Akcijų perkaitimo požymiai

Visi mėgsta laikyti akcijas kylančioje tendencijoje, bet niekas nenori patekti į nuosmukį ar korekciją. Aptarsime pagrindinius rinkos perkaitimo požymius, rodančius, kad tam tikrų akcijų kaina gali būti pernelyg išpūsta ir artėja kritimas.

1. Fundamentiniai perkaitimo požymiai

1.1. Aukšti vertinimo daugikliai (multiplikatoriai)

Kai įmonės akcijų vertinimo rodikliai (dar vadinami finansiniais multiplikatoriais) gerokai viršija rinkos vidurkį arba istorinį tos pačios įmonės lygį, tai gali reikšti, kad akcijų kaina kyla ne dėl realaus augimo, o dėl rinkos lūkesčių.

Pagrindiniai rodikliai:

• P/E (Price-to-Earnings) - kainos ir pelno santykis. Parodo, kiek metų reikėtų dabartiniam pelnui, kad atsipirktų investicija. Pvz., P/E = 30 reiškia, kad įmonės kaina lygi 30 metų jos pelnui. Aukštas P/E gali reikšti augimo lūkesčius, bet ir padidėjusią riziką, jei pelnas neaugs.

• P/S (Price-to-Sales) - kainos ir pajamų santykis. Tai rodiklis, kiek investuotojai moka už vieną įmonės pajamų vienetą. Dažniausiai naudojamas vertinant nuostolingas, bet augančias įmones.

• P/B (Price-to-Book) - kainos ir buhalterinės vertės santykis. Rodo, kiek investuotojai moka už vieną įmonės turto vienetą. Jei P/B > 3, tai gali signalizuoti, kad įmonės turtas vertinamas labai optimistiškai.

• EV/EBITDA - įmonės vertės (EV) ir veiklos pelno prieš mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) santykis. Šis rodiklis svarbus, nes parodo, kiek investuotojai moka už įmonės veiklą nepriklausomai nuo jos kapitalo struktūros. EV apima ir skolą, todėl dažnai laikomas tikslesniu nei P/E.

1.2. Vienkartinis pelno arba grąžos šuolis

Trumpalaikiai veiksniai - ypač dividendų padidinimas - gali sukelti stiprų kainos šuolį. Tačiau jei tai nesusiję su įmonės veiklos pagerėjimu, kaina dažnai grįžta į normalią trajektoriją.

Pavyzdys: Jei dividendų grąža pasiekia 12 %, kai rinkoje įprasta 5-8 %, tai gali pakelti akcijos kainą 50-140 %. Tačiau jei dividendų pajamingumas grįžta prie 8 %, kaina gali nukristi daugiau nei 30 %, kad atitiktų naują normą.

Dividendų grąža - tai metiniai dividendai, padalyti iš akcijos kainos. Kuo aukštesnė grąža, tuo patrauklesnė akcija investuotojams, bet jei grąža laikina, jos išnykimas sukelia korekciją.

1.3. Neigiami sektoriaus ar ekonomikos signalai

Net jei konkreti įmonė atrodo tvirta, jos augimą gali stabdyti bendri sektoriaus ar makroekonominiai sunkumai:

• mažėjanti paklausa,

• žaliavų kainų augimas,

• palūkanų normų kilimas,

• reguliavimo pokyčiai.

Tokiu atveju akcijų kilimas dažnai būna spekuliacinis, o ne pagrįstas realiu augimu.

2. Techniniai signalai: ką rodo grafikai

2.1. Atšokimas nuo svarbių lygių

Palaikymo ir pasipriešinimo lygiai - tai kainų ribos, kuriose anksčiau sustodavo kaina. Jei kaina prie jų artėja ir nebeauga, tai gali reikšti tendencijos išsekimą.

2.2. Atsiplėšimas nuo slankiųjų vidurkių

Slankusis vidurkis (Moving Average) - tai tam tikro laikotarpio vidutinė kaina. Populiariausi: 20, 50 ir 200 dienų. Kai kaina nutolsta nuo jų, tai gali rodyti trumpalaikį perkaitimą.

• Slankieji vidurkiai padeda filtruoti triukšmą ir matyti bendrą tendenciją.

• 200 dienų slankusis vidurkis dažnai laikomas ilgalaikio trendo riba.

2.3. Mažėjantis prekybos aktyvumas (volume)

Kai kaina kyla, bet apyvarta mažėja - tai rodo, kad dauguma jau įsigijo pozicijas, o naujų pirkėjų srautas silpnėja. Tokiu atveju gali būti arti kainos viršūnė.

2.4. „Karšti" osciliatoriai: RSI ir MACD

• RSI (Relative Strength Index) - matuoja kainos stiprumą. Jo vertė nuo 0 iki 100. Jei RSI > 70 - laikoma, kad aktyvas perkamas per daug, jei < 30 - kad per daug parduodamas. RSI padeda identifikuoti, kada tendencija per stipri ir gali išsikvėpti.

• MACD (Moving Average Convergence Divergence) - indikatorius, rodantis skirtumą tarp 12 ir 26 dienų eksponentinių slankiųjų vidurkių (EMA).

  • Kai MACD linija kerta signalinę liniją iš apačios - tai pirkimo signalas.

  • Kai kerta iš viršaus - pardavimo signalas.

  • MACD histogramoje galima matyti tendencijos stiprumą.

MACD laikomas vienu patikimiausių impulsinių indikatorių, padedančiu identifikuoti tendencijų apsivertimus. Nors jis remiasi istoriniais duomenimis (vadinamas „vėluojančiu" indikatoriumi), MACD leidžia matyti rinkos inerciją ir galimą jos pokytį.

2.5. Bolingerio juostos

Bolingerio juostos (Bollinger Bands) - tai trys linijos: vidurkis ir dvi standartinio nuokrypio ribos (viršutinė ir apatinė). Kai kaina išeina už viršutinės ribos, laikoma, kad rinka „perkaista". Kai kaina išeina už apatinės - galimas perpardavimas.

• Juostos išsiplečia, kai didėja volatilumas.

• Dažnas išėjimas už ribų - signalas, kad pokytis per greitas ir galimas atšokimas.

3. Investuotojų elgsena ir psichologija

3.1. Žemas „baimės" indeksas - VIX

VIX (Volatility Index) - tai indeksas, matuojantis investuotojų lūkesčius dėl S&P 500 svyravimų ateityje. Kuo žemesnis VIX, tuo mažiau rinkoje baimės.

• VIX < 15 - pernelyg didelis pasitikėjimas rinkos stabilumu.

• VIX > 30 - didelis nerimas, padidėjęs rizikos suvokimas.

Per žemas VIX dažnai pasirodo prieš korekciją - nes visi atsipalaidavę ir mažai kas draudžiasi nuo rizikos.

3.2. Vertinimo ir realybės neatitikimas

Kai analitikai pateikia neigiamas prognozes, o rinka vis tiek kyla - tai gali reikšti:

• vidaus informaciją (insider activity),

• dirbtinį kainos kėlimą (manipuliaciją),

• trumpalaikį psichologinį optimizmą.

Toks disonansas dažnai baigiasi korekcija.

3.3. Per didelis žiniasklaidos entuziazmas

Kai apie vieną akciją kalba visi - portalai, YouTube kanalai, socialiniai tinklai - tai rodo, kad dauguma jau įsigijo. Kadangi rinka kyla, kai atsiranda nauji pirkėjai, tai gali reikšti, kad pirkėjų jau nebeliko - augimas baigiasi.

Išvada: kaip elgtis rinkos perkaitimo metu?

Nė vienas indikatorius nėra pakankamas vienas pats, bet jei:

• vertinimo rodikliai aukšti,

• techniniai indikatoriai rodo perkamumą,

• žiniasklaidoje - euforija,

- verta pagalvoti apie veiksmus:

• fiksuoti pelną,

• laikyti grynųjų pirkimui korekcijos metu,

• naudoti apsidraudimą („put" opcionai, „trailing stop"),

• pažengusiems - shortinti.

Tai padeda išvengti nuostolių ir išlaikyti kapitalą tolimesniam augimui.