Motyvacija mokytis: kaip ją sustiprinti?
2017-08-30 14:25 Peržiūros : 984 SpausdintiMotyvacija - tai vidinė jėga, kuri skatina mus veikti, susitvarkyti su iškilusiomis kliūmis bei problemomis ir judėti užsibrėžto tikslo link. Motyvuotas žmogus geba ne tik geriau sutelkti energiją tikslo siekimui, bet ir jaučia didesnį pasitenkinimą veikla, kuria užsiima.
Mokantis motyvacija ypač svarbi, nes mokslai užima ilgą laikotarpį: tiek mokantis mokykloje, tiek universitete ar užsienio kalbos kursuose po kurio laiko motyvacija ima mažėti, pamirštame savo tikslą, tampa sunkiau sutelkti energiją ir pastangas. Nors mokslo naudą aiškiai suprantame, patyrus nesėkmę ar tiesiog pavargus nuo informacijos, puola įvairios mintys. Ypač sudėtingas laikotarpis - mokslo metų vidurys, kai po didžiųjų metų švenčių vėl tenka grįžti prie darbų.
Motyvacija - kas tai?
Motyvacija mokantis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmę arba nesėkmę, nes mokymosi programos bendru atveju parengtos taip, kad su jomis gali susidoroti visi, kurie įdeda pakankamai darbo ir pastangų. Motyvacija ilgam laikotarpiui priklauso nuo tokių veiksnių kaip asmeniniai tikslai ir lūkesčiai, prisiimti įsipareigojimai, charakterio savybės (pavyzdžiui, užsispyrimas, atkaklumas ir kt.), auklėjimas, kuris lemia drausmingumą, situacijos vertinimą. Žinoma, motyvacijai įtakos turi ir faktinės aplinkybės: mokymosi sąlygos, kokybė, santykis su bendramoksliais ir dėstytojais. Tačiau pastarųjų aplinkybių pakeisti dažniausiai negalime, todėl su jomis tenka susitaikyti.
Stipri motyvacija padeda aiškiau suformuoti tikslą ir suvokti mokymosi prasmę, efektyviau kaupti patirtines žinias, patirti malonumą mokantis, dėl įsitraukimo į studijas auga ir jų kokybė - įsisavinama didesnė dalis informacijos. Aiškiai žinant, ko nori taip pat lengviau įveikti ir sunkumus, kurių mokantis visada iškyla.
Motyvacija pagal ją sukeliančias priežastis skirstoma į vidinę, išorinę motyvaciją ir pasiekimų motyvaciją.
Vidinė motyvacija pasireiškia konkrečios studijų užduoties vykdyme, kai atrandama tai, kas iš tikrųjų įdomu, malonu, veikla teikia pasitenkinimą. Užduotis gali būti knygos skaitymas, informacijos rinkimas, bandymai, imitacija ar simuliacija, mokslinio darbo rengimas. Nuoširdus susidomėjimas padeda geriau įsisavinti žinias bei sukelia norą pasidomėti plačiau, susiformuoti tvirtą nuomonę ir suvokti visus objekto aspektus.
Išorinė motyvacija siejama su atlygiu, kuris tiesiogiai su mokslu nėra susijęs. Šis atlygis gali būti įvairių formų: noras įtikti tėvams, neigiamų pasekmių baimė, prestižo ar garbės siekimas, baimė nuvilti kitus. Tokia motyvacija yra pagrindinė varomoji jėga palaikanti mokymosi procesą, tačiau priežastys nėra tokios svarios, kad priverstų gilintis į mokslo objektą, sutelkti visas pastangas ir pasiekti gerų rezultatų. Dažniausiai išorinė motyvacija mokymosi procese lemia paviršutiniškumą, gali sukelti daug streso.
Pasiekimų motyvacija artima vidinei (galima sakyti sudedamoji dalis), tačiau ji glaudžiai susijusi su atlygiu už mokslus: savo vertės padidinimu, galimybe studijuoti toliau, gauti mėgstamą darbą ir kt. Ši motyvacija padeda sutelkti pastangas mokslams, pasiekti gerų rezultatų, tačiau pasiekimai ir jiems skirtos pastangos savo mastu turi būti suderinti, priešingu atveju gresia stiprus nusivylimas.
Kaip formuoti motyvaciją mokytis?
1. Tikslų nustatymas: kodėl reikia mokytis?
Ieškant atsakymo į šį klausimą pirmiausia reikia suvokti, kas esate ir ką norite nuveikti gyvenime. Žmonės, kurie aiškiai suvokia savo poreikius ir tikslus, profesinę orientaciją dažniausiai priima gerus sprendimus tiek rinkdamiesi ką mokytis, tiek mokydamiesi. Visko išmokti neįmanoma, todėl net ir studijuojant konkretų dalyką visada tenka atsirinkti svarbiausią ir aktualiausią informaciją, pasirinkti priimtiniausius mokymosi metodus, šaltinius.
Žinant tikslą lengviau pasirinkti priemones jam pasiekti: pagalbos siekiant išgryninti mokslo orientaciją galima gauti iš vyresnių draugų ar pažįstamų, giminių, tėvų, taip pat ir mokyklų ar aukštojo mokslo institucijų renginiuose bei forumuose, karjeros planavimo skyriuose.
Net ir iki galo neapsisprendę, ko nori iš mokslų gali išsikelti trumpalaikius tikslus, kurie taip pat padeda ugdyti motyvaciją. Tai gali būti tikslas pagerinti savo įvaizdį, įgyti vertės darbo rinkoje ar tiesiog patenkinti smalsumą.
Į priekį verčia judėti tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai tikslai. Svarbu, kad jie atitiktų tai, ko iš tikrųjų norite ir padėtų priimti teisingus sprendimus.
2. Motyvacija užduotims ir projektams
Net jei vertinant bendrai mokytis ir nusibodo, visada yra dalykas, užduotis ar projektas, kuris tikrai domina. Nereikia bijoti skirti jam daugiau dėmesio - susidomėjimas vienu iš studijų elementų dažnai lemia ir bendrą norą mokytis. Be to, sėkmingai atlikta užduotis ir geras įvertinimas suteikia pasitenkinimą savimi, o tuo pačiu ir norą didžiuotis savimi kuo ilgiau, taigi formuoja motyvaciją mokytis ir kitus, ne tokius patrauklius dalykus.
Tačiau vertinant atskiras užduotis dažnai susiduriama ir su neigiamu poveikiu: nesėkmė verčia atsisakyti ambicijų ir pasiduoti. Tokiu atveju svarbiausia atsikratyti streso ir susikoncentruoti į naują tarpinį tikslą. Siekiant pamiršti nusivylimą ir demotyvaciją galima pakeisti darbo aplinką: pertvarkyti darbo stalą, pakeisti kompiuterio darbalaukio paveikslėlį ir panašiai. Tai padės išsiblaškyti ir sukurs naujos pradžios įspūdį. Taip pat labai svarbu planuoti ir valdyti savo laiką. Dar prieš pradedant dirbti nuspręskite, kiek laiko skirsite užduočiai atlikti (pasiruošti egzaminui, paruošti namų darbus) ir kada darysite pertraukas, nuo ko pradėsite, o ką paliksite pabaigai.
Darbų atidėliojimas mokymosi procese yra klastingas priešas. Jis ne tik iškreipia planus ir gresia laiko švaistymu, bet neigiamai veikia savimotyvaciją - net ir įdomiausias darbas, jei jis yra nuolatos atidėliojamas, ilgainiui praranda savo aktualumą ir įdomumą.
3. Išnaudokite visas galimybes
Kartojimas - labai geras įprotis, kuris padeda įtvirtinti žinias, tačiau pasikartoti tai, ką mokėtės visą semestrą dažniausiai pritrūksta laiko, o paskutinę naktį didelį informacijos kiekį įsisavinti tampa per sudėtinga užduotimi. Negaiškite laiko veltui: išnaudokite pasikartojimui kelionės į mokslo įstaigą laiką, atokvėpio su kava valandėlę.
Pamokose ar paskaitose mokymasis yra orientuotas į dėstytojo pateikiamą informaciją, todėl blaškymasis gali brangiai kainuoti. Nepasižymėta informacija ar pamesta mintis kartojantis sukels problemų ir pareikalaus papildomų pastangų bei laiko siekiant atkurti tai kas buvo sakoma. Taigi, atidžiai klausant dėstomos medžiagos ir pasižymint svarbius dalykus sutrumpėja kartojimosi laikas.
Daugelis pro pirštus žiūri į neaiškią ar neaiškiai pateiktą mokymosi medžiagą, tačiau nedrįsta užduoti klausimų. Tai didelė klaida, vėliau kartojantis taip pat pareikalausianti papildomų pastangų bei laiko. Antravertus, klausimai dėstytojui ar mokytojui - puiki viešo kalbėjimo treniruotė, todėl verta pamėginti įveikti kalbėjimo baimę. Jei vis dėlto jaučiatės nedrąsiai, sėdėjimui rinkitės pirmąją eilę: auditorija liks už nugaros ir kalbėti bus lengviau.
Pravartu išmokti konspektuoti. Tai nėra pateiktos informacijos nurašinėjimas, priešingai, konspektuojant paskaitos medžiagą pravartu įsigilinti į tai, ką rašote ir pasižymėti tik svarbiausius dalykus, vengti perteklinės informacijos, kurią ir taip žinote. Taupant laiką pravartu naudoti įvairius trumpinius ar simbolius, tačiau reikėtų nepamiršti jų prasmės.
4. Laikykitės tvarkos
Tvarkingumas padės tiek konspektuojant paskaitų medžiagą, tiek rengiant individualias ar namų užduotis. Visada patartina laikytis to paties formato, kad informacija būtų lengvai surandama. Pavyzdžiui, ilgus sakinius, savyje talpinančius daug informacijos, lengviau bus suprasti ir įsiminti, jei juos užrašysite skirstant į punktus, numeruojant jų dalis ar panašiai.
Jei tekstą renkate kompiuteriu, pirmiausia darbą pravartu pradėti nuo formatavimo. Priešingu atveju, formatavimo pakeitimai gali iškraipyti tekstą, jo išdėstymą, todėl tvarkymas užtruks ilgiau.
Naudokite teksto žymeklius, spalvotus lapelius ir tušinukus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nereikalinga, maloniai nustebsite. Svarbiausia informacija, temų pavadinimai turi būti išryškinti - taip daug lengviau ir greičiau rasite tai, ko ieškote, o efektyvus darbas nepaliks vietos nusivylimui ir jį lydinčiai demotyvacijai.
5. Pasirinkite svarbiausią dalį
Knygos, vadovėliai ir kita metodinė medžiaga turi nemažai perteklinės informacijos. Išlaikyti egzamino tai, kad skaitėte pratarmę ar įvadą tikrai nepadės. Mokantis knygą patartina pradėti skaityti nuo turinio ir atsirinkti informaciją, kuri tikrai reikalinga. Žinoma, norint praplėsti akiratį, reikėtų detaliai išnagrinėti visą informaciją, tačiau kai laiko nėra užtektinai prioritetas atitenka svarbiausiai medžiagai.
Vien perskaityti informaciją daugeliui besimokančiųjų neužtenka. Skaitant reikėtų įsigilinti ir pasistengti jau pirmojo skaitymo metu suprasti teksto prasmę. Jei tekste yra nežinomos reikšmės sąvokų ar terminų, jų reikšmę išsiaiškinkite vos susidurę tekste - žinių trūkumas neleis perprasti viso teksto esmės, todėl vėliau išsiaiškinus žodžio reikšmę gali tekti viską skaityti dar kartą.
6. Formuokite kritinį mąstymą
Mokymasis ir informacijos įsisavinimas savaime nėra mokymosi tikslas. Apie viską susidarykite asmeninę nuomonę, įvertinkite tai, ką išmokote jau turimų žinių kontekste, kritiniu aspektu. Tai leis ne tik labiau įsigilinti, bet ir sukels susidomėjimą, todėl mokytis bus lengviau.
Jei domitės konkrečiu dalyku, venkite perteklinės ir nesusijusios informacijos. Tai ypač aktualu renkant medžiagą internete: neklaidžiokite jo platybėse ir nugalėkite potraukį skaityti naujienas, nes taip iššvaistysite mokslams skirtą laiką bei energiją.
7. Pasikliaukite komandiniu darbu
Šiandien mokymosi procese prieinama daug priemonių ir metodų, kurie padeda ne tik įgyti žinių, bet ir skatina motyvaciją. Vienas tokių būdų - komandinis darbas, kurį atliekant jaučiama ne tik konkurencija, bet ir nenoras nuvilti kitų, atsakomybės už bendrą darbą prisiėmimas, o visa tai neleidžia simuliuoti ir priverčia sąžiningai dirbti.
Komandinis darbas taip pat padeda lengviau gauti reikalingą informaciją: studijų konspektais ar patarimais galima dalintis ne tik su klasės ar grupės draugais, bet ir įvairiuose tam skirtuose forumuose. Informacija gaunama iš kitų besimokančiųjų dažnai yra lengviau suprantama.
8. Pasiruošimas mokslams - motyvuoja
Keli vienu metu daromi darbai blaško dėmesį, todėl didelį efektyvumą bent viename iš jų pasiekti sudėtinga. Ruošiantis sėsti prie knygų ir mokytis visų pašalinių darbų ir minčių derėtų atsikratyti. Taip pat mokytis padeda ir tvarkinga aplinka: daiktai ant darbo stalo turėtų būti išdėstyti patogiai, neblaškyti dėmesio.
Ruošiantis aktyviai protinei veiklai verta pagalvoti ir apie mitybą: sėsti prie knygų ką tik pavalgius nepatartina, nes virškinimas iš organizmo reikalauja pastangų, tad susikaupti bus sunkiau. Tačiau mokytis tuščiu skrandžiu - taip pat nekoks pasirinkimas. Geriausia, jei mokytis pradėsite po valgymo praėjus maždaug valandai.
Kitas pasiruošimo aspektas - visų reikalingų priemonių, knygų ir kitos medžiagos pasiruošimas. Jei pradėjus mokytis ar rengti užduotį jums staigai prireiks knygos, kurios teks ieškoti visame kambaryje, ją radus darbui susikaupti reikės iš naujo, tad tokių pertraukų geriau nedaryti.
9. Sukurkite planą
Raštu ar mintyse sukurkite planą, kuriuo vadovausitės mokymosi procese. Šis planas gali būti tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis, svarbu - kad planuotumėte savo veiklą bent diena į priekį.
Įvertinkite, ką ir per kiek laiko turite altikti, kiek pastangų jums prireiks. Taip pat pravartu atsižvelgti ir į asmenines savybes: vieniems darbas geriau sekasi pradėjus jį nuo sunkiausios dalies, kitiems - nuo lengviausios. Jei mokotės ar rengiate darbą dalimis, suskirstykite viską taip, kad kiekvieną kartą nereikėtų gaišti laiko jog prisimintumėte, ką darėte praėjusį kartą ir darbą iš karto galėtumėte tęsti.
10. Nusistatykite prioritetus
Svarbiausia - tinkamai surikiuoti savo prioritetus. Tai padės sutaupyti laiką, energiją, suderinti darbo ir poilsio režimus bei išlaikyti motyvaciją.
Pirmiausia susidarykite sąrašą visų darbų ir užduočių, kuriuos artimiausiu metu reikia atlikti. Tuomet įvertinkite, kurie jų yra svarbiausi, o kurie - ne tokie svarbūs ir viską sudėliokite į savo kalendorių. Nepamirškite, kad šis planas skirtas efektyviau planuoti darbus ir nuolat jį atnaujinkite, o atliktus darbus išbraukite - iš karto pajusite pasitenkinimo jausmą.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!