dirbinių pirkėjų identifikavimas ir prioritetų nustatymas;
• visų lygių rinkodaros sprendimai, padedantys nustatyti, ką įmonė gali ir nori įvykdyti;
• veikimo lygio skirtingose rinkose nustatymas.

Pagrindiniai apdirbto medžio gaminių vartotojai - tai statybinės įmonės ir organizacijos, statančios bei įrengiančios pastatus,  statybinių medžiagų parduotuvės ir privatūs asmenys, statantys arba remontuojantys savo gyvenamuosius būstus. Be to, kapitalinius ar einamuosius savo patalpų remontus atlieka dirbančios ar naujai besikuriančios įmonės, kurios rūpinasi savo patalpų išvaizda, todėl jos taip pat gali sudaryti nemažą klientūros dalį.

Tam, kad pradėti sėkmingą verslą, reikalinga ne tik išmatuoti rinkos dydį  klientų skaičiumi, bet ir gerai išmanyti apie savo gaminius, kuriuos siūlysite savo klientams. Tad, prieš susitikdami su klientais, rūpestingai ruoškitės gaminių pristatymui ir visuomet turėkite su savimi medžio dirbinių katalogus, kainininką ir būkite pasiruošę atsakyti į įvairiausius klientų užduodamus klausimus:

• susitikimo metu parodykite savo žinias apie medžio apdirbimo technologiją ir pasiūlykite keletą galimų variantų;
• susitikimo metu su kiekvienu klientu elkitės individualiai: stenkitės sužinoti, kas jam patinka, kokie yra jo poreikiai, tačiau atsisakymo užsakyti jūsų gaminamus medžio gaminius nelaikykite nesėkme - tegu tai motyvuoja tolimesniam veiklos tobulinimui.

Sudarant rinkodaros planą būtina įvertinti ir atsižvelgti į tai, kokią rinkos dalį užima konkurentai. Naujai padedančios savo veiklą įmonės pagrindiniai konkurentai bus vietiniai gamintojai ir nedidele dalimi analogiškus gaminius importuojančios įmonės. Todėl iš pat pirmos medienos apdirbimo įmonės veiklos dienos būtina taikyti lanksčią prekybos sistemą, dalį produkcijos betarpiškai patiekiant pirkėjui, o kitą dalį realizuojant per parduotuves.

Rinkodaros plane svarbu įvardyti, su kokiomis kliūtimis galima susidurti žengiant į rinką ir kaip jas įveikti. Taip pat svarbu paaiškinti, kuo jūsų medžio apdirbimo gaminiai ar paslaugos skiriasi nuo medienos apdirbimo gaminių ar paslaugų, kurias siūlo ar ateityje pasiūlys konkurentai. Sudarant tokį planą ir jį sėkmingai vykdant  turėtumėte ne tik be problemų rasti rinka, bet ir išlaikyti  įmonės konkurentabilumą rinkoje.

Medienos apdirbimo gamybos aprašymas ir įrengimai

Kaip jau buvo minėta, nauja įmonė medieną pirks jau išpjautą. Tačiau nors keliais sakiniais susipažinkime su medienos pjovimu ir džiovinimu.

Reikalingų matmenų medienos ruošiniai tolesnei gamybai yra išpjaunami mobiliais ar stacionariais gateriais (medienos pjovimo staklėmis). Mobilūs gateriai išpjauna nedidelio skersmens rąstus, be to, šie gateriai yra pajėgūs išpjauti nedidelius kiekius medienos. Tokius gaterius naudoja smulkūs verslininkai, siūlantys medienos išpjovimo paslaugas asmenims, įsigijusiems apvalios medienos nedidelių statybų ar remonto reikmėms. Į tokį gaterį apvali mediena paduodama rankomis. Rankomis yra nuimami ir išpjauti medienos tašai.

Stacionariuose gateriuose yra išpjaunami dideli kiekiai ir didelių išmatavimų rastai. Stacionariniai gateriai būna juostiniai, diskiniai ir daugiapjūkliai. Didžiausia medienos išeiga gaunama apvalią medieną pjaunant juostiniais gateriais. Juostinio gaterio pjūklai pasižymi tuo, kad yra ploni, siauri ir lankstūs. Jie gali būti dviejų rūšių - anglingo plieno ir bimetaliniai. Pirmųjų juostos kietumas būna 42-47 HRC*, o dantys grūdinami iki 62-67 HRC. Tuo tarpu, bimetalinė juosta gaminama iš stipriai legiruoto plieno, o dantys gaminami atskirai iš kietmetalio ir privirinami prie juostos.

Juostiniai gateriai yra didesnio našumo, automatizuoti. Staklininkas-gaterininkas dirba atskiroje kabinoje ir nuotoliniu būdu reguliuoja procesus. Jis reguliuoja rąstų užkrovimą, pjaunamų medienos ruošinių storį, pjovimo greitį, pjovimo galvos judėjimą. Stacionariuose gateriuose yra įranga, nupučianti pjovimo drožles, todėl gaterininkas gali matyti medienos ruošinio pjovimo kokybę. Geresnį rąstų stabilumą užtikrina reguliuojamo aukščio atramos. Pasirenkant gaterį reikalinga įvertinti automatinę pjūklo įtempimo sistemą, rąstų vartymo mechanizmą, nes nuo jų didele dalimi priklauso gaterio darbo sparta.

Gateryje išpjauti medienos ruošiniai yra tik žaliava, kuri pasidaro vertinga konstrukcine medžiaga tik pašalinus iš jos didžiąją dalį drėgmės, t.y. ją išdžiovinus. Medienos džiovinimas yra atliekamas iki taip vadinamo pusiausvyrinio drėgnio, atitinkančio jos eksploatavimo sąlygas. Šias sąlygas apibūdina oro parametrai (temperatūra ir santykinis drėgnis), todėl drėgnis, iki kurio turi būti išdžiovinta mediena, priklauso nuo medienos paskirties: baldų gamybai skirta mediena džiovinama iki 7 - 8 proc., o statybiniams dirbiniams - iki 18 - 20 proc.

Medienos ruošinių džiovinimas atliekamas natūraliu ar dirbtinu džiovinimo būdu. Džiovinant medieną natūraliai ji sukraunama į rietuves, o rietuvių eilės išdėstomos taip, kad gerai prapūstų vėjas. Kiekviena medienos ruošinių eilė nuo kitos yra atskiriama skersai dedamais mediniais tašais (intarpais). Kad džiovinama mediena nesuaižėtų ir nesutrūkinėtų patariama jos galus uždažyti. O kad į džiūstančią medieną neįsimestų kenkėjai ar pelėsis - reikia nulupti žievę. Sukrovus rietuves jos yra uždengiamos stogu su nuolydžiu. Išdžiūvimo trukmė priklauso nuo medienos rūšies ir ruošinio storio, pvz. pušis džiūsta 2 metus, o kietmedis, priklausomai nuo tolesnės jo paskirties, - 5 ar net 10 metų. Tačiau taip ilgai džiūdama mediena gali užsikrėsti medienos grybu, o dėl nevienodo džiūvimo skirtingose medienos vietose - išsikraipyti. Be to, natūraliai džiovinama mediena išdžiūsta tik iki 15 proc. drėgnumo, todėl stalių darbams mediena yra džiovinama dirbtiniu būdu, tai yra džiovyklose. Džiovyklų yra įvairių rūšių: elektrinės, garinės, centrifuginės, banginės, vakuuminės ir t.t. Parinkus tinkamą džiovyklą ir tiksliai nustačius režimą, dirbtinis džiovinimas duoda gana gerų rezultatų ir trunka kur kas trumpiau už natūralųjį.

Medienos apdirbimui naudojant klasikinę gamybos technologiją geriausia naudoti išdžiūvusią išpjautą medieną. Kaip žaliavinė medžiaga dažniausiai naudojama spygliuočių mediena, tačiau lapuočių mediena, kitaip nei spygliuočių, dažniausiai naudojama apdailos ir patalpų interjero detalėms.

Stalių darbams iš spygliuočių dažniausia naudojama pušis. Ši mediena pasižymi tuo, kad džiūdama mažai traukiasi, yra sakinga, minkšta, todėl lengvai apdirbama, eglės mediena labiau šakota, todėl sunkiau obliuojasi, o pušies lanksti ir ypač nejautri drėgmei. Be pušies ir eglės iš spygliuočių gali būti naudojama maumedžio, balteglės, kedro ir kedrinės pušies mediena.

Lapuočių mediena skirstoma į kietųjų ir minkštųjų lapuočių medieną. Iš kietųjų daugiausia naudojamas uosis, klevas ir ąžuolas. Pats kiečiausias medis Lietuvoje yra klevas, antras pagal kietumą - ąžuolas. Šių medžių mediena labai kieta, sunki, klampi, tačiau labai elastinga, mažai skali, sunkiai apdorojama, mažai traukiasi, nejautri, o ąžuolo turi rauginių medžiagų, todėl yra labai ilgaamžė. Be šių išvardytų medienos rūšių yra naudojamas bukas, guoba, kriaušė ir vyšnia.

Iš minkštųjų lapuočių naudojama liepos, alksnio, beržo, topolio, drebulės, tikmedžio mediena. Pvz., beržas naudojamas baldų, žaislų gamybai, o drebulė naudojama pirčių apdailai, gultams, nes šis medis turi savybę nesupūti drėgmėje.

Prieš pradedant apdirbti medieną atminkite, kad medieną būtina sušildyti patalpoje. Stalių dirbtuvėse esant 18°C medieną atsinešus iš nešildomo medienos sandėlio 1cm medienos sušyla tik per parą, todėl, priklausomai nuo medienos ruošinio storio, iki proceso pabaigos gali tekti laukti ne vieną savaitę.

Pradedant medienos apdirbimo verslą reikėtų pasirinkti pačią paprasčiausią technologiją ir gaminti nuolatinį poreikį turinčius medienos gaminius. Maža medienos apdirbimo įmonė savo veiklos pradžioje yra pajėgi gaminti medinius langus ir duris, o vėliau įvaldyti medinių baldų, medžio apdailos darbus, ir šioje srityje sėkmingai dirbti. Todėl renkantis įrangą reikia pasirinkti ją tokią, kad ji būtų universalesnė ir pagal kliento poreikius leistų gaminti nestandartinių matmenų medienos gaminius.

Mediniai langų rėmai

Šiuo metu itin kokybiškus ir vizualiai gerai atrodančias medines duris ir langus žmonės mielai stato ištaigingose vilose ir kukliuose vasarnamiuose, erdviuose stilinguose namuose ir nedideliuose jaukiuose butukuose. Todėl tokie langai ir durys turi būti gaminami tik iš gerai išdžiovintos medienos ir būti ilgaamžiai. Gaminant duris filingų rėmai gaminami iš medžio masyvo, todėl tūri būti patikimi ir leisti išvengti bet kokio konstrukcijos judėjimo ar susisukimų.

Visas technologinis langų ir durų gamybos procesas yra dalinamas į keletą etapų:

• pjautos medienos priėmimas ir kokybės įvertinimas;
• ruošinių iš medžio apdirbimas;
• visos konstrukcijos surinkimas;
• gaminių šlifavimas ir padengimas.

Ruošinių iš medžio apdirbimas

Šio etapo darbai yra apliekami naudojant specialias medžio apdirbimo stakles. Pirminiam medienos ruošinių apdirbimui yra reikalingos pjovimo staklės.

Diskinės medžio pjovimo staklės

Diskinės pjovimo staklės yra stabilios ir tikslios, su dideliu stumdomu aliuminio stalu ir prailginimo atrama. Staklės turi diskinį kilnojamą bei paverčiamą pjūklą, tvirtą praplatintą stalą, prailgintą kampinę iki 60° (kairė/dešinė) liniuotę bei atraminę liniuotę su greito tvirtinimo sistema. Be šių pjovimo staklių galima rasti formatines pjovimo stakles PKS-315 P.

Medienos obliavimas - obliavimo staklėmis reikia atlikti puikų ir tikslų medienos apdirbimą. Staklėmis yra sulyginamas medienos ruošinių paviršius, o reismusu sulyginamas visų ruošinių storis.

Leistuvinės medžio obliavimo staklės

Proma Baltus siūlomos leistuvinės obliavimo staklės AHM 530 P pajėgios nuobliuoti 530 mm medienos ruošinio plotį. Jų stalo ilgis yra 2900 mm. Turi 4 obliavimo peilius, kurie pagaminti iš aukštos kokybės metalo, todėl ieškant šiomis medienos obliavimo staklėmis padarytų medžio apdirbimo trūkumų, jų rasti sunku. Šiomis obliavimo staklėmis galima apdirbti horizontalias ir nuožulnias plokštumas, kurios išgaunamos skirtingo posūkio kampo pagalba.

Rinkoje galima rasti obliavimo stakles su reismusu HOB 410 P, kurių stalo ilgis yra 1800 mm, ruošinio ilgis 410 mm, arba mažesnes stakles su reismusu HOB 310 P, kurios gali nuobliuoti 310 mm pločio ruošinį ant 1600 mm stalo.

Be leistuvinių staklių ar šių staklių su reismusu, staliai dažnai naudoja reimusines stakles. Reismusinės obliavimo staklės gali nuobliuoti 530 mm pločio medienos ruošinį, kurio aukštis gali būti nuo 3 iki 300 mm. Stalo ilgis 950 mm.

Norint medienos ruošinį išobliuoti iš visų keturių pusių vienu metu yra naudojamos keturpusės obliavimo staklės.

Keturpusės medžio obliavimo staklės

Keturpusės obliavimo staklės VS 20PRO išsiskiria didesniu postūmiu ir obliavimo greičiu. Tai naujos konstrukcijos obliavimo įrenginys, kuris  yra pilnai automatizuotas, naudoja hidraulines peilių stumdymo galvutes ir pasižymi mažiausiomis tvirtinimo ir peilių montavimo paklaidomis. Po obliavimo šiomis staklėmis medienos ruošinio paviršius būna aukštos kokybės, todėl dažnai net nebereikia šlifuoti. Šiose staklėse medienos ruošinys ne tik kad išobliuojamas iš keturių pusių, bet ant paskutinio veleno sumontuotas mažos prapjovos pločio diskinių pjūklų sąstatas padalina į keletą tašelių ar lentelių, todėl šis technologinis privalumas naudojamas klijuotų medienos tašelinių  gaminimui.

Medienos frezavimas. Po medienos obliavimo ruošiniai apdirbami juos frezuojant medienos frezavimo staklėmis. Galima įsigyti medienos frezavimo stakles, kurios suteikia galimybę medieną frezuoti greitai, neprarandant pjūvio kokybės.

Medienos frezavimo staklės

Medienos ruošiniai gali būti gaminami iš skirtingų medžio rūšių, tačiau jie turi būti pagaminti tiksliai ir kokybiškai. Šios frezavimo staklės gali lengvai apdirbti visų rūšių medienos gaminius. Nuotraukoje parodytos staklės yra tvirtos ir stabilios, turi aukštos kokybės apsauginį gaubtą su prispaudimo sistema ir tiksliu reguliavimu. Be šių frezavimo staklių yra dar frezavimo stakles FS 300 SFP.

Skersavimas, kampų supjovimas. Medienos apdirbimo ceche reikalinga turėti skersavimo, kampų supjovimo stakles. Šiam tikslui tiktų UAB „Proma Baltus" siūlomos staklės KAP 255XJL.

Skersavimo, kampų supjovimo staklės

Šių staklių gamintojas austrų kompanija „Holzmann" garantuoja pačius geriausius gamybinius ir konstrukcinius sprendimus ir tiki, kad šis įrenginys ras platų panaudojimą medienos apdirbimo pramonėje. Šių staklių pagrindinis pjūklas yra vartomas, todėl leidžia atpjauti pjaunamą gaminį norimu kampu.

Medienos klijavimas. Po medienos ruošinių išpjovimo, išlyginimo, reismusavimo, mediena yra klijuojama. Klijuojant medį jis yra derinamas pagal spalvas. Itin svarbu po išdžiūvimo išpjauti ir pašalinti medžio šerdį, nes kaip tik nuo šerdies medis pradeda gesti.

Medienos klijavimo presas

Medienos gaminiai klijuojami medienos klijavimo presais.  Šie hidrauliniai presai yra pagaminti iš kieto metalo, lengvai reguliuojamas klijuojamo gaminio plotis.

Medienos išpjaustymui yra naudojamos juostinės pjovimo staklės. Jos  pasižymi savo funkcionalumu, kokybišku ir patikimu darbu. Yra aprūpintos pažangiomis sistemomis, yra lengvai valdomos bei pritaikytos įvairių medienos ruošinių išpjaustymui.

Juostinės pjovimo staklės Kompaktiškų juostinių medžio pjovimo staklių HBS 470 PROF1 sukimui atspari konstrukcija pagaminta iš lakštinio plieno ir užtikrina staklių stabilumą. Pjaustymo juostos plotis nuo 6 iki 20 mm. Subalansuoti juostinio pjūklo skriemuliai padengti guma. Pjovimo plotis 465 mm. Šių staklių darbinį stalą galima paversti 0 - 45° kampu. Be šių staklių yra galimybė įsigyti HBS 400, kurios skiriasi pjovimo pločiu ir kaina.

Medienos šlifavimas yra atliekamas juostinėmis šlifavimo staklėmis. Šiose staklėse yra naudojamos trijų pagrindinių rūšių juostos - nuo labai stambios iki smulkios.

Šios staklės yra labai naudingas šlifuojant ir formuojant plokščius medienos ruošinius.  Operacijų koncentracija - kai vienu praėjimu atliekamas skersinis ir išilginis šlifavimai bei dulkių valymas šepečiais ar suspaustu oru. Šlifuojant sudėtingos formos paviršius naudojami segmentiniai, savaime prisitaikantys prispaudėjai. Kai kuriose šlifavimo staklėse, gerinant juostos darbingumą, naudojami osciliacijos mechanizmai bei juostos valymas suspaustu oru.

Nuotraukoje parodytos juostinės šlifavimo staklės BS 2000, kurios turi tvirtą plieninę konstrukciją, stalo aukščio reguliavimą iš priekinės stalo dalies, o dideli varantysis ir įtempimo ritiniai apsaugo šlifavimo juostą nuo sugadinimo. Šių staklių stalo matmenys yra 2000 x 1000 mm, o šlifavimo juostos matmenys - 6000 x 150 mm. Be šio modelio staklių UAB „Proma Baltus" siūlo KS 2000, KOS 2600 C, kombinuotas šlifavimo stakles BT 1220, kurios turi pasukamą stalą, o grafitinis pagrindas užtikrina pastovų greitį ir švelnią juostos eigą. Be to, šios staklės turi pasukamą atraminę liniuotę tiksliam kampo šlifavimui. Cilindrinėse šlifavimo staklėse ZS 560 U yra įrengtas pastumos greičio reguliavimas potenciometru, darbo stalo prailginimas, tvirta šlifavimo įrenginio konstrukcija iš ketaus ir pilnai uždengtas pagrindas su spintele.

Briaunų laminavimas. Ši procedūra yra reikalinga, kad asocijuota siaura medžiagos juostele sukurti patvarų estetišką medžiagos krašto įvaizdį. Briaunų laminavimas naudojamas padengti atviras medžiagų, tokių kaip fanera, medienos drožlių plokštės arba iš MDF, puses, padidinti ilgaamžiškumą bei suteikti kietesnės arba vertingesnės medžiagos išvaizdą.

Briaunų laminavimo staklės

Proma Baltus siūlomos briaunų laminavimo staklės KAM 150P turi grubų laminavimo briaunos nukirtimą, tikslų klijų užtepimą, tikslų briaunos nupjovimą diskiniais pjūklais laminavimo pradžioje ir pabaigoje. Be šių staklių, taip pat yra siūlomas rankinis briaunų laminavimo įrenginys KAM 40 PROFI. Šis įrenginys naudojamas apvalioms, išlenktoms ar tiesioms medžiagų briaunoms laminuoti naudojant PVC, ABS ar medienos ruošinius.

Medienos tekinimo staklės. Įvairų tekintų gaminių iš medžio gamybai, tokių kaip laiptų turėklai, statramsčiai, baldų įdėtinės detalės, medinė architektūra ir kitų tekintų medinių gaminių gamybai yra naudojamos medienos tekinimo staklės. Proma Baltus siūlo pagamintas iš tvirto plieno konstrukcijos medienos tekinimo stakles, pasižyminčias savo patikimumu  ir funkcionalumu. Visos siūlomos staklės yra lengvai valdomos ir prižiūrimos.

Medienos tekinimo staklės su kopijavimo įrenginiu

Tekinimo staklės su kopijavimo įrenginiu DBK 1500, priklausomai nuo medienos kietumo, ją gali apdirti skirtingais sukimosi greičiais - 2800-1950-1000-500 aps/min. Tekinamo  centro aukštis - 220 mm, o tekinamos medinės detalės ilgis - 1500 mm. Be šių staklių taip pat yra siūlomos tvirtos ir stabilios staklės profesionaliam naudojimui DB 1222 P. Jos turi dvi specialias įrankių atramas su ekscentriniu tvirtinimu, leidžiančiu apdirbti iki 1200 mm skersmens ruošinį, turi kairinę/dešininę eigą, greičio reguliavimą konverteriu, 42 mm skersmens frezerio tvirtinimą bei valdymo panelę skirtingose padėtyse. Šios staklės aprūpintos viršutiniu stumdomu stalu su dviem kaltais rankiniam medienos tekinimui.

Daugiafunkcinės medžio apdirbimo staklės. Kaip alternatyvą kelioms staklėms, galima įsigyti kombinuotas 2-5 operacijų medienos apdirbimo stakles. Vienos staklės gali atlikti zeimeriavimą, obliavimą ir frezavimą.

Universalios medienos apdirbimo staklės

Pramoninės universalios daugiafunkcinės staklės K5 320 VFP-2000 su šlifuotais ketaus stalais, kurie yra atverčiami į pagrindinę staklių pusę. Šios staklės aprūpintos aliuminėmis stumdomomis stalo kreipiančiosiomis, pagamintomis iš aukštos kokybės grūdinto precizinio plieno. Diskinio pjūklo ir frezavimo veleno kilnojimo ir pavertimo valdymas išdėstytas staklių priekinėje dalyje, o kompaktiška valdymo panelė užtikrina komfortišką valdymą. Šiose staklėse yra didelis atstumas iki atraminės liniuotės pjovimo mazgo dešinėje (640 mm), o frezavimo kreipiančioji - su tikslaus reguliavimo funkcija. Staklės turi 4 skirtingus frezavimo suklio sukimosi greičius su suklio keitimo funkcija.

Dulkių ir drožlių nutraukimo sistemos. Priešgaisrinės ir darbo aplinkos gerinimas medienos apdirbimo patalpose reglamentuojami įvairiais teisės aktais, įstatymais, higienos normomis, techniniais reglamentais ir t.t. Tačiau visuose juose reglamentuojama, kad darbo vieta ir aplinka tūri būti saugi gaisro atveju, patogi ir nekenksminga sveikatai. Didžiausias šios aplinkos teršėjas yra gamybos metu susikaupusios medžio dulkės ir drožlės. Kad darbo aplinka būtų saugi šias medžiagas reikalinga surinkti ir kaupti. Dar rinkoje siūloma įsigyti medžio dulkių ir drožlių surinkimo sistemas, kurios pasižymi savo funkcionalumu ir patikimumu. Visi pjuvenų siurbliai turi patikimą sistemą ir yra lengvai valdomi.

Įrankių galandymo staklės. Norint sumažinti gamybos išlaidas ir prailginti įrankio tarnavimo laiką reikalingas kokybiškas ir kruopštus medžio apdirbimo įrankių galandymas. Tik dirbant su tinkamai išgaląstu įrankiu ilgą laiką išlieka aukšta apdirbimo kokybė, rečiau pasitaiko apdirbimo brokas, mažėja gaminio savikaina ir nepatiriami nuostoliai dėl sugadintų gaminių. Medienos apdirbimo įmonėje yra galandami visų tipų įrankiai: grąžtai, pjūklai, obliavimo ir profiliavimo peiliai, diskinės ir kotinės frezos. Tam reikalingos įrankių galandymo staklės.

Normaliam medienos apdirbimo cecho darbui be šių jau minėtų medienos apdirbimo staklių, reikalingi papildomi instrumentai: įvairūs  rankiniai ir elektriniai įrankiai, šlifavimo mašinėlės, frezos, grąžtai, diskiniai pjūklai, siaurapjūkliai. Taip pat būtina įsigyti kampomatį, gulsčiuką, ruletes, liniuotes, lekalus. Stalių darbams reikalingi ir įvairūs obliai, kurie gali būti net gaubti ir figūriniai. Geras stalius neapseis be kaltų, kurie naudojami ne tik spynų įstatymui, bet ir tekinimo darbams. O kur dar įvairūs grąžtai: mechaniniai, spiraliniai, plunksniniai, sraigtiniai, reguliuojami grąžtai. Nebus įmanoma dirbti be replių, spaustuvėlio, plaktuko, viniatraukio, atsuktuvo, dildės, medsraigčių, rankinio medžio pjūklo ir dar daugelio kitų. Nereikėtų pamiršti ir drėgnomačio, slankmačio, labai pravers ir minimalus šaltkalvio instrumentų rinkinys bei akumuliatorinis atsuktukas.

Pastatai ir patalpos medienos apdirbimo verslui

Pastatai ir patalpos, kurios bus naudojamos medienos apdirbimui, turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad būtų tinkamos pagal numatomus medienos apdirbimo etapus. Šios patalpos turi atitikti Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių saugos taisyklių reikalavimus, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techniniu reglamentu ir gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais. Elektros energijos sistema medienos apdirbimo patalpose turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles.

Jeigu medienos apdirbimui patalpas ketinate nuomotis, tai geriausia išsinuomoti pilnai įrengtas bei pritaikytas patalpas, kurios atitiktų visus šiuos reikalavimus. Gamybinėse patalpose, kuriose planuojamas medienos apdirbimas, būtinai turi tilpti visi reikalingi įrengimai ir turi būti išlaikyti saugūs atstumai tarp jų. Projektuojant patalpas būtinai turi būti numatytos patalpos gamybiniam cechui, žaliavų sandėliui, gatavos produkcijos sandėliui, remonto patalpai (kurioje laikomi pagrindiniai aptarnavimui ir eiliniam remontui reikalingi instrumentai bei atliekamas smulkus remontas), persirengimo kambariui, poilsio kambariui, dušui, tualetui bei administracijos kambariui, kuriame be administracijos darbuotojų darbo vietų bus laikoma apskaitos ir raštvedybos dokumentacija.

Medienos produkcijos logistika

Žinant šiandieninę situaciją rinkoje, kiekviena gamybinė įmonė turi prisiderinti prie jos sąlygų, t.y., patiriant mažiausias sąnaudas gaminti reikiamą produktą, atitinkamos kokybės, atitinkamam vartotojui, atitinkamą kiekį, atitinkamu laiku ir atitinkamoje vietoje. Taigi, problemą būtų galima formuluoti sekančiai: kaip efektyviai vykdyti medienos apdirbimo produkcijos judėjimą nuo žaliavų gavimo (gamybos pradžios) iki panaudojimo pagal paskirtį.

Straipsnio pradžioje jau buvo minėta, kad  iš medienos pjovėjų (tiekėjų) bus perkama „žalia" mediena, kuri vėliau bus naudojama medienos gaminių gamyboje. Šiuo atveju įsigytos žaliavos patenka į logistinę sistemą. Vėliau jos yra saugomos, iš jų gaminami gaminiai, kurie vėl sandėliuojami ir galiausiai yra realizuojami. Realizacijos etapu užbaigiamas procesas, o prekė palieka logistinę sistemą. Proceso metu materialiniai srautai (žaliavos, vėliau medienos gaminiai) pakeičiami finansiniais ištekliais (pinigais), kurių dalis vėl patenka į logistinę sistemą. Sistemą taip pat veikia informaciniai srautai (grįžtamasis ryšys). Taigi, tai toks ratas, kuriame, siekiant patenkinti vartotojų poreikius, materialiniai ištekliai paverčiami į finansinius išteklius ir atvirkščiai, o už tai gaunama finansinė nauda. Šie gamybos logistikos veiksmai pirmiausia yra susiję su įmonės logistika ir yra visuma užduočių bei su jomis susijusių priemonių, padedančių užtikrinti optimalų gamybos proceso transformacijoms reikalingą informacijos, medžiagų ir vertybių srautą.

HRC* - Rokvelo kietumo vienetai. Matuojant medžiagos kietį šiuo būdu, į medžiagos paviršių įspaudžiama deimantinė prizmė. Apie metalų kietumą sprendžiama pagal tai, kiek giliai įsmigo deimantinė prizmė.

tekstą parengė Algis Mačiukas