Ekonomikos pavasario teks palaukti

Apniukusią pasaulio ekonomikos padangę kiekviena šalis stengiasi praskaidrinti savaip. Manoma, kad Lietuvoje apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ne anksčiau, nei apie atsigavimą prabils kitos šalys, pirmiausia prekybos partnerės.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintomis prognozėmis, šiais metais pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip buvo manoma anksčiau. Europos Sąjungos (ES) ekonomika susilpnės 3,2, JAV - 2,6, Japonijos - 5 procentais.

Naujausiomis Pasaulio prekybos organizacijos prognozėmis, šiais metais pasaulio prekybos apimtis sumažės 9 proc., o besivystančių šalių - 2-3 procentais.

"Capital Economics Ltd." tikina, neva Rytų Europos BVP šiais metais mažės apie 6 proc., prognozuojama, kad Lietuvos ir Latvijos ekonomika smuks 15 proc., Ukrainos ir Estijos - po 10 proc., Turkijos, Vengrijos ir Rumunijos - po 7,5 proc., Bulgarijos - 5 proc., Lenkijos - 3 procentais.

Visi skolinasi.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius vardija tokias bendras šalių, išgyvenančių sunkmetį, elgesio tendencijas: kone visos pasaulio šalys ketina skolintis, pirmiausia stengiasi didinti valstybės išlaidas investicijoms ir naujoms darbo vietoms kurti.

"Kai kurios šalys stengiasi mažinti mokesčius, daug lėšų skiria finansų sektoriui, ypač tos šalys, kurios turi problemų su finansinio tarpininkavimo įmonėmis. ES šalys, kurios nėra euro zonos narės, atviriau prakalbo apie galimą ankstesnę euro įsivedimo datą", - kalbėjo S.Besagirskas.

Jis mano, kad valstybei racionaliau būtų pasiskolinti iš TVF su 3,5 proc. palūkanomis, kaip padarė Latvija, nei skolintis iš komercinių bankų mokant apie 10 proc. palūkanas. S.Besagirskas teigia, kad šalies premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys

leido suprasti, kad Lietuva esą susigadintų įvaizdį kreipdamasi paskolos į TVF. "Kiek susigadinę įvaizdį stabilizuotume finansus, o kitais metais parodytume tvirtą ekonomiką, kuri viena pirmųjų įveikia krizę", - dėsto savo nuomonę jis.

Latvija - dugne

LPK posėdyje dalyvavęs Hardis Baumanis, nepaprastasis ir įgaliotasis Latvijos ambasadorius Lietuvoje, kalbėdamas apie Latvijos ekonomikos padėtį sakė, kad Latvijos BVP mažėjimas prognozuojamas iki 2011 metų.

"Šiais metais jis turėtų kristi 5 proc., 2010 metais - 3 proc., o 2011 metais, manoma, BVP turėtų ūgtelti 1,5 procento", - dėstė jis.

H.Baumanis minėjo, kad jau šiais metais artimiausios mūsų kaimynės laukia mažesnės nei 6 proc. infliacijos, kuri dar pernai sudarė daugiau nei 15 procentų. Tikimasi, kad kitąmet infliacija šioje šalyje sudarys 2,2 proc., o 2011 metais - 1,3 procento.

Jis sako, kad ne pačius geriausius laikus išgyvenančios Latvijos ekonomikos skatinimo plane 2009-2013 metams finansų sektoriui stabilizuoti numatyta skirti 1,902 mlrd. latų, arba 36 proc. visų lėšų, valstybės biudžeto deficitui - 1,843 mlrd., valstybės skolai perfinansuoti - 1,123 mlrd. latų, valstybės biudžeto paskoloms - 0,402 mlrd. latų. Paskolos gavimo grafike numatyta, kad 2009 metais iš TVF ir kitų institucijų bus gauta 3,163 mlrd. latų, kitąmet - 1,827 mlrd. latų, 2011 metais - 281 mln. latų.

Kaip teigė Finansų ministerijos valstybės sekretorė Ingrida Šimonytė, situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje - labai panaši. "Kurį laiką kalbant apie ekonomikos nuosmukį mes vėlavome, tad ir pasekmės geresnės nei Latvijoje", - sakė ji ir pridūrė, kad krizę vertėtų priimti kaip galimybę "pasukti smegenis". I.Šimonytės teigimu, šiuo metu reikia palūkėti, kol atsigaus Lietuvos partnerės - kitoms šalims pradėjus kilti, apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ir Lietuvoje.

Neaiškūs terminai

Pasak S.Besagirsko, 10,7 mlrd. litų sudarantis Lietuvos ekonomikos skatinimo planas kelia neaiškumų dėl finansavimo terminų.

Numatyta, kad 1,9 mlrd. litų bus skirta Verslo fondui, iš jų 1 mlrd. litų bus paimtas iš Lietuvai jau skirtų ES struktūrinių fondų (SF) lėšų, 0,6 mlrd. litų sudarys pritrauktos komercinių bankų lėšos. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas yra sakęs, kad komerciniai bankai nesiryžta prisiimti didesnės rizikos.

Taip pat 3,8 mlrd. litų skiriama pastatų energetiniam efektyvumui didinti, iš jų 1 mlrd. litų - iš Lietuvai jau skirtų ES SF lėšų. 3,3 mlrd. litų skirta "ES SF lėšų spartesniam panaudojimui" ir bus stengiamasi pasiekti 5 mlrd. litų sumą. "Tačiau tokio spartumo, kokio norėtume arba apie kokį kalbėjo valstybė, mes nematome. Optimistiškiausias variantas - jeigu Lietuvą šiandien pesiektų iki 1 mlrd. litų iš to plano, LPK susimestų dėžei gero konjako ir nuneštų ūkio ministrui Dainiui Kreiviui. Tačiau bijau, kad mums to konjako pirkti neteks", - pusiau juokais, pusiau rimtai pareiškė LPK atstovas.

Valdonė SAVULIONYTĖ