Rusiškoji recesija
2008-11-04 12:32 Peržiūros : 15 SpausdintiKas liko iš Rusijos ekonomikos stebuklo. Naujasis Rusijos ekonomikos portretas
Buvę biurų darbuotojai išėjo dirbti viešuosius darbus: valstybinė gyvenamojo ūkio reformos korporacija nukreipė juos avarinės būklės būsto remontui. Atleistieji džiaugiasi bent jau tokiu sprendimu. Analitikai rekomenduoja pirkti pigų maistą gaminančių kompanijų akcijas; tik pensininkai ir valstybės tarnautojai sukuria patikimą paklausą. Kreditų neišduoda niekas ir niekam. Ar tai tik baisus sapnas, ar Rusijos artimiausio dešimtmečio realija?
Pasaulinės krizės priežastims ekonomistai skirs dar nemažai konsiliumų. Tačiau šios krizės pasireiškimo forma yra ganėtinai akivaizdi. Globalusis ekonominis augimas neteko finansinio „maitinimo". Kreditavimo augimas pasaulyje sulėtėjo daugiau nei 2 kartus, pažymi reitingų agentūra Fitch paskutinėje Bank Systemic Risk Report ataskaitoje. Vietoje 2007 metais buvusių 16 proc. paskolų apimtis pasaulio ekonomikoje 2008 metais išaugs 7 proc., o 2009 metais - tik 5 proc.
Rusijoje paskolų bumas vystėsi didžiuliais tempais: 2007 metais bankai nefinansiniam ekonomikos sektoriui paskolino 51,6 proc. daugiau nei 2006 m. 2008 m., kol neramias žinias girdėjome tik iš užsienio, - dar 47 proc. daugiau nei 2007 metais. Per tą laiką Rusijos kompanijos aktyviai augino vidaus įsiskolinimus, o Urals naftos barelis pabrango dvigubai, vasarą viršijęs 140 dolerių ribą. Visa tai ir leido Rusijos ekonomikai praeitais metais augti beveik Kinijos tempais - 8,1 proc. ir išvystytą greitį išsaugoti pirmąjį 2008 metų pusmetį. Mechanizmas sugedo.
Kur ėmė pinigus?
Investicijų į pagrindinį kapitalą šaltiniai (pirmas 2008 m. ketv.)
Šaltinis: Rosstat
3 proc. - tokio Rusijos bendrojo vidaus produkto augimo tikimasi sulaukti 2009 metais.
114 mlrd. rublių buvo paimta iš investicinio fondo problematiškiems bankams gelbėti.
Nukristi - susispausti
Rugsėjo mėnesį Rusija dar priešinosi krizei: biržos beveik neišeidavo iš raudonosios zonos, tačiau pramonė, lyginant su praeitų metų rugsėju, išaugo 6,3 proc. Tiesa, palyginti su rugpjūčiu, augimas buvo beveik nulinis, o mėnesinė Ekonomikos Instituto pereinamojo periodo apklausa parodė, jog visų veiklos rūšių įmonių, išskyrus maisto pramonės, vadybininkai pastebėjo paklausos sumažėjimą ir pasiruošę mažinti gamybos apimtis. „Tikroji katastrofa prasidėjo spalio mėnesį, kai kompanijos patyrė finansinį šoką", - teigia Maskvos Banko analitikos departamento vadovas Kirilas Tremasovas.
Dėl fondų rinkos sukrėtimo ir greitos krizės pabaigos vilties nebuvimo verslininkai neteko iliuzijų, kad jų kompanijoms pavyks išvengti nuostolių. Praeitą savaitę pasigirdo daug kalbų apie investicinių programų peržiūrėjimą. Apie ketinimus sumažinti išlaidas pranešė keletas akcinių finasinių kompanijų. "Norilsko Nikelis" užsieniu pakartotinai vertina projektus užsienyje, išgauti nikelį Australijoje šiai kompanijai dabar tiesiog per brangu. Kompanija „Татнефть", matyt, vadovaudamasi panašia logika, ruošiasi mažinti investicijas už gimtojo Tatarstano ribų. „Gasprom‘ui" teks nuspręsti, kaip užtaisyti 2 mlrd. dolerių skylę biudžete - šiuos pinigus kompanija tikėjosi gauti iš „Gasprombank"viešo akcijų pardavimo biržoje, kuris dėl krizės buvo atidėtas neribotam laikui. Apie kokių nors investicijų planų atsisakymą dujų monopolininkas dar nepaskelbė.
Naujos realybės suvokimas tęsiasi ir ateityje apims vis platesnį kompanijų ratą. Rusijos Dūmos deputato ir stambiausios Rusijos prekybos automobiliais kompanijos „Rolf" bendrasavininkio Sergejaus Petrovo teigimu, rimtai kalbėti apie kitų metų prognozes nevertėtų bent jau per artimiausią mėnesį, kai paaiškės pasaulinių rinkų situacija ir valstybės antikrizinių veiksmų efektyvumas. Tam tikra inercija būdinga ir strateginiams užsienio investuotojams. Kaip ir Rusijos kompanijos, jie bando prisiderinti prie situacijos. Praeitą pirmadienį premjeras V. Putinas Konsultatacinės Tarybos posėdyje įtikinėjo aukščiausiosios grandies vadybininkus neskubėti: Rusijos ekonomika dėl krizės gali nebent šiek tiek sustoti augusi. Išoriškai viskas praėjo ramiai, kompanijos tik skundėsi užsienio strateginių pramonės šakų investicijų apribojimo įstatymu.
Vis dėlto anksčiau pradėti projektai savo ruožtu baiginėjami iki galo. Lapkričio 6 dieną, lyg prieš kokią šventę, kompanija „General Motors" atidaro savo gamyklą Sankt Peterburgo pašonėje: projekto investicijos sudaro 3000 mln. Dolerių, planuojama išleisti apie 70 tūkstančių automobilių per metus. Pirma nuo konvejerio pajudės Chevrolet Captiva ir Opel Antara, ateinančių metų viduryje - Chevrolet Lacceti ir Chevrolet Сruze. Tačiau suprantama, jog automobilių surinkimo pramonės, kurią Rusijoje vysto pasauliniai automobilių pramonės koncernai, verslo planai buvo kurti tikintis išlaikyti greitą Rusijos gyventojų pajamų prieaugį - 10 proc. per metus. Taigi, tokias prognozes teks išnagrinėti iš naujo. Maskvoje, kur susikoncentravęs vartojimo bumas, pajamų lygis per pirmąjį šių metų pusmetį nukrito 1,6 proc. Tačiau sustabdyti didžiulius, ne tik automobilių gamyklų, statybų projektus tikrai sudėtinga. „Sprendžiant pagal kai kuriuos jau pradėtus projektus galima prognozuoti pradžios terminų atidėjimą", - teigia Ekonomikos ir tarptautinių santykių Instituto darbuotojas Sergejus Afoncevas. -„Tačiau niekas tiesiog neims ir nenutrauks statybų, nes tai tik prives prie dar didesnių išlaidų". Afoncevas yra optimistas - ji įsitikinęs, jog tiesioginės investicijos atkeliaus į Rusiją ir krizės sąlygomis: „Netgi jeigu realios gyventojų pajamos augs 5-6 proc. per metus, tai vis tiek yra daug". Strategus sustabdyti gali tik visiška bankų sistemos griūtis dėl neapgalvotų vyriausybės veiksmų.
Tiesa, šitokios prognozės paremtos prielaida, jog 2009 metų pabaigoje pasaulis vis dėlto išvys ekonomikos pagyvėjimą, o ne tolesnį kritimą į globalią recesiją. Jeigu to neįvyks, ilgalaikiai projektai taps daugiau nebereikalingi. Pasaulio grandai, vietoje Rusijos gelbėjimo nuo nuosmukio, patys taps krizės aukomis, pavyzdžiui, ta pati kompanija General Motors , dūstanti nuo skolų naštos.
Kas mažiau?
Kai ką apie 2009 metų pabaigos Rusijos ekonomiką galima pasakyti tiksliai: apie 21 proc. investicijų augimą galima pamiršti. Ne tik kompanijos, bet ir gyventojai sekančiais metais pirks mažiau; mažmeninės prekybos apyvarta 15 proc. (2008 metų sausis - rugsėjis) galėjo augti vartojamųjų paskolų bumo sąlygomis. Eksportuotojai uždirbs mažiau. Kai rugpjūčio mėnesį Centrinis Bankas pristatė „Pagrindines piniginių paskolų politikos kryptis", trims 2009 metų naftos kainų prognozių variantams dėl visa pikta buvo pridėtas savasis, gana pesimistiškas variantas - 66 JAV doleriai už „Urals" barelį. Dabar visiškai realu tikėtis 50 JAV dolerių už barelį kainos. Ir visa tai - po 101,5 JAV dolerių už barelį 2008 metais. Kaip tokia finansinė „dieta" atsilieps ekonomikos augimui? Niekas neabejoja dėl staigaus sustojimo: Tarptutinis Valiutos Fondas, prognozuojantis Rusijai 5,5 proc. ekonomikos augimą, atrodo tikrai optimistiškai. Goldman Sachs prognozuoja ne didesnį, kaip 4 proc. Rusijos ekonomikos prieaugį, Deutsche Bank - 3,4 proc., o Standart & Poor‘s - tik 3 proc.
Buvęs Rusijos Centrinio banko viršininko pavaduotojas Sergejus Aleksašenko mano, jog visiškai realiu scenarijumi taip pat vertėtų laikyti visišką ekonomikos sustojimą. „Mano prognozė: nuo 4 proc. Ir žemiau, kiek užtenka fantazijos ", - teigia jis. Esmė ta, jog pirmajame 2008 metų pusmetyje pusę bendrojo vidaus produkto prieaugio sudarė eksportuotojų viršpelniai, prekybos apyvarta bei finansų sektorius. Krizė panaikino šiuos faktorius, o ekonomikos vystimasis turi sulėtėti mažiausiai dvigubai. Tikriausiai netgi dar daugiau: Aleksašenko nuomone, valdžia, kovodama su krize, daro klaidų. Pavyzdžiui, aukso rezervų naudojimas korporacinių skolų refinansavimui per „Vnešekonombanką" tik blogina Rusijos ekonominę padėtį.
Žemiau 3 proc. ekonomikos augimas nusileisti neturėtų, mano vyriausiasis „Uralsib" ekonomistas Vladimiras Tichomirovas. Kaip ne keista, žaliavų eksportas, kurio įkaitu tapo Rusijos ekonomika, taip pat ją ir apdraudžia. Gilėjant pasaulinei krizei, labiausiai nukentės mažai gyventojų turinčios šalys, eksportuojančios daug ne pirmos būtinybės jau paruoštos produkcijos,- pvz., buitinės elektronikos. Šį portretą atitinka kai kurios Pietryčių Azijos šalys, tačiau ne Rusija. Jos naftą bei metalus pirks pigiau ir mažesniais kiekiais, tačiau vis tiek pirks.
Šių prognozių fone stebinančiai atrodo jau antrajame posėdyje patvirtintas federalinis šalies biudžetas artimiausiems trejiems metams. Jis buvo parašytas optimistų, nieko nenutuokiančių apie krizę ir tikėjusių, kad 2009 metais Rusijos BVP išaugs 6,7 proc., o nafta kainuos 95 JAV dolerius už barelį. Tačiau deputatų ir pareigūnų užsispyrimą kažkiek galima suprasti. Finansų ministerija neneigia, jog kada nors, pvz. gruodžio mėnesį, biudžetą vis tiek reikės perrašyti. Dabar ai daryti yra beprasmiška: blogos naujienos vaizdą keičia kasdien.
Ar galės Rusijos ekonomika, praradusi „riebalų sluoksnelį" - atsargas, sukauptas pasaulinio žaliavų bumo metu, tapti sveikesne? Frazės, liudijančios, jog krizė atneš ne tik problemų, bet ir išsivalymą, jau tapo įprastos vadybininkų ir analitikų, bandančių įžvelgti bent vieną vilties spindulėlį ateinančiame chaose, kalbose. Visi pamena 1998 metų precedentą, kai po sąstingio ekonomika „pradėjo kvėpuoti", iš pradžių - tikrai ne dėl aukštų naftos kainų (šis faktorius atsiliepė maždaug po metų), o dėl laimėtos konkurencijos su importu, kuris dėl devalvacijos buvo pabrangęs ir todėl pasitraukė iš rinkos.
Šalutiniai poveikiai
Blogos naujienos prekiaujantiems plataus vartojimo prekėmis iš Kinijos: Rusijos atstovybė Pekine paskelbė, jog 2008 m. III ketvirčio duomenimis, kiniškų prekių eksportas į Rusiją sumažėjo 5,1 proc. Ar tai vietinių gamintojų šansas? Tiesa, čia kol kas kalta ne devalvacija - tikriausiai problemų turi importo kompanijos, patiriančios sunkumų gaunant paskolas.
Tačiau ir rublio silpimas (net ir vengiant šio baisaus žodžio) - realybė, kuri palies visus. Fondų rinkos žlugimas sąlygojo masinį perbėgimą prie dolerio aktyvų. Centrinis Rusijos Bankas turėjo leisti nukristi rublio kursui dolerio/euro krepšelyje nuo 29,3 rugpjūčio pradžioje iki 30,4 lygmensrugsėjo viduryje. Šis lygis buvo išlikęs ir praėjusį penktadienį, tačiau Rusijos Bankui tokia gynybą kas savaitę apsieina 13-15 mlrd. dolerių išeikvotų rezervų. Taip pat didelė tikimybė, jog ir toliau teks užleidinėti pozicijas. Finansinė valdžia turi daug priežasčių ginti nacionalinę valiutą - ir ne tik politinių. Pagrindinės priežastys daugiausia tos pačios, kaip ir 1998 metais: devalvacija pabrangins išorinių skolų apmokėjimus, sąlygos infliacijos šuolį ir bankų paniką, kai gyventojai visi kaip vienas puls atsiimti pinigus arba pirkti grynuosius dolerius. Tačiau lygiai taip pat, kaip ir 1998 metais, yra priežastis leisti vykti devalvacijai, nors jau ne tokia svari: rublis kainuoja per daug, o jo įsitvirtinimas pastaraisiais metais iš esmės vyko tik dėl beprotiško naftos kainų augimo, dabar situacija gerokai pakitusi.
Credit Suisse analitikai paskaičiavo, kaip didžiausių Rusijos kompanijų pelnui atsilieps 2009 metais prognozuojamas 33 rublių už 1 JAV dolerį kursas , kai infliacija 15 proc. Pasirodo, rimti eksportuotojai vėl laimės, o būtent tie eksportuotojai, kurie mažiau dėmesio skiria vidinei rinkai, o didžiąją produkcijos dalį parduoda į užsienį, uždirbdami valiutą. Absoliutus lyderis - „Superneftigaz", kurio pelnas gali išaugti 51 proc.. „Norilsko Nikelis" turi šansą padidinti pelną 38 proc., „Gazpromneft" - 30 proc. Tačiau pavyzdžiui, Lukoil pelną padidės tik 7 proc. Užtat kompanijoms, kurios orientuojasi į vidinę paklausą, gresia pelno mažėjimas: „Systeme Glans" - 38 proc., MTC - 33 proc., Vnešekonombank - 28 proc.. Žinoma, apskaičiavimai atlikti remiantis bendriniais duomenimis; savo veiksmais kompanijos gali maksimaliai sumažinti nuostolius.
O kaip gi laimėję prieš importą vietiniai Rusijos gamintojai? Tikėtis masinio jų iškilimo atradimo nevertėtų. Nuo 1998 metų nutekėjo daug vandens; netgi lengvoji pramonė spėjo išsikraustyti į Kiniją - ten gaminama apie 80 proc. rusiškų drabužių ir avalynės prekinių ženklų, ir importo problemos jai nebereikalingos.
Laisvų pajėgumų, atsiradusių dėl dešimtojo dešimtmečio pramonės nuosmukio ir galėjusių būti greitai panaudotais, po praeitos krizės jau nebėra - jie arba rekonstruoti ir veikia, arba visiškai likviduoti. Netgi jeigu užsienietid konkurentas padidins kainas, iškart perimti iniciatyvos iš jo nepavyks. Pramonės „užauginimui" reikės investicijų, o tai reiškia - paskolų. Kur jų dabar gauti?
Tačiau, galbūt, kol stambiosios kompanijos kenčia nuo globalinės ekonomikos problemų, atsiveria perspektyvos mažoms ir vidutinėms kompanijoms? Jos neėmė paskolų pasaulinėje rinkoje, užstatydamos akcijas, be to, smulkusis verslas neretai aptarnauja svarbiausius žmogaus poreikius: kepa duoną, vežioja žmones maršrutiniais taksi. Viso to reikia ir krizės metu. „Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės ir geresniais laikais buvo atsargesnės: apskaičiuodavo paskolų krūvį, neturėjo ilgalaikių investicinių projektų be ilgalaikių resursų", - pripažįsta banko „Vozraždenije" vadovo pavaduotoja Liudmila Gončiarova. Tačiau tai nereiškia, jog ant smulkiojo verslo prapliups auksinis paskolų lietus. „Šiuo metu visi bankai aiškinasi savo paskolų portfelius ir iš naujo vertina įsiskolinimų visiems kreditoriams rizikas. Sakyti, jog visi bankai ėmė staigiai kredituoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, tikriausiai negalima", - aiškina Gončiarova. „Nesitikime, jog krizė nepalies smulkiojo verslo," - teigia ir „Uniastrum Consulting" kompanijos prezidentas ir „Opora Rissiji" korporacinio valdymo komiteto vadovas Aleksandras Brečialovas. Mažosios įmonės dar iki krizės buvo priverstos iškęsti daugybę mokesčių valstybės struktūrų patikrinimų. Brečialovo vertinimu, valstybė tik šiais metais pradėjo realiai padėti smulkiajam verslui - praėjo tiesiog per mažai laiko, kad pasireikštų tokios pagalbos efektyvumas. Verslininkai nesitiki, kad nedidelės įmonės 2009 metais galėtų stumtelėti gęstantį ekonomikos augimą.
Monopolija už pinigus
Prieš porą savaičių pagrindinis Rusijos aviacijos pramonės projektas - vidutinių nuotolių lėktuvas Sukhoi Super Jet-100 - pradėjo eilinį bandymų etapą. Jis bus patikrintas sunkiomis oro sąlygomis. Iš visų taip vadinamų ekonomikos diversifikacijos projektų SSJ-100 yra vos ne vienintelis, subrendęs iki realizavimo. O juk jis tiesiogiai susietas su pasaulinės oro pervežimų industrijos paklausa, kuri taip pat nukentėjo nuo pasaulinės krizės. Sėkmingam naujo civilinio lėktuvo pateikimui rinkoje reikia užsakymų portfelio keliems šimtams mašinų. Kol kas užsakymų yra tik 100. „Netgi pelno kritimo sąlygomis aviakompanijos turės atnaujinti savo parką, o mes galėsime pasiūlyti konkurencingas kainas", - perspektyvomis įsitikinęs pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas Stanislavas Naumovas. Paklausos taip pat galima tikėtis iš naujos aviakompanijos „Rusijos Avialinijos", kurią sukūrė valstybinė korporacija „Rusijos Technologijos" ir Maskvos vyriausybė. „Rusijos Technologijų" vadovas Sergejus Čemezovas turi galingą finansinį draudimą krizės atvejui: į korporacijos sudėtį įeina „Rusijos Gynybos Eksportas", o raketos kai kuriomis savo savybėmis primena briliantus - jų paklausa mažai priklauso nuo ekonomikos būklės.
Tačiau ir paties turtingiausio iždo galimybės yra ribotos - kiek nevartok, o 100 JAV dolerių už barelį naftos kainos negrąžinsi. Valstybė ir iki krizės sėkmingai stimuliavo paklausą - didindama atlyginimus valstybės įstaigų darbuotojams, skirstydama iš naftos uždirbtus milijardus valstybinėms korporacijoms. Tačiau iždo dosnumas jau išbandytas krizės poveikio. „Rusiškųjų Nanotechnologijų" (Роснанотех) pinigai dabar naudingi ne kaip lėšos finansuoti projektus, o bent kiek nors papildyti bankų likvidumą. Investicinis fondas, kurtas 2006 metais norint išvystyti stambius infrastruktūros projektus, buvo tyliai „paskolintas" svarbesniems tikslams: valstybės įnašo finansavimui į Indėlių draudimo agentūrą (Агентство по страхованию вкладов) (200 mlrd. rub., kurie turi būti panaudoti probleminių bankų sanacijai) iš investicinio fondo buvo paimta 114 mlrd. rub. Žinoma, šiuos pinigus ketinama grąžinti iš papildomų 2009 metų biudžeto pajamų, tačiau ar tokios iš viso bus? Per dvejus darbo metus investicinis fondas sunaudojo tik 8 mlrd. rub. , daugiausia automobilinių kelių, vedančių prie dar neišvystytų naftos šaltinių, projektams vystyti. Privati - valstybinė partnerystė, paremta žaliavų konjunktūra.
Galbūt netgi gerai, kad pinigų daugiau nebepakanka viskam? Skurdas gali būti gera pamoka ir padėti valdžiai, ir netgi tiems, kas šią valdžią renka, suvokti pastarojo dešimtmečio strateginę klaidą: skirtumo tarp tarp stabilumo ir vystimosi sąvokų nesupratimą.
Parengta pagal užsienio spaudą
Asa.lt
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!