Darbo sutarties modifikavimas verslo ar jo dalies perdavimo atveju

2013-07-23 14:08   Peržiūros : 751   Spausdinti


verslo perdavimasVieša konsultacija dėl darbo sutarties modifikavimo verslo ar jo dalies perdavimo atveju

Vykdant įmonės dalininkų sprendimą filialo veikla buvo nutraukta. Filialo darbuotojai, vadovaujantis darbdavių susitarimu, jiems sutikus buvo perkelti į pagrindinę įmonę. Filiale su kai kuriais darbuotojais iki perkėlimo buvo sudarytos dvi darbo sutartys.
Ar pasikeitus darbuotojų pareigų pavadinimui ir/arba sumažėjus darbo krūviui, bet buvusių darbo sutarčių nenutraukus arba nutraukus vieną iš sutarčių, darbdavys turi išmokėti jiems išeitines išmokas?

1. Dėl įmonės pertvarkymų teisinio kvalifikavimo

Konsultuodami dėl darbuotojų perkėlimo iš įmonės filialo į pagrindinę įmonę, atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) neįtvirtina darbo sutarties pasibaigimo pagrindo - darbuotojo perkėlimo į kitą įmonę, esant darbdavių susitarimui, tačiau toks susitarimas sukelia DK 138 straipsnyje nustatytų garantijų dėl darbo teisinių santykių tęstinumo, perduodant dalį verslo, teisines pasekmes. DK 138 straipsnio dispozicija nustato, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Šiuo metu galiojanti DK 138 straipsnio redakcija įgyvendina 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą Nr. 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (toliau - Direktyva).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012 m. vasario mėn. 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012 konstatavo, jog „DK nėra plačiau išdėstyta, ką reiškia sąvoka „verslo ar jo dalies perdavimas" ir kaip ji turėtų būti suprantama DK 138 straipsnyje nustatytų apribojimų nutraukti darbo sutartis kontekste, todėl aiškinant šią sąvoką svarbios Direktyvos 2001/23/EB nuostatos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismas, ETT) praktikoje suformuluoti kriterijai, kuriuos Teisingumo Teismas yra apibrėžęs kaip orientyrus vertinant, ar yra pagrindas konkrečios bylos aplinkybes įvertinti kaip verslo ar jo dalies perdavimą Direktyvos 2001/23/EB prasme, taikant teisinius tokio juridinio fakto konstatavimo padarinius. <...> Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio a punkte nurodyta, kad ji taikoma teisinio perdavimo arba susijungimo atveju perduodant įmonę, verslą arba įmonės ar verslo dalį kitam darbdaviui. Pagal to paties straipsnio b punktą direktyvoje nustatytas perdavimas yra perdavimas išlaikant ūkio subjekto tapatybę, t. y. išlaikant organizuotą išteklių grupę, kurios tikslas yra ūkinė veikla, nepriklausomai nuo to, ar ta veikla yra pagrindinė ar pagalbinė. <...> Aiškinant Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnyje įtvirtintą įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimo kitam darbdaviui sąvoką, turi būti vadovaujamasi ETT praktika, susijusia ne tik su šios Direktyvos, bet ir su atitinkamomis Direktyvos 77/187/EEB nuostatomis, kurios iš esmės nepakito priėmus Direktyvą 2001/23/EB.
Paminėtina, kad ETT praktikoje nesuformuluota konkrečios įmonės ar verslo perdavimo apibrėžties. Kita vertus, iš gausios ETT praktikos, taikant Direktyvas 2001/23/EB ir 177/87/EEB, galima išskirti pagrindinius kriterijus, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas konkrečiais atvejais konstatuoja, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į Direktyvos taikymo sritį. Visų pirma akcentuotina tai, kad ETT kaip lemiamą veiksnį nurodo įmonės veiklos pobūdį ir perimtos veiklos tapatumo išlaikymą, kuris konkrečiai matyti iš fakto, kad naujasis darbdavys iš tikrųjų tęsia ar atnaujina įmonės valdymą, vykdydamas tokią pačią arba analogišką ekonominę veiklą, t. y. lemiamas veiksnys yra faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina ūkio subjekto valdymą, išsaugodamas jo tapatumą. Antra, perdavimo faktą įrodančiu kriterijumi įvardijamas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t. y. perdavimu nebus laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. Teisingumo Teismas pabrėžia, kad Direktyvos 2001/23EB 1 straipsnio 1 dalies taikymo sritis negali būti vertinama remiantis tik teksto aiškinimu, ir formuoja gana lanksčią praktiką, orientuotą į direktyvos tikslą apsaugoti darbuotojus jų įmonės perdavimo atveju.
ETT nurodė, kad Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva gali būti taikoma ir situacijai, kai perduota įmonės ar verslo dalis neišlaiko savo organizacinio savarankiškumo, su sąlyga, kad išsaugomas funkcinis įvairių perduotų elementų ryšys ir kad jis sudaro sąlygas perėmėjui juos naudoti tapačiai ar panašiai ekonominei veiklai tęsti; tai turi nustatyti nacionalinis teismas (2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje DietmarKlarenberg, C-466/07). <...> 1986 m. kovo 18 d. sprendime byloje Spijkers, 24/85 ETT pabrėžė, kad Direktyva 77/187/EEB siekiama užtikrinti darbo santykių tęstinumą perduodant įmonę, verslą ar verslo dalį, kai dėl perdavimo keičiasi darbdavys; tam jokios įtakos neturi nuosavybės teisės į tam tikrą turtą perdavimas ar neperdavimas.
Tokiu būdu darbuotojų perkėlimas iš filialo suponuoja savaiminį darbo teisinių santykių tęstinumą pagrindinėje įmonėje. Paminėtina, kad darbdavių susitarimu ir darbuotojo sutikimu į kitą įmonę perkeliamam asmeniui DK nustato tam tikras garantijas, pavyzdžiui, DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad draudžiama atsisakyti priimti į darbą, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę, DK 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas asmenims darbdavių susitarimu perkeliamiems dirbti į kitą darbovietę.
Vadovaujantis darbo santykių stabilumo principu (DK 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), darbuotojas turi būti perkeltas į kitą įmonę darbdavių susitarimu išsaugant darbo santykių tęstinumą ir tokio perkėlimo sąlygas aptariant darbdavių susitarime. Tokiu atveju darbo santykiai nenutrūksta, todėl, pavyzdžiui, darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti taip pat nenutrūksta. Pažymime, kad darbo įstatymai nereglamentuoja reikalavimų minėto darbdavių susitarimo sudarymo formai, nenustato jo sudarymo tvarkos. Be to, susitarimą sudarantys darbdaviai įstatymo neįpareigojami tartis su darbuotojais dėl šio susitarimo turinio ar sąlygų.
VDI specialistų nuomone, darbuotojų savaiminio perkėlimo iš filialo į pagrindinę įmonę sąlygos nepažeidžia darbo įstatymų reikalavimų, nes deklaruojamas savaiminis darbo teisinių santykių tęstinumas, o perkeliamiems darbuotojams išsaugomos darbo garantijos.

2. Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo įvykus pertvarkymams

DK 93 straipsnio dispozicija nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. DK 95 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Kaip matyti, aukščiau paminėtos teisinės normos suponuoja kiekvieno darbuotojo asmeninį darbo teisinių santykių turinį, kuris, konkrečiu atveju, išlieka per savaiminį darbo teisinių santykių tęstinumo momentą.
Esant kelioms darbo sutartims, sudarytoms su tuo pačiu darbuotoju teisinio statuso perkėlimo atveju konstatuotina, kad toks faktas per se nepaneigia asmeninio darbuotojo darbo teisinio santykio su darbdaviu pasikeitimo galimybės. Šiuo aspektu paminėtina ir komentuotina LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, <...>, kad DK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas turėtų būti vadinamas papildomu darbu, o ne antraeilėmis pareigomis. Antraeilių pareigų sutartimi susitariama dėl darbo kitoje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Susitarime gali būti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo sąlygos. Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi - darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi. DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos. Tokiu būdu apibendrinant išdėstytą šioje pastraipoje konstatuotina, jog teisinis jau sudarytų papildomų darbo sutarčių pagrįstumo kvalifikavimas turėtų būti suprantamas kaip vieno, jau susiklosčiusio darbo teisinio santykio tarp šalių, tęstinumo išraiška. Tai reiškia, kad toks kiekvieno darbuotojo asmeninis teisinis santykis po perkėlimo gali būti peržiūrimas įstatymo nustatyta tvarka ir tai priklauso nuo konkrečiu atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių.
Neabejotinai, įvykus verslo dalies perdavimui gali susiklostyti ir susiklosto tokios faktinės aplinkybės, kada būtina modifikuoti (pakeisti) jau susiklosčiusį asmeninį darbo teisinį santykį dėl įvairių priežasčių (darbo organizavimo pasikeitimų, naujų kvalifikacinių reikalavimų, ekonominių pobūdžio prielaidų ir kitų priežasčių). Darbo įstatymai tokią situaciją reguliuoja per darbo sąlygų keitimo institutą darbo teisėje. DK 120 straipsnio dispozicija numato, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Paminėtina, kad darbo sąlygų keitimo atvejais įstatymas numato tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Svarbu tai, kad jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
Apibendrinant šiame punkte išdėstytą, teiktinos kelios esminės išvados:
1) po darbuotojų perkėlimo galimas darbo sutarties sąlygų keitimas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju suprantamas, kaip jau susiklosčiusio asmeninio darbo teisinio santykio modifikavimas;
2) pats savaime darbo sąlygų keitimas po įvykusio darbuotojų perkėlimo nėra pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, todėl nėra jokio pagrindo išeitinių išmokų mokėjimui;
3) nesutikimas su darbo sąlygų pakeitimu suponuoja galimą darbuotojo atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva kai nėra jo kaltės dėl svarbios priežasties, išmokant išeitines išmokas (DK 140 straipsnio 1 dalis).

 Valstybinės darbo inspekcijos inf.


Kategorijos: Teisė, įstatymai, sutartys, Darbo santykiai
Kaip teisingai nutraukti darbo sutartį

Kaip teisingai nutraukti darbo sutartį?

Kaip atleisti darbuotoją, darbuotojo atleidimas darbdavio ir darbuotojo iniciatyva, darbuotojo atleidimo procedūros 

teisininko profesija

Teisininko profesija

Teisininko darbas, teisės studijos ir galimybės baigus teisės studijas,  

Kaip įvertinti verslą

Kaip įvertinti verslą?

Įmonės ar verslo įvertinimo kriterijai, kas kelia, o kas mažina įmonės vertę? 

Kaip gauti kompensaciją, kai Jūsų skrydis atšaukiamas arba atidėtas?

Pataria Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 

Nuo šiol pardavėjai, parduodami butą ar kitą patalpą, nebūtinai privalės perleisti ir nuosavybės teisę į žemės sklypą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės į žemės sklypą perleidimo parduodant nekilnojamąjį daiktą, esantį tam pačiam pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, suformulavo naują teisės taikymo taisyklę 

Kas išleis atostogų įmonės direktorių?

Kas išleis atostogų įmonės direktorių?

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį išleidžiant įmonės vadovą atostogų ir ką turėtų žinoti jį pavaduojantis asmuo? 

įstatų keitimas

Kalėdų senelis verslininkams atneš baudų ir ženkliai išaugusią paslaugų kainą?

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksą, baudos, kuria gali būti nubaustas verslas už nesutvarkytus įmonės įstatus, gali siekti netgi 1448 €. 

Ar sostinė vienintelė vieta Lietuvoje verslui augti?

Ar sostinė vienintelė vieta Lietuvoje verslui augti?

Artėjant Naujiesiems metams, Lietuvos politikos ir verslo pasaulio analitikų žvilgsniai ima krypti į per metus nuveiktus darbus arba ateities siekius. 

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Turtinės žalos dydžio nustatymas. Nepriklausomi žalų ekspertai. 

Kaip bankrutuoti fiziniam asmeniui?

Vienas iš sprendimo būdų, kaip išvengti visą gyvenimą augančių skolų - fiziniam asmeniui bankrutuoti. 

Neteisėtas bandymas išsireikalauti skolas – kaip to išvengti?

Siekiant išvengti papildomų išlaidų už nesumokėtą skolą, pateikiame Jums sprendimo variantą, kaip elgtis šioje situacijoje 

Tolimųjų reisų vairuotojai: garantijos, kompensacijos ir jų užtikrinimas

Kaip užtikrinti, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintos tolimųjų reisų vairuotojams numatytos teisinės garantijos ir kompensacijos būtų taikomos praktikoje.  

Vežėjo atsakomybė, kai kroviniai sugadinami eismo įvykio metu

Tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo vežėjo sukelto eismo įvykio atveju aiškinimas teismų praktikoje  

Išlaidas už profesinį mokymą darbuotojui gali tekti atlyginti

Konsultuoja LR Valstybinė darbo inspekcija 

'Teismas nusprendė: popierinę knygą perparduoti galima, o elektroninės – ne

Teismas nusprendė: popierinę knygą perparduoti galima, o elektroninės – ne

Dalis vartotojų skaitmeninį turinį linkę laikyti „niekieno" arba „visų" nuosavybe 

Kada ir kaip keičiamos darbo sutarties sąlygos

Konsultuoja Valstybinė darbo inspekcija 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 15
Teisnių paslaugų biuras
Partizanų g. 61-806, , Kaunas
Mobilus: +370 605 45421, El. paštas: info@teisesriba.lt

Teatro g. 9b, Vilnius
Telefonas: +370-5-2223120, El. paštas: KAMO@post.omnitel.net

Konstitucijos pr. 7, Vilnius
Telefonas: +370-5-2487341, +370-5-2487342 , El. paštas: info@notary.lt
Teisiniai sprendimai verslui ir privatiems klientams.
A.Jakšto g. 14-6, Vilnius
Telefonas: +370-5-2120884, Mobilus: +370-687-50669, El. paštas: info@verum.lt

J.Jasinskio g. 16B, Vilnius
Telefonas: +370-5-2392391, El. paštas: law.firm@evershedssaladzius.lt
Žalų administravimas, turto vertinimas, sugadinto turto realizavimo, audito paslaugos
Žirmūnų g. 67A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2051433, Mobilus: +370-687-79970, El. paštas: info@financeproperty.eu
Įmonės teisinių interesų atstovavimas, konsultacijos mokesčių klausimais, darbo teisės konsultacijos, sutarčių rengimas
Vytenio g. 10, Vilnius
Mobilus: +370-673-16763, El. paštas: solideja@gmail.com

Užupio g. 11, Vilnius
Telefonas: +370-5-2608572, El. paštas: vilija.partaukiene@notarai.lt

Kranto g. 7A, Panevėžys
Telefonas: +370-45-466909, Mobilus: +370-612-74040, El. paštas: aalekna3@gmail.com

K. Kalinausko g. 9/7, Vilnius
Telefonas: +370-5-2121535, Mobilus: +370-687-83853, El. paštas: info@trustt.lt

Konstitucijos pr. 23-301, Vilnius
Telefonas: +370-5-2758850, El. paštas: info@exproma.lt

A. Jakšto g. 7, Vilnius
Telefonas: +370-5-2614033, El. paštas: office@zabiela.lt
Skolų išieškojimas, piktybinių skolininkų duomenų bazė
V. Maciulevičiaus g. 53, Vilnius
Telefonas: +370-5-2738460, El. paštas: info@sib.lt
1 2 3 4 5 ... 15
1 2
Kompanijų produkcija
Teisinės paslaugos įmonėms, atstovavimas teisme, arbitraže-advokatų kontora Ecovis

Teisinės paslaugos įmonėms, atstovavimas teisme, arbitraže-advokatų kontora Ecovis

Teisiniai sprendimai verslui ir privatiems klientams.

Teisiniai sprendimai verslui ir privatiems klientams.

Komercinė teisė ir verslo sutartys

Komercinė teisė ir verslo sutartys

Advokatų kontora VERUM – atstovavimas bankroto, restruktūrizavimo procese

Atstovavimas bankroto, restruktūrizavimo procedūrose

Verslo teisė - konsultacijos įmonėms Vilniuje

Teisinės paslaugos visais įmonių steigimo, verslo įsigiji...

Transporto teisės advokatai

Sutarčių rengimas, konsultavimas visais su vietiniu bei t...

Įmonės likvidavimas
Įmonės likvidavimas

Įmonės likvidacija, patikrinimų atlikimas

Skolos ieškinio paruošimas
Skolos ieškinio paruošimas

Ieškinys dėl skolos, skolų išieškojimas Vilniuje, Kaune

1 2