Pareto principas

Žmogus, suformulavęs taip vadinamą Pareto principą (arba Pareto dėsnį), gyveno 104 metus. Jo vardas buvo Joseph Juran, o ne Vilfredo Pareto, kaip galėtumėte pagalvoti. Visgi, kurdamas šį principą, Juranas rėmėsi Pareto tyrimais. Pareto, būdamas sociologas, tyrinėjo Italijos namų ūkius ir atskleidė įdomų faktą: pajamų pasiskirstymas buvo toks, kad 80% pajamų sutelktos 20% šeimų.

Joseph Juran (1904-2008)

Pats Pareto iš šio fakto nedarė toli siekiančių išvadų, tačiau Juranas tai padarė, nes jo tyrimai parodė, kad šis santykis yra universalaus pobūdžio ir apima įvairias visuomeninio gyvenimo sritis, ne tik ekonomiką. Sukurtą principą Juranas pavadino Pareto vardu, norėdamas jam atsidėkoti už tyrimus, tapusius postūmiu 80/20 dėsniui. Šio dėsnio esmė išreiškiama taip: „20% pastangų duoda 80% rezultato, o likusios 80% pastangų - tik 20% rezultato".

Įgiję šias žinias, dabartiniai ekonomistai, vadybininkai, sociologai ir paprasti žmonės gali analizuoti veiklos efektyvumą ir priimti apgalvotus sprendimus, kaip ją optimizuoti.

Vilfredo Pareto (1848-1923)

Buvo sukurta taip vadinama Pareto kreivė, kuri grafiškai parodo, kokiomis minimaliomis pastangomis galima pasiekti maksimalų rezultatą. Žinoma, 80/20 skaičiai nereiškia, kad kiekvienoje situacijoje rodikliai bus būtent tokie. Svarbiausias čia yra pats principas. Pavyzdžiui, vienu atveju santykis gali būti 83/17 arba 78/22, ir tai nėra esminė detalė. Svarbiausia yra tai, kad jei dirbate 8 valandas ir turite atlikti tam tikrą darbą, jūs galite, veikdami efektyviai ir pasirinkę tik svarbiausius veiksmus, atlikti jį per 2,5 valandos, gaudami 80% rezultato, o likusį laiką jaustis pakankamai atsipalaidavę.

Jei pažvelgtume į pavyzdžius iš įvairių gyvenimo sričių, matytume tokius dėsningumus: 80% kapitalo dažniausiai sutelkta 20% žmonių, o 80% parduotuvės pelno duoda 20% klientų. Pakartosiu, kad naudoju 20 ir 80 skaičius dėl aiškumo, tačiau tikrovėje jie gali būti ne tokie tikslūs, bet vis dėlto labai artimi. Svarbiausia - proporcija išlieka maždaug ta pati.

Jei Pareto principą pritaikytume visuomenei, akivaizdu, kad žmonės švaisto daugybę laiko veltui, nors norimą rezultatą galėtų pasiekti, jei pastangas sutelktų tik į 20% to laiko.

Pažvelkime į buitinius pavyzdžius: ar žinote, kad 80% laiko dėvite tik 20% turimų drabužių? Tad kam gi, galima paklausti, spintos lūžta nuo daiktų, o vakar vėl įsigijote naujas kelnes?! Panašus dėsningumas pastebimas ir mokantis užsienio kalbų. Pasirodo, pakanka žinoti 20% kitos kalbos žodžių, kad 80% efektyvumu galėtumėte bendrauti su tos kalbos vartotojais. Tai veikia, kai kalbama apie kasdienį bendravimą. Dalyvaujant mokslinėje konferencijoje jums nepakaks tik 20% žodžių.

Beje, svarbi informacija norintiems sulieknėti: 80% rezultato pasieksite, jei valgysite tik 20% mažiau nei įprastai. Taip, tai nėra 100% rezultatas, bet juk 80% yra geriau nei visą taliją užimantis pilvas, tiesa?