Baldininko profesija

Baldžiaus profesija - amžiaus nesugadinta, laikui bėgant ji vis tobulėja. O šios srities specialistų visada reikėjo ir reikės. Juk vos tik pradėjus kurtis ir tobulėti civilizacijai, žmogui prireikė baldų, kurie paverstų buitį patogesnę. Sunku būtų įsivaizduoti namus be stalo, kėdžių, minkštasuolio, spintos, taigi reikalingi ir specialistai, kurie juos pagamintų. Anksčiau buvo priimta, kad baldžiaus amatas būtų perduodamas iš kartos į kartą, šiandien to galima išmokti mokymo įstaigose, kaip Kauno taikomosios dailės mokykla. Meistras baldus ne tik surenka, taiso ar renovuoja, bet ir projektuoja. Kūrybinis procesas neatsiejamas nuo šios specialybės, o darbdaviai mokinius renkasi įdarbinimui jau praktikos metu.

Baldžiaus profesija

Iki pat pramonės perversmo XIX amžiuje, buityje buvo naudojami tik reikalingiausi baldai. Meniškus baldus galėjo įsigyti tik turtingųjų klasių atstovai. Baldai buvo neatsiejama puošnių interjerų dalis. Lietuvoje staliaus profesijos pradžia, kai baldais buvo galima pradėta prekiauti, siejama su XVI a. pabaiga, kai karalius Steponas Batoras suteikė Vilniaus amatininkas privilegiją steigti stalių cechus, o jų nariams gaminti ir prekiauti Vilniaus turguje įvairiais stalių gaminiais ir baldais. Nemažai bažnytinių baldų gamino jėzuitų bažnytinio ordino baldžiai. XVII amžiuje stalių cechas įkurtas Kaune, o XVIII amžiuje - Klaipėdoje.

Baldininko darbas

Šiandien, kai viskas mechanizuota, visuomenė sunkiai suvokia, kas yra baldžius. Vieni šios profesijos atstovus mato tik surenkančius ar taisančius paprastus baldus, kaip spintelė ar kėdė, kiti nesupranta, kad dar išvis yra tokių, kurie dirbtų individualioj, o ne masinėj baldų gamyboj. Kaip bebūtų, šiandien individualių baldų gamintojų trūksta. Klientai meistrų  laukia net porą mėnesių, nes užsakymų atsiranda kaip iš gausybės rago. Pirkėjai šiandien daug mieliau renkasi originalius, vienetinius baldus, nei masiškai gaminamus. Tokių galima gauti tik iš individualių baldų gamintojų, tokių daugiausia darbui parengia Kauno taikomosios dailės mokykloje.

Baldininko studijos

Kauno taikomosios dailės mokykloje būsimieji baldžiai mokosi ne tik pagaminti, surinkti, remontuoti, renovuoti baldus, bet ir juos projektuoti. Baldų projektavimas nebėra brėžiniai popieriuje, tai daroma kompiuterinių programų pagalba trimačiu vaizdu. Šioje mokykloje visi mokiniai pasirenka projektavimo kompetenciją, nors ta nėra privaloma. Būsimieji baldžiai puikiai suvokia, kad norėdami savarankiškai dirbti, turi gebėti dirbti kompiuterinėm projektavimo programom. Paprastai originalūs baldai prasideda nuo idėjos. Jai atsiradus, mokiniai sukuria trimatį projektą kompiuteriu, išpjauna ir apdirba medieną ir virtualų baldą paverčia realybe jį surinkdami. Gamybos procese dirbama rankiniais, elektriniais įrankiais, medienos apdirbimo staklėmis. Kūryba - neatsiejama vienetinių baldų gaminimo dalis.

Baldžiaus profesinės galimybės

Baigę baldžiaus specialybę darbą randa visi be išimties. Baldų gamybos įmonės, kaip UAB Virūna ar UAB Aztrekas, reguliariai kreipiasi į Kauno taikomosios dailės mokyklą, ieškodami specialistų, kuriuos galėtų įdarbinti. Daug mokinių metus ar du padirbę baldų gamybos dirbtuvėse atsidaro savo įmones, kuriose patys sau yra viršininkai. Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė džiaugiasi, kad neatsiranda mokinių, kurie baigę baldžiaus studijas nerastų darbo. Šios srities specialistų visada reikėjo ir reikės.

Nors mokykloje daugiau dėmesio kreipiama individualių baldų gamybai, nemaža dalis mokinių eina dirbti į didžiąsias įmones, kuriose medienos dirbiniai gaminami masiškai, ne rankiniais įrankiais, o tam skirtomis kompiuterizuotomis staklėmis. Nors šioje mokykloje daugiau dėmesio skiriama individualių bei originalių baldų gamybai, baigę mokslus baldžiai geba dirbti ir masinės baldų gamybos įmonėse.

Praktiniai baldininko mokymai

Didžioji baldžiaus profesijos studijų dalis - praktika. Ji apima net 70-80% mokymosi trukmės. Nuo pat pirmųjų metų mokiniai gamina medžio dirbinius. Pradeda nuo paprastesnių, kaip šaukštai, dėžutės, o paskutiniais metais gamina lovas ar net sekcijas.

Reiktų nepamiršti, kad praktikos atliekamos ir įmonėse. Tam per du ar tris mokymosi metus, priklausomai nuo to, po kiek klasių pradedama studijuoti profesija, skiriama net penkiolika savaičių. Studijuoti baldžiaus profesiją galima pabaigus 10 arba 12 klasių. Kartu su profesija įgyjamas ir vidurinis išsilavinimas. Praktika įmonėse atliekama kas pusmetį. Dažnai tose pačiose įmonėse, įgiję profesiją baldžiai ir įsidarbina.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.