Darbo sutarties nutraukimas, kai nėra darbuotojo kaltės

Vieša konsultacija dėl darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, ir išeitinės išmokos

      Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 129 straipsnyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569) numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
      Darbdavys, ketindamas atleisti darbuotoją DK 129 straipsnio pagrindu, privalo vadovautis ne vien tik šio straipsnio nuostatomis, bet lygiagrečiai taikyti ir kitas DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimo procedūrą, ir įsitikinti, kad konkretaus numatyto atleisti darbuotojo atžvilgiu nėra taikytini DK 131-135 straipsniuose numatyti apribojimai, kurie įtvirtina socialiai pažeidžiamų asmenų didesnes socialines garantijas, apsaugo juos nuo darbo netekimo.
      Apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui turi būti pranešta pasirašytinai įteikiant raštišką įspėjimą. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, remiantis DK 130 straipsnio 2 dalimi, turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data bei atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Nurodytą įspėjimą darbdavys privalo įteikti darbuotojui prieš 2 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo dienos, o jei jis (darbuotojas) priskiriamas darbuotojams, išvardintiems DK 129 straipsnio 4 dalyje, t. y. darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems, darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, - prieš 4 mėnesius.
      DK 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (DK 129 straipsnio 1, 2 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbdavys, nutraukdamas neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, privalo turėti ir nurodyti priežastį, kuri būtų svaresnė nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkančius į tokių asmenų kategorijas. Tokia priežastis turi būti siejama su esminiais darbdavio interesais ir jų pažeidimu. Šios teisės normos prasme ypatingais atvejais paprastai suprantami tie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis. Ypatingais atvejais aptariamos normos prasme galėtų būti suprantami atvejai, kai, pavyzdžiui, darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, šis darbuotojas yra ilgalaikėje prastovoje ir nėra galimybės jo perkelti į kitą darbą (DK 122 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje" 6 punktas).
      Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (DK 140 straipsnio 1, 2 dalys):
      1) iki 12 mėnesių - 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
      2) nuo 12 iki 36 mėnesių - 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
      3) nuo 36 iki 60 mėnesių - 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
      4) nuo 60 iki 120 mėnesių - 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
      5) nuo 120 iki 240 mėnesių - 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
      6) daugiau kaip 240 mėnesių - 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
      Taip pat turi būti sumokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas iki darbo sutarties nutraukimo dienos nepasinaudoja teise į kasmetines atostogas (DK 177 straipsnis).
      Atkreiptinas dėmesys, kad DK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojui, pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
      Pažymėtina, kad DK 140 straipsnio 2 dalis taikoma asmenims, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1702 (Žin., 2011, Nr. 146-6848) įsigaliojimo, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo pakeitimai taikomi tik DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos išeitinės išmokos atžvilgiu, visoms kitoms darbuotojui jo atleidimo dieną išmokėtinoms sumoms (pavyzdžiui, priklausančiam darbo užmokesčiui už išdirbtą laikotarpį, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir pan.) jie netaikomi, t. y. jos išmokamos darbuotojo atleidimo dieną.
      Jei darbuotojas valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirba pagal kelias darbo sutartis ar keliose valstybės ar savivaldybės įstaigose, nutraukus su juo vieną darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ar 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išeitinė išmoka darbuotojui išmokama, vadovaujantis DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta mokėjimo tvarka. Darbuotojo atleidimo dieną darbdavys taip pat privalo sumokėti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį už išdirbtą laikotarpį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
      Paaiškiname, kad išeitinė išmoka nebūtų mokama ar jos mokėjimas būtų nutrauktas atleistam darbuotojui tik tuo atveju, jei jis po darbo sutarties nutraukimo DK 129 straipsnio ar 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu pradėtų eiti valstybės tarnautojo pareigas ar būtų priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Taigi tiek darbuotojui, atleidžiamam iš darbo pagal vieną darbo sutartį (DK 129 straipsnis) ir liekančiam dirbti toje pačioje darbovietėje pagal kitą darbo sutartį, tiek ir darbuotojui, atleidžiamam iš antraeilių (arba pirmaeilių) pareigų darbovietės (DK 129 straipsnis) ir dirbančiam pirmaeilių (arba antraeilių) pareigų darbovietėje, turi būti mokama išeitinė išmoka vadovaujantis DK 140, 141 straipsniuose nustatyta mokėjimo tvarka.

LR Valstybinės darbo inspekcijos inf.